„Pfizer” vakcina
„Pfizer” vakcina – Jungtinių Amerikos Valstijų vaistų gamintojo „Pfizer” kartu su Vokietijos įmone „BioNTech” sukurta vakcina nuo koronaviruso. Tyrimai rodo, kad ši vakcina suteikia 95% apsaugą. Pasaulio sveikatos organizacija yra patvirtinusi „Pfizer-BioNTech” vakciną naudojimui. Nuo 2020 metų gruodžio 27 dienos, Lietuva šia vakcina pradėjo skiepyti medicinos darbuotojus.
„AstraZeneca” vakcina
„COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ – tai vakcina, padedanti apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) asmenis, vyresnius nei 18 metų. „COVID-19 Vaccine AstraZeneca” yra pagaminta naudojant kitą adenovirusų šeimos virusą, kuris modifikuojamas taip, kad savo sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną. Minėtos vakcinos sudėtyje nėra paties viruso ir ji negali sukelti COVID-19 ligos. Daugiau informacijos apie vakciną galima rasti preparato informaciniuose dokumentuose, tarp jų ir pakuotės lapelyje.
„Moderna” vakcina
„COVID-19 Vaccine Moderna“ – tai vakcina, padedanti apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) asmenis, vyresnius nei 18 metų. „COVID-19 Vaccine Moderna“ savo sudėtyje turi genetinės informacijos (toliau – mRNA), apie viruso SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19 ligą, dyglio baltymą. Minėtos vakcinos sudėtyje nėra paties viruso ir ji negali sukelti COVID-19 ligos. Daugiau informacijos apie vakciną galima rasti preparato informaciniuose dokumentuose, tarp kurių yra ir pakuotės lapelis.
„Janssen” vakcina
„COVID-19 Vaccine Janssen“ – tai vakcina, padedanti apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) asmenis, vyresnius nei 18 metų. „COVID-19 Vaccine Janssen“ yra pagaminta naudojant kitą adenovirusų šeimos virusą, kuris modifikuojamas taip, kad savo sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną. Minėtos vakcinos sudėtyje nėra paties viruso ir ji negali sukelti COVID-19 ligos. Daugiau informacijos apie vakciną galima rasti preparato informaciniuose dokumentuose, tarp kurių yra ir pakuotės lapelis.
„CureVac” vakcina
Vakcina „CureVac“. CVnCoV sudėtyje yra informacinės RNR (iRNR), kurioje koduojama genetinė informacija apie dyglio baltymą. iRNR yra padengta mažomis riebalų (lipidų) dalelėmis, kurios neleidžia iRNR per greitai suirti. Kai žmogui suleidžiama vakcina, kai kurios jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ iRNR informaciją ir laikinai pradeda gaminti dyglio baltymą. Žmogaus imuninė sistema vėliau atpažįsta šį baltymą kaip svetimą organizmui ir pradeda gaminti antikūnus bei suaktyvina T ląsteles (baltąsias kraujo ląsteles). Jei paskiepytasis vėliau užsikrečia SARS-CoV-2 virusu, imuninė sistema geba jį atpažinti ir yra pasiruošusi apsaugoti organizmą nuo viruso. Vakcinos iRNR medžiaga žmogaus organizme nepasilieka, nes po paskiepijimo yra greitai suskaidoma.
„Nuvaxovid” vakcina
Vakcina „Nuvaxovid“. Šią vakciną kuria bendrovė „Novavax CZ AS“. Tikimasi, kad vakcina NVX-CoV2373, kaip ir kitos vakcinos nuo COVID-19 ligos padės organizmui pasiruošti apsiginti nuo SARS-CoV-2 koronaviruso. Šis virusas sukelia ligą, patekęs į organizmo ląsteles. Tam jis naudoja savo išoriniame sluoksnyje esančius dyglio baltymus (angl. spike proteins).
Ši vakcina yra baltymų pagrindo vakcina, kurios sudėtyje yra mažų dalelių, pagamintų iš laboratorijoje išauginto dyglio (S) baltymo versijos, randamos SARS-CoV-2 koronaviruso paviršiuje. Jos sudėtyje taip pat yra adjuvanto, medžiagos padedančios sustiprinti imuninį atsaką į vakciną. Po vakcinacijos žmogaus imuninė sistema atpažįsta svetimas baltymo daleles ir aktyvuoja prieš jas nukreiptų antikūnų bei T ląstelių gamybą. Paskiepytajam vėliau užsikrėtus SARS-CoV-2 virusu, imuninė sistema atpažįstą viruso dyglio baltymą ir būna pasiruošusi jį pulti. Antikūnai ir imuninės ląstelės apsaugo nuo COVID-19 ligos veikdami kartu, kad sunaikintų virusą, užkirstų kelią jo patekimui į organizmo ląsteles ir sunaikintų infekuotas ląsteles.
„Valneva” vakcina
Vakcina „Valneva“ padeda organizmui pasiruošti apsiginti nuo COVID-19 ligos. Vakcinos sudėtyje yra originalios SARS-CoV-2 padermės viruso dalelių, kurios buvo inaktyvuotos ir negali sukelti ligos. Vakcinoje taip pat yra du adjuvantai, t. y., medžiagos, padedančios sustiprinti organizmo imuninės sistemos atsaką į vakciną. Suleidus vakciną, žmogaus imuninė sistema atpažįsta inaktyvuotą virusą, kaip svetimą organizmui, todėl prieš jį pradeda gaminti antikūnus. Vėliau, jei paskiepytas žmogus turi kontaktą su SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema geba atpažinti virusą ir yra pasiruošusi prieš jį kovoti. Vakcina „Valneva“ suleidžiama dviem injekcijomis, dažniausiai į žasto raumenis, darant 28 dienų pertrauką.
