Daugiau nei prieš tris mėnesius žmonija susidūrė su naujojo koronaviruso „Covid-19“ epidemija. Kiek nuo to laiko padaryta mokslo pažanga, ką mokslininkai daro kurdami gydymo metodus, ir kokia situacija Prancūzijoje yra ant trečiojo koronaviruso epidemijos etapo? Liono universiteto Tarptautinio užkrečiamųjų tyrimų centro mokslininkas Bruno Lina atsakė į klausimus.
RFI: Ką naujo mokslininkai žino apie koronavirusą? Pavyzdžiui, ar įmanoma nustatyti tikslius simptomus, išskiriančius jį iš paprasto gripo ar ARI?
Bruno Lina: Šiandien mūsų žinios apie koronavirusą ir jo klinikines apraiškas pacientams rodo, kad paprastais simptomais neįmanoma nustatyti skirtumo tarp gripo, ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos (SARS) ir koronaviruso. Vienintelis dalykas, galintis įspėti gydytoją, yra tai, kad pacientas rizikuoja arba bendrauja su koronaviruso pacientais Prancūzijoje. Tai yra, atsižvelgiant į klinikines apraiškas neįmanoma nustatyti, būtini biologiniai tyrimai, kaip ir tais atvejais, kai yra kitų kvėpavimo takų virusų.
Kitaip tariant, būtina atlikti testus, kurių šiuo metu trūksta. Todėl gydytojai neatlieka tyrimų visiems pacientams, kuriems pasireiškia koronaviruso požymiai. Ar įmanoma duoti leidimą privačioms laboratorijoms tirti koronavirusą ir platinti juos mažmeninėje prekyboje?
Šiuo metu koronavirusui diagnozuoti naudojami du metodai. Vienas iš jų yra vadinamoji „biologija“ (ląstelių izoliacija). Jis yra labai ilgas ir netinkamas plačiam naudojimui. Antrąjį metodą naudoja dauguma laboratorijų, atliekančių tyrimus pacientams – tai PGR tyrimai (polimerazės grandininė reakcija). Šie tyrimai negali būti atliekami už laboratorijos ribų. Sukurti nesudėtingus testus, kuriuos būtų galima naudoti namuose, reikia dar daug. Norint sukurti pakankamai tikslius testus, reikia mažiausiai dviejų ar trijų mėnesių, o gal ir daugiau. Šių testų problema yra ta, kad jie dažnai neaptinka viruso.
Taigi artimiausiu metu bandymai bus atliekami tik laboratorijose. Bet tokių laboratorijų bus vis daugiau. Šiandien koronavirusų tyrimai atliekami tik ligoninėse, tačiau netrukus privačios laboratorijos pasinaudos šia galimybe. Mano darbas yra išmokti įvairių diagnostikos metodų ir parinkti testus, kurie pateikia tiksliausius rodiklius. Tačiau šis darbas dar nėra baigtas.
Ar jūs kalbate apie testus, kurie atliekami Prancūzijoje? Šiandien daugelis rašo, kad Kinijoje sukurti testai yra patikimesni nei, pavyzdžiui, japonų testai …
Epidemijos pradžioje Kinijos, Vokietijos ir Amerikos mokslininkai sukūrė vadinamuosius testų rinkinius. Jie yra beveik vienodos kokybės. Kiti testai gali būti daugiau ar mažiau tikslūs. Mūsų Prancūzijoje sukurti testai yra puikios kokybės, netgi geresni už tuos, kuriuos šiandien siūlo PSO. Tai leidžia nepraleisti virusinių infekcijų atvejų, o tai ypač svarbu rizikos vietose.
Kiek užkrečiamas koronavirusas? Kai kurie gydytojai teigia, kad pacientas gali užkrėsti kitus tik likus 24 valandoms iki simptomų atsiradimo.
Iki šiol nieko neaišku. Mes manome, kad užkrečiamumas yra tiesiogiai susijęs su viruso molekulių skaičiumi paciento kvėpavimo takuose. Kuo daugiau viruso jame yra, tuo labiau žmogus užkrečiamas. Antras dalykas, kurį bandome nustatyti, yra ryšys tarp paciento simptomų skaičiaus ir jo užkrečiamumo. Kadangi virusas ne visiems pasireiškia vienodai, bandome išsiaiškinti, ar viruso nešiotojai, turintys nedaug simptomų, gali užkrėsti kitus žmones? Nors tai tikrai neaišku. Trečias klausimas – ar žmogus nėra užkrečiamas prieš prasidedant „Covid-19“ koronaviruso simptomams? Kituose koronavirusuose (SARS ir MERS) infekcija įmanoma tik tada, kai pacientai turi klinikinius ligos požymius. Be šių simptomų infekcijos rizika buvo lygi nuliui. Dabar mums atrodo, ir net jei tai nėra iki galo įrodyta, kad žmonės, turintys mažai simptomų arba jų visai neturintys, gali būti užkrečiami. Ir gali būti, kad jie virusą gali perduoti keliomis valandomis, kol nepasireiškia simptomai.
Bet tai tik hipotezės, mes neturime šimtu procentų tikrumo. Spartus ligos plitimas rodo, kad net neprasidėjus simptomams žmonės gali perduoti koronavirusą.
Ar tiesa, kad vienas virusas negali būti šalia kito žmogaus kūne? Kitaip tariant, jei žmogus jau serga vienu virusu, jis negali tuo pačiu užsikrėsti kitu?
Terminas „virusinis įsikišimas“ egzistavo jau seniai. Šis principas reiškia tai, ką ką tik apibūdinote: jei jau sergate vienu virusu, jūsų imuninė sistema gamina antikūnus, kurių užduotis yra kovoti su infekcija. Jei susidursite su kitu virusu, šis „trukdis“ užkirs kelią antrojo viruso patekimui į jūsų kūną. Todėl užsikrėtimo kitu virusu rizika yra palyginti maža. Tai patvirtina medicininė statistika. Praktiškai yra žinomi tik keli kai kurių vaikų užsikrėtimo dviem virusais atvejai. Tarp suaugusiųjų tokių atvejų nebuvo pastebėta. Taigi, jei jūs šiuo metu sergate virusu, rizika užsikrėsti koronavirusu yra labai maža.
Ar augintiniai gali perduoti koronavirusą?
Ne, kol kas nėra duomenų, kad naminiai gyvūnai gali užsikrėsti, daug mažiau perduoda koronavirusą. Tačiau visiškai įmanoma, kad jei savininkas serga, jis gali perduoti gyvūnui koronaviruso molekules, o jei tada tyrimas bus atliktas augintiniui, tada bus galima aptikti koronaviruso buvimą. Bet tai nereiškia, kad šis virusas dauginsis gyvūno kūne. Koronavirusas pritaikytas žmogaus kūnui, ir tik žmonėms.
Kiek laiko koronaviruso epidemija truks Prancūzijoje ir visame pasaulyje? Kai kurie mano, kad tai baigsis atėjus vasarai ir šilumai. Daugelis netgi pataria gerti daug karštų gėrimų, nes karštis užmuša virusą.
Pirma, karšti gėrimai jūsų neišgelbės. Antra, karštuose kraštuose, kur temperatūra dabar siekia 35 laipsnius ir daugiau, virusas taip pat perduodamas. Koronavirusai, turintys pandemijos potencialą – tai jau įrodyta – gali labai gerai plisti karštais laikotarpiais. Žinoma, žinoma, kad vidutinio klimato šalyse virusai mažiau plinta vasarą nei žiemą. Tačiau yra atvejų, kai epidemijos prasidėjo vasarą. Pavyzdžiui, 2009 m. Liepos mėn. Ir rugpjūtį Prancūzijoje užfiksuotas pirmasis gripo epidemijos pikas. Todėl nereikėtų tikėtis, kad atėjus geram orui epidemijos plitimas bus sustabdytas. Būtina ir toliau laikytis higienos normų – tai veiksmingiau sustabdyti koronaviruso plitimą nei aukšta oro temperatūra.
Ar yra vilties, kad koronaviruso epidemija kada nors liausis, ar žmonijai dabar teks priprasti prie minties, kad turime su ja nuolat gyventi?
Jei paklausite, ar koronaviruso epidemija sustos, atsakymas yra „taip“. Kiekviena epidemija turi pradžią, viršūnę ir pabaigą. Bet ar tai reiškia, kad po epidemijos šis Covid-19 virusas nustos užkrėsti žmones? Galbūt atsakymas yra ne. Yra galimybė, kad šis virusas ir toliau gyvens pas mus, taip pat kiti gripo virusai, kurie pasirodo šaltuoju metų laiku. Gali būti, kad šis virusas išliks pas mus dar kelerius metus, taip pat kiti gyvūninės kilmės koronavirusai, kurie vis dar kartais randami žmonėms. Tai nėra nauja situacija. Taip buvo visada ilgai, kol atsirado virusologijos mokslas.
Netrukus Prancūzija pateks į vadinamąjį trečiąjį koronaviruso epidemijos etapą. Nepaisant to, šalyje dar nebuvo įvestos izoliacijos priemonės. Kaip, jūsų manymu, priemonės Prancūzijoje yra pritaikytos prie situacijos, palyginti su Kinijos ar Italijos epidemija?
Manau, kiekvienu atveju priemonės turėtų būti pritaikytos prie konkrečios situacijos. Prancūzijoje laipsniškai imamasi priemonių sustabdyti koronaviruso epidemijos plitimą. Jie nėra labai ribojantys, tačiau leidžia kontroliuoti situaciją. Bet epidemijos padėtis keičiasi taip greitai, kad vieną dieną šios priemonės taip pat bus peržiūrėtos. Svarbiausia – sugebėti laiku prisitaikyti prie situacijos. Staigus epidemijos plitimas Italijoje privertė jas reaguoti atkakliau. 14 milijonų karantine laikomų žmonių yra milžiniška figūra. Bet ši priemonė leidžia paruošti visas reikalingas medicinos struktūras netikėtai padidėjusiai epidemijai.
