Mokslininkai nustatė drėgmės lygį, kuriame sulėtėja koronaviruso perdavimas

Remiantis nauju tyrimu, santykinė oro drėgmė nuo 40 iki 60 procentų kambaryje gali trukdyti perduoti SARS-CoV-2. Tačiau mokslininkai perspėja, kad virusas vis dar gali būti perduodamas kontaktuojant ir yra laikomas daiktų paviršiuose.

„Covid-19“ pandemija vis dar vyksta įkarštyje, ir valdžios institucijos, ir mokslininkai bando ieškoti būdų, kaip sulėtinti infekcijos plitimą. Praėjusią savaitę Kinija – protrūkio „tėvynė“ – paskelbė galinti įveikti epidemiją. Dauguma sutiks, kad tai buvo padaryta daugiausia dėl karantino, suderinto Kinijos gydytojų darbo, taip pat dėl ​​vietos gyventojų organizavimo ir atsakomybės.

Tačiau tyrėjai ir toliau tiria kitas galimybes: galbūt viruso plitimas sulėtėjo dėl pavasario atėjimo ir padidėjusios oro temperatūros? Iš tikrųjų statistika primena, kad dabar infekcijos yra labiausiai jautrios šalyse, kuriose palyginti šalta. Jau yra keli tyrimai šia tema, siūlantys ryšį tarp temperatūros, vėjo greičio, santykinės drėgmės ir „Covid-19“. Tačiau ekspertai perspėja, kad vis dar žinome per mažai apie SARS-CoV-2, kad užtikrintai kalbėtume apie jo sezoniškumą.  

Tačiau tai netrukdo ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią infekcijos perdavimui patalpose. Ši įskaitant skirtas mokslininkų iš Jeilio Medicinos mokyklos ir Ciuricho universitete, anksčiau darbo paskelbtas per Metinė apžvalga virusologijos ir ant svetainę iš Jeilio universiteto. Taigi tyrėjai tvirtina, kad mūsų galimybėms įveikti pandemiją daro įtaką ne tik laiku įvestos karantino priemonės ir socialinis atstumas, bet ir pastatų, butų bei kitų patalpų mikroklimatas – tiksliau, santykinė drėgmė.

Mokslininkai aiškina, kad žiemos klimatas virusus padaro tris kartus pavojingesnius: kai kambaryje sušyla šaltas lauko oras, kuriame yra nedaug drėgmės, santykinė oro drėgmė sumažėja iki maždaug 20 procentų, o viruso dalelės gauna laisvą kelią plisti. Be to, sausesniame ore slopinamas žmogaus imuninės sistemos gebėjimas reaguoti į patogenus.

Norėdami patvirtinti savo argumentus, autoriai atliko graužikų tyrimą. Užkrėstos pelės lengviau pernešė viruso daleles oru į savo neužkrėstus kaimynus – su sąlyga, kad ląstelėse, kuriose jos buvo laikomos, santykinė drėgmė buvo maža. Aplinkoje, kurioje santykinė oro drėgmė yra nuo 40 iki 60 procentų, tiriamieji parodė mažesnį (ir reikšmingą) sugebėjimą perduoti virusus kitiems. Be to, patalpoje, kurioje yra santykinis oro drėgnumas, kvėpavimo takų virusas turėjo palankias sąlygas plisti ir dažniau įsikūrė ant paviršių.

Šiuo atžvilgiu darbo autoriai primena: rezultatai visai nereiškia, kad karštų šalių gyventojai gali atsipalaiduoti ir pamiršti apie paviršiaus dezinfekavimo ir asmeninės higienos svarbą, taip pat kad koronavirusas perduodamas artimai kontaktuojant su užkrėstais. Tačiau namuose vis tiek rekomenduojama palaikyti santykinę 50 procentų oro drėgmę.

Pasidalinkite su draugais

TRUMPAI


Yra 7 koronavirusų šeimai priklausantys virusai. Jie pavadinti taip todėl, nes yra panašūs į karūną, o žodis „korona“ lotynų kalboje būtent tai ir reiškia. Iš šių 7 koronavirusų pavojingiausi yra trys, pasaulyje sukėlę protrūkius.

Pirmąjį protrūkį prieš 18 metų lėmė SŪRS virusas – sunkus ūminis respiracinis sindromas. Antrąjį protrūkį prieš 8 metus sukėlė MERS virusas – jis kilo Artimuosiuose Rytuose. Trečiasis protrūkis 2020 m. sausio mėnesį prasidėjo Kinijoje.