Galimybių pasas: ką svarbu žinoti besitestuojantiems

Ekonomikos ir inovacijų ministerija atkreipia dėmesį, kad pagrindinis testavimo būdas Galimybių pasui gauti turėtų būti greitieji antigeno testai, kadangi jų rezultatų sulaukiama operatyviausiai.

Testas Galimybių pasui galios 24 valandas, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento, t. y. nuo testo atlikimo, bet ne nuo testo rezultatų įvedimo į E. sveikatos sistemą. Todėl svarbu, kad, pavyzdžiui, vakare į koncertą norintys nuvykti asmenys testavimo nepasiliktų paskutinei akimirkai.

Testo rezultato gavimas nereiškia, kad šie duomenys jau yra E. sveikatos sistemoje – testo rezultatą į šią sistemą turi įvesti testą atlikę specialistai. Duomenys iš E. sveikatos Galimybių paso  platformoje  bus atnaujinami reguliariai, tačiau duomenų perdavimas taip pat gali kiek užtrukti.

Todėl Galimybių pasui gauti rekomenduojama naudotis greitaisiais antigenų testais –  kaip rodo praktika, jų rezultatų įvedimas į E. sveikatos sistemą užtrunka apie porą valandų, o PGR testai atliekami laboratorijose ir jų rezultatai E. sveikatos sistemoje gali būti įvesti ir po 24 val.

Registruotis testui reikės telefonu 1808 arba internetu 1808.lt. COVID-19 testą bus galima atlikti savivaldybių mobiliuosiuose punktuose arba kitose savivaldybių nustatytose testavimosi vietose, pvz., specialiuose punktuose ir kitur. Ten atliekamas testas bus nemokamas. Taip pat gyventojai galės ir savo lėšomis pasidaryti testus privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Planuojama, kad artimiausiu metu  Galimybių paso lengvatomis galės naudotis ir antikūnų testo rezultatus turintys asmenys.

Galimybių pasą nuo gegužės 24 dienos galės gauti visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų. Asmenims iki 16 metų, norintiems naudotis švelnesnėmis karantino sąlygomis, pakaks pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus dėl Galimybių paso galima rasti čia, informacija bus nuolat pildoma.

Pasidalinkite su draugais

TRUMPAI


Yra 7 koronavirusų šeimai priklausantys virusai. Jie pavadinti taip todėl, nes yra panašūs į karūną, o žodis „korona“ lotynų kalboje būtent tai ir reiškia. Iš šių 7 koronavirusų pavojingiausi yra trys, pasaulyje sukėlę protrūkius.

Pirmąjį protrūkį prieš 18 metų lėmė SŪRS virusas – sunkus ūminis respiracinis sindromas. Antrąjį protrūkį prieš 8 metus sukėlė MERS virusas – jis kilo Artimuosiuose Rytuose. Trečiasis protrūkis 2020 m. sausio mėnesį prasidėjo Kinijoje.