Virusas, sukėlęs Covid-19 pandemiją, atsirado dėl evoliucijos procesų ir nėra laboratorinių manipuliacijų rezultatas.
Yra daug skirtingų teorijų apie SARS-CoV-2 viruso, sukėlusio pandemiją visame pasaulyje, kilmę. Visų pirma yra versija, kad ji yra dirbtinė ir atsirado laboratorijoje. Tačiau straipsnis skelbiamas leidimas Nature Medicine , rodo , kad šiuo virusu – iš natūralios evoliucijos produktas.
Tarptautinė mokslininkų komanda atliko lyginamąją SARS-CoV-2 genomo sekų ir su ja susijusių virusų analizę. Tyrėjai nerado jokių įrodymų, kad pavojingas patogenas gali būti sintetinės kilmės. „Mes galime tvirtai įsitikinti, kad SARS-CoV-2 atsirado dėl natūralių procesų“, – sako Christianas Andersenas, Kalifornijos Scripps tyrimų instituto bendradarbis, vienas iš straipsnio autorių.
Vykdydami darbą mokslininkai analizavo RNR sritis viruso apvalkalo smaigalių baltymų genuose. Tai yra pagrindiniai viruso paviršiaus baltymai, reikalingi prisijungti prie ląstelės ir prasiskverbti į ją. Tyrėjus pirmiausia domino nukleorūgščių sekos, koduojančios smaigalių baltymų (RBD) receptorių surišimo sritį, taip pat sekos, atitinkančios skilimo vietas – „molekuliniai konservavimo peiliai“, kuriomis virusas sunaikina ląstelės membraną.
Paaiškėjo, kad virusinių baltymų RBD sritis vystėsi taip, kad efektyviausiai sąveikavo su ACE2 receptoriais, esančiais šeimininko ląstelių paviršiuje. Natūralios evoliucijos įrodymai buvo gauti iš bendros SARS-CoV-2 molekulinės struktūros. Jei hipotetiniai „bioteroristai“ bandytų sukonstruoti žudiko virusą, jie jį sukurtų remdamiesi jau žinomu patogenu, turinčiu įrodytą virulentiškumą.
Tačiau mokslininkai teigia, kad SARS-CoV-2 „molekulinis stuburas“ ryškiai skiriasi nuo daugumos panašių žinomų žmonių virusų. Tai daugiausia primena susijusius šikšnosparnių ir roplių virusus. „Šios viruso savybės <…> neleidžia manipuliuoti laboratorijomis kaip galima SARS-CoV-2 ištaka“, – sako Andersenas.
Labiausiai tikėtina viruso kilmė patenka į vieną iš dviejų galimų scenarijų. Pasak pirmosios, virusas palaipsniui pasikeitė ankstesnio šeimininko (greičiausiai šikšnosparnių) kūne ir įgavo didelį patogeniškumą, po kurio jis „persirgo“ asmeniui. Taigi įvyko ankstesni dideli koronavirusų protrūkiai: pavyzdžiui, žmonės gavo SARS-CoV (SARS) iš civeto, o MERS-CoV – iš kupranugarių.
Pagal kitą scenarijų virusas pateko į žmonių populiaciją nepatogeninės būklės ir jame jau išsivystė. Mokslininkai rado šios hipotezės patvirtinimą pangolinuose: kai kurių koronavirusų, cirkuliuojančių tarp šių gyvūnų, UBR domenai primena panašias vietas SARS-CoV-2 baltymuose. Gali būti, kad virusas iš pangolinų žmonėms pateko per tarpinį šeimininką, o jo smaigalys panašios baltymų restrikcijos vietos mutavo vėliau.
Jei SARS-CoV-2 jau pateko į žmogaus kūną dabartine patogeniška forma, tai padidina būsimų protrūkių tikimybę, nes virusą sukeliantis viruso štamas vis dar gali cirkuliuoti gyvūnų rezervuaruose. Žymiai mažesnė tikimybė, kad nepatogeninis koronavirusas pateks į žmonių populiaciją ir paskui įgis savybes, panašias į SARS-CoV-2. Nors tyrėjai nėra pasirengę pasakyti, kuris scenarijus įvyko.
