Kas yra koronavirusai?
Koronavirusai – tai didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkias kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (ARRS) ar sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) koronavirusines infekcijas.
Kas yra COVID-19 ir SARS-CoV-2?
2019 m. naujas koronavirusas (2019-nCoV) dabar pavadintas sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusu-2 (SARS-CoV-2), o šio viruso sukeliama liga nuo šiol vadinama COVID-19.
SARS-CoV-2 buvo identifikuotas 2019 m. pabaigoje Kinijoje. Tai naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms.
Kokia koronavirusų kilmė?
Koronavirusai cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau kai kurie iš jų gali infekuoti ir žmones. Įvairūs gyvūnai gali būti koronavirusų infekcijos rezervuarais, pvz., ARRS-CoV infekcijos rezervuaras vienkupriai kupranugariai, SŪRS-CoV – civetos.
SARS-CoV-2 infekcijos rezervuaras dar nėra nustatytas.
Ar SARS-CoV-2 panašus į SŪRS ir gripo virusus?
SARS-CoV-2 yra genetiškai artimai susijęs su SŪRS-CoV. Abu šie virusai priklauso tai pačiai virusų šeimai.
SŪRS protrūkis kilo 2002 m. pabaigoje Kinijoje. Protrūkio metu (8 mėnesių laikotarpyje) užregistruota daugiau nei 8000 ligos atvejų 33 šalyse. 1 iš 10 susirgusiųjų SŪRS tuo metu mirė.
Šiuo metu yra per mažai duomenų, kad būtų galimai tiksliai įvardinti, koks yra mirštamumas nuo COVID-19, bet panašu, kad jis mažesnis nei nuo SŪRS-CoV.
Nors SARS-CoV-2 ir gripo virusai plinta nuo žmogaus žmogui ir sukelia panašius simptomus, abu jie yra labai skirtingi. Nors dar anksti daryti galutines išvadas dėl SARS-CoV-2 plitimo kelių, bet pirminė informacija leidžia daryti prielaidas, kad SARS-CoV-2 plinta taip pat kaip SŪRS ir kaip kurios pandeminės gripo padermės. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) skaičiavimais, kiekvienais metais iki 40 tūkst. žmonių Europos Sąjungoje (ES), Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine miršta dėl su gripu susijusių priežasčių.
Kiek sunki yra COVID-19?
Šiuo metu yra per mažai duomenų, kad būtų galimai tiksliai įvardinti, kiek sunki yra COVID-19, bet panašu, kad mirštamumas nuo jos yra mažesnis nei nuo SŪRS.
Kaip žmogus gali užsikrėsti SARS-CoV-2?
Nors gyvūnai yra viruso šaltinis, tačiau dabar SARS-CoV-2 yra perduodamas nuo žmogaus žmogui. Panašu, kad virusas gali būti perduodamas per kvėpavimo takų lašelius, kai asmuo kosėja, čiaudi. Šiuo metu vis dar neaišku, ar virusą gali perduoti lengvomis ar besimptomėmis formomis sergantys asmenys.
ES nepertraukiamo COVID-19 plitimo tikimybė vertinama kaip maža, jei asmenims bus laiku nustatyta COVID-19 diagnozė ir taikomos tinkamos infekcijos kontrolės priemonės. Sistemingas infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimas buvo efektyvus kontroliuojant SŪRS ir ARRS koronavirusus.
Kodėl nuo vasario 13 d. registruojamas labai padidėjęs COVID-19 atvejų skaičius?
Vasario 13 d. į oficialią Kinijos statistiką buvo įtrauktas 15 141 naujas COVID-19 atvejis. Vadovaujantis Kinijos oficialia informacija, vasario 13 d. pasikeitė ligos atvejų skaičiavimo metodika. Į oficialią statistiką nuo šiol įtraukiami visi įtariami atvejai, kuriems nustatyta klinikinė pneumonijos diagnozė. Šiems atvejams nebūtinai buvo laboratoriškai patvirtinta COVID-19 diagnozė.
Kokia COVID-19 inkubacinio periodo trukmė?
Inkubacinis periodas yra laikotarpis nuo užsikrėtimo virusu pradžios iki ligos simptomų pasireiškimo. Dabartiniais duomenimis, COVID-19 inkubacinio periodo trukmė 1-12,5 d. (vidutiniškai 5-6 d.). Vadovaujantis kitų koronavirusinių infekcijų (SŪRS, ARRS) informacija, tikėtina, kad COVID-19 inkubacinio periodo trukmė gali būti iki 14 d.
Kokie COVID-19 simptomai?
SARS-CoV-2 gali sukeli lengvus, į gripą panašius simptomus, pvz.:
- karščiavimą
- kosulį
- dusulį
- raumenų skausmą
- nuovargį
Sunkesniais atvejais išsivysto sunki pneumonija, ūmus respiracinis distreso sindromas, sepsis, septinis šokas.
Kam dažniau išsivysto sunkios ligos formos?
Tikėtina, kad labiausiai pažeidžiami yra maži vaikai, vyresnio amžiaus asmenys ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis (hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, kepenų funkcijos sutrikimai, kvėpavimo takų ligos ir kt.).
Ar yra COVID-19 gydymas?
Specifinio gydymo nuo SARS-CoV-2 sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Europos vaistų agentūra (EMA) bendradarbiauja su PSO ieškant veiklių antivirusinių vaistų ir jų derinių.
Kada aš turėčiau būti tiriamas dėl COVID-19?
Jei jums:
- išsivystė ūmi kvėpavimo takų infekcija (staigus kosulys ir/ar gerklės skausmas, ir/ar dusulys)
IR
14 d. bėgyje iki ligos simptomų pasireiškimo jūs:
- turėjote artimą sąlytį1 su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju arba keliavote teritorijoje, kur visuomenėje plinta COVID-19 (https://www.ecdc.europa.eu/en/areas-presumed-ongoing-community-transmission-2019-ncov)
- arba dirbote ar lankėtės sveikatos priežiūros įstaigoje, kur gydomi asmenys sergantys COVID-19
1Artimas sąlytį turėjusiais asmenimis laikomi asmenys gyvenantys su asmeniu, kuriam diagnozuota COVID-19, asmuo turėjęs kontaktą veidas į veidą ar buvęs artimoje aplinkoje su COVID-19 atveju arba sveikatos priežiūros darbuotojas ar kitas asmuo tiesiogiai prižiūrintis COVID-19 atvejį, arba laboratorijos darbuotojas tvarkantis SARS-CoV-2 mėginius.
Ar yra vakcina nuo SARS-CoV-2 sukeltos infekcijos (COVID-19)?
SARS-CoV-2 yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs susirgimų žmonėms. Šiuo metu mokslininkai aktyviai siekia sukurti vakciną nuo šios infekcijos.
Kaip galima apsisaugoti nuo COVID-19?
Lankantis teritorijose, kuriose registruojamas ligos plitimas visuomenėje rekomenduojama:
- vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, ypač tais, kurie kosėja;
- nesilankyti turguose ar kitose vietose, kur prekiaujama gyvais ar negyvais gyvūnais;
- dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu ARBA naudoti alkoholinius antiseptikus rankoms prieš valgant, pasinaudojus tualetu, po bet kokio sąlyčio su gyvūnais;
- vartoti saugų maistą;
- laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę);
- vengti sąlyčio su gyvūnais ir jų išskyromis.
Kad ir kur keliaujate, laikykitės rankų higienos ir maisto saugos taisyklių.
Kokios yra rankų plovimo/dezinfekcijos taisyklės?
Rankų plovimas ir dezinfekcija yra esminiai infekcijų prevencijos elementai. Rankas reikėtų plauti dažnai ir kruopščiai su muilu ir vandeniu mažiausiai 20 sekundžių. Jeigu vandens ir muilo nėra, rekomenduojam naudoti mažiausiai 60 proc. alkoholinius antiseptikus. Venkite liesti neplautomis rankomis akis, burną, nosį dėl galimo viruso patekimo į organizmą pro juos.
Ar turėčiau dėvėti medicininę kaukę norėdamas apsisaugoti?
Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, medicininės kaukės dėvėjimas yra viena iš kvėpavimo takų infekcijų, tarp jų ir naujojo koronaviruso, prevencijos priemonių. Tačiau vien kaukės dėvėjimas nesuteikia visiškos apsaugos, todėl ji turi būti derinama su kitomis prevencijos priemonėmis, tokiomis kaip rankų higiena, kosėjimo-čiaudėjimo etiketu, mažiausiai 1 m. atstumo išlaikymu tarp savęs ir kito žmogaus.
PSO pasisako už racionalų medicininių kaukių naudojimą.Tai reiškia, kad kaukes reikia naudoti tik tuo atveju, jei pasireiškė kvėpavimo takų infekcijos simptomai (kosulys ar čiaudulys), jei įtariate lengvą SARS-CoV-2 infekciją arba slaugote asmenį, kuriam įtariama SARS-CoV-2 infekcija.
Kaip ilgai SARS-CoV-2 išsilaiko ant aplinkos paviršių?
Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kiek ilgai SARS-CoV-2 išgyvena ant paviršių. Pirminiais duomenimis, virusas gali išgyventi iki kelių valandų ar ilgiau.
SŪRS-CoV aplinkoje gali išgyventi keletą dienų, o MERS-CoV – daugiau nei 48 valandas ant skirtingų paviršių vidutinei kambario temperatūrai esant 20 ° C.
Ar saugūs siuntiniai, atsiunčiami iš Kinijos?
Taip saugūs. Koronavirusai ilgai neišsilaiko ant aplinkos daiktų, tokių kaip laiškai ar siuntiniai. PSO, kaip minėta, pataria netaikyti apribojimų prekių judėjimui.
Ar galima SARS-CoV-2 užsikrėsti nuo naminių gyvūnų?
Koronavirusai cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau kai kurie iš jų gali infekuoti ir žmones, pvz., ARRS-CoV infekcijos rezervuaras vienkupriai kupranugariai, SŪRS-CoV – civetos. Dabartiniai tyrimai sieja COVID-19 su tam tikrų rūšių šikšnosparniais, tačiau neatmetamas ir kitų gyvūnų vaidmuo. Šiuo metu nėra įrodymų, kad naminiai gyvūnai, pvz., šunys ar katės, būtų užsikrėtę SARS-CoV-2 ir galėtų sukelti infekciją žmonėms. Bet kokiu atveju, turint sąlytį su gyvūnais, reikėtų laikytis pagrindinių higienos principų.
Ar kelia grėsmę maisto produktai importuojami iš Kinijos?
Dėl gyvūnų sveikatos situacijos Kinijoje, į ES iš Kinijos leidžiama importuoti tik keletą autorizuotų gyvūninės kilmės produktų, atitinkančių griežtus sveikatos saugos reikalavimus. Dėl tų pačių priežasčių į ES teritoriją atvykstantiems keliautojams, neleidžiama rankiniame bagaže vežtis mėsos, mėsos produktų, pieno ar pieno produktų.
Iki šiol nebuvo registruotų užsikrėtimo COVID-19 atvejų per maistą. Nėra įrodymų, kad importuojami maisto produktai iš Kinijos keltų pavojų ES piliečiams dėl COVID-19.
Kokią grėsmę kelia gyvūnai ar gyvūnų produktai importuojami iš Kinijos?
Dėl gyvūnų sveikatos padėties Kinijoje, ypač dėl užkrečiamų gyvūnų ligų, tik keli gyvi gyvūnai ir neperdirbti gyvūninės kilmės produktai iš Kinijos yra autorizuoti importui į ES. Nėra įrodymų, kad kas nors iš šių gyvūnų ar gyvūninės kilmės produktų keltų pavojų ES piliečių sveikatai dėl Kinijoje registruojamo COVID-19 protrūkio.
Ar galima šiuo metu keliauti į Kiniją?
Remiantis šiuo metu turima informacija PSO pataria netaikyti jokių kelionių ar prekybos apribojimų Kinijai. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija dėl naujojo koronaviruso rekomenduoja laikinai nevykti į šią šalį. Keliautojai, kuriems kelionės metu ar 14 dienų laikotarpiu po jos atsirado į gripą panašių simptomų, turi nedelsdami skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Keliautojams, planuojantiems lankytis Kinijoje, rekomenduojama vengti lankytis turgavietėse (angl. wet markets), kuriose yra parduodama šviežia mėsa, žuvis ir kitos greitai gendančios prekės, ar kitose vietose, kuriose yra tvarkomi gyvi ar negyvi gyvūnai. Svarbu vengti kontakto su sergančiais asmenimis, ypač su tais, kuriems pasireiškė respiraciniai (kosulys, skrepliavimas ir t. t.) simptomai. Patariama laikytis tinkamos rankų bei maisto higienos, vengti sąlyčio su gyvūnais, jų išskyromis. Dėl įsibėgėjusio gripo sezono keliautojams rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo likus ne mažiau nei 2 savaitėms iki kelionės.
Ar yra rizika užsikrėsti COVID-19 ES?
Protrūkis greitai vystosi ir rizika sparčiai keičiasi. Šiuo metu COVID-19 keliama rizika ES piliečiams laikantis tinkamų infekcijos kontrolės priemonių vertinama kaip maža. ES piliečiams, keliaujantiems ar gyvenantiems teritorijose, kur COVID-19 plinta visuomenėje (Kinija), rizika vertinama kaip aukšta. Vasario 18 d. duomenimis, yra registruoti 45 COVID-19 atvejai ES/EEE šalyse ir Jungtinėje Karalystėje.
Kaip ilgai tęsis protrūkis?
Deja, neįmanoma numatyti, kiek ilgai tęsis protrūkis ir kaip apskritai epidemija vystysis. Protrūkį sukėlė naujas virusas, todėl išlieka daug neaiškumų. Pvz., nežinoma, ar vasarą ligos plitimas sumažės, kaip tai stebima sezoninio gripo atveju.
Kur kreiptis sukarščiavus ir pasireiškia į gripą panašūs simptomai?
Jei žmogus nekeliavo į Kiniją, neturėjo kontaktų su šioje šalyje buvusiais asmenimis 14 dienų iki susirgimo, tokiu atveju pajutus šiuos simptomus reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Jei simptomai pasireiškė keliaujant po Kiniją ar grįžus iš jos, ar per dvi savaites po kontakto su žmonėmis, neseniai buvusiais toje šalyje, tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas. Jei simptomai pasireiškia skrendant lėktuvu, nedelsiant informuoti lėktuvo įgulą.
Iš kur atsiranda koronavirusai?
Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms. Sukėlę infekciją žmonėms, jie toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui.
Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų. Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronaviruso (MERS-CoV) šaltinis buvo kupranugariai, o sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) – civetės katės.
Ar šis virusas panašus į SŪRS sukeliantį koronavirusą ar sezoninio gripo virusą?
Šis naujas Kinijoje aptiktas koronavirusas yra genetiškai glaudžiai panašus į SŪRS sukeliantį virusą.
SŪRS atsirado 2002 m. pabaigoje Kinijoje ir per aštuonis mėnesius 33 šalys pranešė apie daugiau nei 8 000 SŪRS atvejų. Tuo metu nuo šio viruso mirė kas dešimtas susirgęs asmuo.
Šiuo metu yra per mažai duomenų, kad būtų galima vertinti mirštamumą nuo COVID-19, tačiau preliminarūs duomenys rodo, kad jis yra mažesnis, nei nuo SŪRS.
Nors gripo ir COVID-19 perdavimo keliai ir simptomai yra panašūs, šias infekcijas sukeliantys virusai yra labai skirtingi. Dar labai anksti daryti išvadas, kaip plinta naujasis koronavirusas, tačiau išankstinė informacija rodo, kad jo plitimo mechanizmas yra labiau panašus į SŪRS ar pandeminio gripo, negu į sezoninio gripo plitimo mechanizmą, nes žmonės niekada prieš tai nebuvo susidūrę šia infekcija. ECDC duomenimis, Europoje nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų kasmet miršta apie 40 000 žmonių.
Kaip žmogus gali užsikrėsti COVID-2019?
Tam tikri koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui, dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta su per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami.
Inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 12 dienų. Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo.
Ar yra tikimybė, kad COVID-19 gali patekti į Lietuvą?
Tiesioginių skrydžių iš Kinijos į Lietuvą nėra. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikto rizikos vertinimo duomenimis, COVID-19 Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių gyventojams yra nuo žemos iki vidutinės. Panašių į Italijoje registruotų COVID-19 židinių atsiradimo ES/EEE šalyse rizika yra nuo vidutinės iki aukštos.
Kokie simptomai pasireiškia žmonėms užsikrėtus COVID-19?
Simptomai yra panašūs į gripą – karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai, raumenų skausmai ir nuovargis. Sunkesniais atvejais sukelia plaučių uždegimą, sepsį ir septinį šoką, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Kas labiausiai rizikuoja užsikrėsti?
• Sveikatos priežiūros darbuotojai, teikiantys medicinos pagalba sergantiems COVID-19;
• šeimos nariai ir kiti asmenys, artimai bendraujantys su užsikrėtusiais ar sergančiais žmonėmis;
Įtariama, kad infekcija yra pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims bei sergantiems lėtinėmis ligomis.
Ar Lietuva pasirengusi priimti ir gydyti pacientus, sergančius COVID-19?
Lietuvoje yra aktyvuoti visų institucijų, dalyvaujančių valdant koronaviruso infekcijos plitimo riziką – Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų, kitų ministerijų, gydymo įstaigų – ekstremalių situacijų operacijų centrai. Tai reiškia, kad specialistai pasirengę į galimą krizinę situaciją reaguoti nedelsiant.
5 ligoninės yra parengtos priimti tirti ir gydyti pacientus su COVID-19: Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų centras ir Vaikų ligoninė, Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija turi visus reikiamus reagentus, kad galėtų nedelsiant atlikti mėginių tyrimus dėl galimos COVID-19 infekcijos. Tyrimo atsakymas gaunamas per 6-8 valandas.
Sveikatos apsaugos ministerija ir medikai atkreipia Lietuvos gyventojų dėmesį, kad šiuo metu šalyje yra gripo bei kitų kvėpavimo takų susirgimų sezonas, tad COVID-19 simptomai yra identiški kitų sezoninių virusų sukeliamiems negalavimams – aukšta temperatūra, sloga, kosulys, sąnarių ir raumenų skausmas ir pan. Tad jei juos pajutote, tačiau nebuvote paveiktuose regionuose (Kinijoje, Italijos Pjemonto, Lombardijos, Emilijos-Romanijos ir Veneto regionuose, Honkonge, Irane, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Singapūre), nebendravote su žmonėmis, kuriems patvirtinta koronaviruso infekcija (Lietuvoje tokių nėra), kreipkitės į savo šeimos gydytoją – pagrindo įtarti COVID-19 nėra.
Ar yra gydymas nuo COVID-19 ligos?
Specifinio gydymo nuo COVID-19 ligos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas. Europos vaistų agentūra (EMA) bendradarbiauja su PSO ieškant veiksmingų antivirusinių vaistų ir jų derinių.
Vaistų nuo koronaviruso kol kas nėra, tad gyventojus raginame būti atsargiems ir nepakliūti į sukčių pinkles.
Kaip taisyklingai plauti rankas?
Rankų plovimas yra svarbiausia profilaktinė priemonė, norint išvengti susirgimo. Rankas reikėtų plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60% alkoholio. Virusas į organizmą gali patekti per akis, nosį ir burną, todėl nerekomenduojama liesti veidą nenuplaunamomis rankomis.
Ar medicininės kaukės apsaugo nuo koronaviruso?
Medicininės kaukės rekomenduojamos pacientams, kurie kosėja ir čiaudi, kad sulaikytų su lašeliais viruso plitimą aplinkoje. Atkreipiame dėmesį, kad medicininės kaukės viruso nesulaiko ir tuo pačiu neapsaugo nuo užsikrėtimo, jei yra artimas kontaktas.
Ar galima šiuo metu keliauti į Kiniją ir Italijos regionus ir kitas rizikingas teritorijas?
Remiantis šiuo metu turima informacija Pasaulio sveikatos organizacija pataria netaikyti jokių kelionių ar prekybos apribojimų šalims, kuriose registruojamas COVID-19 plitimas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija planuojantiems keliones į šalis, kur COVID-19 plitimas, rekomenduoja imtis atsargumo priemonių. Taip pat rekomenduojama atsižvelgti į galimus tikslo šalių valdžios skubius sprendimus įvesti prevencines priemones, pavyzdžiui, specialias patikras oro uostuose. Keliautojai, kuriems kelionės metu ar 14 dienų laikotarpiu po jos atsirado į gripą panašių simptomų, turi nedelsdami skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Keliautojams, planuojantiems vykti į paveiktus regionus, rekomenduojama vengti lankytis turgavietėse (angl. wet markets), kuriose yra parduodama šviežia mėsa, žuvis ir kitos greitai gendančios prekės, ar kitose vietose, kuriose yra tvarkomi gyvi ar negyvi gyvūnai. Svarbu vengti kontakto su sergančiais asmenimis, ypač su tais, kuriems pasireiškė respiraciniai (kosulys, skrepliavimas ir t. t.) simptomai. Patariama laikytis tinkamos rankų bei maisto higienos, vengti sąlyčio su gyvūnais, jų išskyromis. Dėl įsibėgėjusio gripo sezono keliautojams rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo likus ne mažiau nei 2 savaitėms iki kelionės.
Ką daryti grįžus iš COVID-19 paveiktų teritorijų?
Atsižvelgdama į tarptautinių ekspertų išvadas, Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja žmonėms, kurie neseniai grįžo iš Kinijos, Šiaurės Italijos (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų), Honkongo, Irano, Japonijos, Pietų Korėjos ir Singapūro, 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Tuo laikotarpiu darbdavių, kurių įmonėse dirba ar siekia įsidarbinti žmonės, neseniai lankęsi Kinijoje, Šiaurės Italijoje, Honkonge, Irane, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Singapūre, prašoma suteikti galimybes jiems dirbti namuose nuotoliniu būdu. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet asmenys gali kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris organizuos nedarbingumo išdavimą. Šiose teritorijose keliavę asmenys turėtų užpildyti anketą (questionnaire) ir sekti rekomendacijas šioje nuorodoje: nvsc.lrv.lt/COVID-19 (In english: http://nvsc.lrv.lt/korona-eng). Pajutus į gripą panašius simptomus tokie asmenys nedelsiant turi skambinti bendruoju pagalbos tarnybų telefonu 112.
Ar galima užsikrėsti kontaktuojant su gyvūnais Europos Sąjungoje?
Dabartiniai tyrimai sieja COVID-19 su tam tikrais šikšnosparnių tipais, tačiau neatmetama galimybė, kad infekcijos šaltinis galėjo būti ir kiti gyvūnai. Nėra įrodymų, kad tokie naminiai gyvūnai kaip šunys ar katės gali tapti naujojo koronaviruso šaltiniu, tačiau kontaktuojant su gyvūnais rekomenduojama laikytis bendrų higienos principų.
Ar saugūs siuntiniai, atsiunčiami iš Kinijos?
Šiuo metu nėra įrodymų, kad virusas gali būti perduodamas per daiktus. Pasaulio sveikatos organizacija, kaip minėta, pataria netaikyti apribojimų prekių judėjimui.
Kokias apsaugos priemones naudoti aptarnaujančiam personalui parduotuvėse, kavinėse ir pan.?
Rekomenduojama laikytis standartinių infekcinių ligų plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (į alkūnės linkį ar naudotis vienkartine servetėle, kurią panaudojus vieną kartą reikia išmesti), esant galimybei vengti artimo sąlyčio (išlaikyti bent dviejų metrų atstumą) su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys. Taip pat rekomenduojama neliesti burnos, akių, nosies rankomis, ypač neplautomis. Teikiant paslaugas rekomenduojama naudotis asmens apsaugos priemonėmis.
Nesant galimybės rankų nusiplauti, rekomenduojama dezinfekuoti rankas rankų dezinfekciniu skysčiu, reguliariai dezinfekuoti paviršius, kuriuos dažniausiai liečia klientai – prekystalius, durų rankenas, kortelių skaitytuvus ir kt.
Kur reikėtų kreiptis pajutus peršalimo simptomus? Kur galiu atlikti testą?
Šiuo metu galioja tokia tyrimų tvarka žmonėms, kurie yra pajutę peršalimo simptomus – karščiuojama, kankina kosulys, dūstama.
Jeigu žmogus yra 61 metų arba vyresnis, jis turi skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Toks asmuo greitosios pagalbos automobiliu būtų nugabentas į vieną iš didžiųjų ligoninių.
Jeigu asmuo serga lėtinėmis ligomis (širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, kepenų, inkstų, cukriniu diabetu, kitomis), jis taip pat turi skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Toks asmuo greitosios pagalbos automobiliu taip pat būtų nugabentas į vieną iš didžiųjų ligoninių.
Jeigu žmogus yra jaunesnis nei 61 metų, jis turi skambinti šeimos gydytojui, kuris pacientą pats užregistruos į karščiavimo kliniką arba skambinti karštąją koronoviruso linija 1808, kur pats gali užsiregistruoti testui dėl koronaviruso mobilioje stotelėje.
