Mokslininkai teigia, kad dėl Covid-19 pandemijos sumažinta atmosferos tarša išgelbėta gyvybių gerokai viršija mirčių skaičių dėl koronaviruso.
Dėl koronaviruso pandemijos ir su ja susijusių atsargumo priemonių buvo sustabdyta pramoninė gamyba ir sumažėjęs transporto intensyvumas. Tai reikšmingai sumažino kenksmingų teršalų išmetimą į atmosferą. Anot „Hugo“ observatorijos direktoriaus Fransua Jemenne’o, toks poveikis gali pasirodyti netikėtai naudingas žmonijai.
„Kaip bebūtų keista, aš manau, kad mirus nuo koronaviruso, galų gale gali pasirodyti mažiau blogis, atsižvelgiant į [galimas] mirčių dėl oro taršos“, – sako Jemennas. Kaip savo pozicijos argumentą mokslininkas nurodo įrodymus, kad Kinijoje kasmet dėl oro taršos padarinių miršta daugiau nei milijonas žmonių. PSO skaičiavimais, visame pasaulyje šis skaičius siekia septynis milijonus per metus.
Nors Covid-19 žuvusiųjų skaičius negali būti tiksliai numatytas, net atšiauriausios prognozės kalba apie kelis milijonus aukų visame pasaulyje – ne kiekvienais metais, bet apskritai. Dauguma ekspertų sutinka, kad koronaviruso „mirtinas derlius“ nebus toks didelis. Kai kurie ekspertai atkreipia paralelę į dabartinę pandemiją su 1957 m. Gripo viruso protrūkiu: tada visoje planetoje mirė kiek daugiau nei milijonas žmonių. Vietos protrūkio metu aukų bus pastebimai mažiau.
Jemenno prielaidas palaiko ir kiti mokslininkai. Stanfordo universiteto profesoriaus Marshall Burke tyrimas rodo, kad atmosferos taršos sumažinimas per du mėnesius tikriausiai išgelbėjo 4000 vaikų iki penkerių metų ir maždaug 73 000 pagyvenusių žmonių gyvybes Kinijoje.
Burke padarė tokias išvadas remdamasis KD2,5 (mikrodalelių, kurių dydis svyruoja nuo maždaug 10 nanometrų iki 2,5 mikrometro) koncentracija keturiuose KLR miestuose ir įvertinęs mirštamumą dviejose aukščiau paminėtose amžiaus grupėse, koncentracija. „Net esant <…> konservatyvioms prielaidoms, dėl sumažėjusios taršos buvo išgelbėta apie 20 kartų daugiau gyvybių, nei buvo prarasta tiesiogiai dėl koronaviruso“, – reziumuoja mokslininkas.
„Mane labiausiai stebina tai, kad priemonės, kurių esame pasirengę kovoti su šiuo koronavirusu, yra rimtesnės nei tos, kurių sutinkame imtis siekdami kovoti su klimato pokyčiais ar atmosferos tarša“, – sakė jis. , Francois Jemennas. – Manau, kad tai turėtų kelti mūsų klausimus: kodėl mes kur kas labiau bijome koronaviruso, nei klimato pokyčių, oro taršos ar kitų grėsmių. Kuo koronavirusas toks ypatingas, kad dėl to mes esame pasirengę užblokuoti visą pasaulį? “
Naujausiais duomenimis, patvirtintų koronavirusinės infekcijos atvejų pasaulyje yra arti 170 tūkst. Žuvo 6525 žmonės. Mirčių skaičiaus lyderė vis dar yra Kinija (3213 mirčių). Europoje pati sunkiausia padėtis Italijoje: bendras žuvusiųjų skaičius šioje šalyje siekė 1809 metus, o kovo 15 dieną buvo rekordinis mirčių skaičius nuo „Covid-19“.
