„Pfizer“ reaguoja į pranešimus apie sumažėjusį jos omikroninės vakcinos veiksmingumą

Kūrėjai teigė, kad antikūnai, susidarę po revakcinacijos, ty pakartotinės vakcinacijos, vis tiek padeda neutralizuoti naują koronaviruso atmainą.

Amerikos bendrovė ir Vokietijos bendrovė BioNTech paskelbė pranešimą spaudai su atnaujintais duomenimis apie jų vakciną nuo , atsižvelgiant į naujos padermės, omicron, plitimą visame pasaulyje. Kūrėjų teigimu, remiantis pirmaisiais laboratoriniais tyrimais, kad paskiepytų žmonių antikūnai veiksmingai (tai yra panašūs į du komponentus prieš bazinę padermę) neutralizuotų šį variantą, stiprintuvas – trečia – reikės BNT162b2 dozės. Į mėginį buvo įtraukti kraujo plazmos mėginiai, paimti praėjus mėnesiui po revakcinacijos.

Tuo pačiu metu omikroninio varianto neutralizavimas antikūnais tiems, kurie buvo paskiepyti dviem standartinėmis Pfizer dozėmis, buvo daugiau nei 25 kartus mažesni, palyginti su bazine paderme (mėginiai šiam tyrimui buvo paimti praėjus trims savaitėms po antrosios vakcinacijos). „Tai rodo, kad dviejų BNT162b2 dozių gali nepakakti, kad būtų išvengta omikroninio užteršimo. Tačiau kadangi didžioji dauguma epitopų, nukreiptų po vakcinacijos, T ląstelės nėra jautrios omikrono mutacijoms, galima daryti prielaidą, kad paskiepyti žmonės vis dar yra apsaugoti nuo sunkių ligos formų“, – pažymėjo vakcinos kūrėjai. Tai reiškia, kad šiandien patikimiausias būdas apsisaugoti nuo omikrono padermės yra pakartotinė vakcinacija.

Tačiau kūrėjų rezultatai prieštarauja duomenims, kuriuos prieš dieną paskelbė Afrikos sveikatos mokslų instituto Durbane (Pietų Afrika) laboratorijos darbuotojai. Jie teigia, kad tų, kurie buvo paskiepyti dviem BNT162b2 komponentais, imunitetas suteikia silpnesnę apsaugą nuo omikrono padermės, palyginti su pradiniu variantu: jo neutralizavimas antikūnais buvo 41 kartą blogesnis. Mokslininkai ištyrė 12 žmonių kraujo plazmos mėginius, dalis jų sirgo Covid-19 prieš skiepijimą (šiuo atveju neutralizacijos kritimas pasirodė kiek mažesnis, nes antikūnų titrai buvo didesni).

Šis tyrimas dar nebuvo recenzuotas ir rezultatai greičiausiai bus pakoreguoti vėliau. Taip pat pažymime, kad daugiau nei 40 kartų sumažėjęs paskiepytų kraujo plazmos neutralizavimo gebėjimas nereiškia, kad pačios vakcinos veiksmingumas taip mažėja: jis mažėja netiesiškai. Vis dėlto, jei Pietų Afrikos tyrėjų išvados bus teisingos, apsaugos susilpnėjimas vis tiek bus pastebimas – tikriausiai dešimtimis procentų.

Be to, tyrimai buvo atlikti ne tik Pietų Afrikoje, bet ir Frankfurto universitetinėje ligoninėje (Vokietija). Jie padarė tokias išvadas: po šešių mėnesių antikūnai, paskiepyti dviem Pfizer komponentais, taip pat dviem Moderna vakcinos dozėmis arba viena AstraZeneca doze ir viena Pfizer doze, 0% neutralizavo omikrono padermę. Praėjus trims mėnesiams po trijų BNT162b2 injekcijų (revakcinacijos), šis skaičius buvo 25 %, palyginti su 95 % delta varianto atveju.

Vokiečių mokslininkų teigimu, prasminga galvoti apie vaistų, skirtų būtent omikronui, kūrimą. Beje, „Pfizer“ ir „BioNTech“ tai jau pradėjo daryti. Bet tokia vakcina, matyt, atsiras tik 2022 metų pavasarį. Bet kuriuo atveju, pasak ekspertų, reikia stebėti, kaip naujoji atmaina toliau plinta visame pasaulyje ir kokie SARS-CoV-2 variantai pasirodys artimiausiais mėnesiais.

 

Pasidalinkite su draugais

TRUMPAI


Yra 7 koronavirusų šeimai priklausantys virusai. Jie pavadinti taip todėl, nes yra panašūs į karūną, o žodis „korona“ lotynų kalboje būtent tai ir reiškia. Iš šių 7 koronavirusų pavojingiausi yra trys, pasaulyje sukėlę protrūkius.

Pirmąjį protrūkį prieš 18 metų lėmė SŪRS virusas – sunkus ūminis respiracinis sindromas. Antrąjį protrūkį prieš 8 metus sukėlė MERS virusas – jis kilo Artimuosiuose Rytuose. Trečiasis protrūkis 2020 m. sausio mėnesį prasidėjo Kinijoje.