Pandemija neišmokė žmonių geriau atpažinti vieni kitus su kaukėmis

Net ir po ilgos bendravimo su kaukėmis apsirengusiais žmonėmis mums nepadėjo geriau atpažinti jų veidų. Galbūt šie suaugusiųjų gebėjimai nebegali tobulėti.

Naujoji koronaviruso tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, o žmonės visame pasaulyje karts nuo karto priversti dėvėti kaukes, kad apribotų infekcijos plitimą. Per šį laiką neuroniniai tinklai žengė didžiulį žingsnį į priekį ir dabar atpažįsta žmogaus veidą, net jei jo veidas yra padengtas medicinine kauke. Natūralu manyti, kad mūsų pačių natūralūs neuroniniai tinklai, atpažįstantys kaukuotus žmones, taip pat pagerėjo. Tačiau tai neįvyko, kaip rodo naujasis JK ir Izraelio psichologų darbas. Jų darbas buvo paskelbtas žurnale Psychological Science .

Profesorius Erezas Freudas iš Jorko universiteto kartu su kolegomis atliko eksperimentų seriją su apie 2000 suaugusiųjų savanorių. Jų gebėjimai buvo vertinami naudojant Glasgow Face Match (GFMT) ir Cambridge Face Memory (CFMT) testus. Dalyviai turėjo atpažinti bei palyginti veidus, įskaitant natūralius ir iškreiptus, pvz., apverstus aukštyn kojomis arba su medicininėmis kaukėmis. Tiriamieji buvo ištirti šešiais skirtingais laiko momentais pandemijos metu. Be to, grupė buvo išbandyta prieš pačią pandemijos pradžią ir praėjus metams.

Nė viename variante dalyviai neparodė jokio pripažinimo pagerėjimo. Ankstesni CFMT testai parodė, kad kaukė veido atpažinimo tikslumą sumažina vidutiniškai 15 procentų – lygiai toks pat vaizdas buvo stebimas ir po metų pandemijos. „Nei laikas, nei bendravimo su kaukėmis patirtis nepakeitė ir nesusilpnino jų įtakos (suvokimui – red.), – sako Erezas Freudas. „Tai rodo, kad suaugusiųjų smegenys negali pasikeisti veido atpažinimo gebėjimų atžvilgiu.

Mažyliams šie gebėjimai vystosi labai greitai ir labai priklauso nuo patirties bei dažno kitų žmonių veidų stebėjimo. Šiuo atžvilgiu profesorius Freudas priduria, kad būtų ypač įdomu sužinoti, kaip pandemija paveikė šį vaikų procesą, kaip ji paveikė gebėjimo atpažinti veidus su kaukėmis ir be jų formavimąsi. Bet tai bus atskiro darbo tema ateityje.

Pasidalinkite su draugais

TRUMPAI


Yra 7 koronavirusų šeimai priklausantys virusai. Jie pavadinti taip todėl, nes yra panašūs į karūną, o žodis „korona“ lotynų kalboje būtent tai ir reiškia. Iš šių 7 koronavirusų pavojingiausi yra trys, pasaulyje sukėlę protrūkius.

Pirmąjį protrūkį prieš 18 metų lėmė SŪRS virusas – sunkus ūminis respiracinis sindromas. Antrąjį protrūkį prieš 8 metus sukėlė MERS virusas – jis kilo Artimuosiuose Rytuose. Trečiasis protrūkis 2020 m. sausio mėnesį prasidėjo Kinijoje.