Tai pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, kurio metu suprantama, kodėl čiaudulys gali „keliauti“ taip toli.
Centrinės Floridos universiteto (UCF) mokslininkų darbas parodo, kaip tam tikros fiziologinės savybės gali paversti žmones super viruso platintojais. Straipsnis apie tai buvo paskelbtas leidinyje „ Physics of Fluids“ .
Savo tyrime UCF Mechanikos ir kosminės erdvės inžinerijos katedros mokslininkai naudojo kompiuterinius modelius, skirtus čiaudėti įvairiems žmonėms. Remdamiesi gautais duomenimis, jie nustatė santykį tarp tam tikrų žmogaus bruožų ir to, kiek čiaudėdami jie purškia aerozolio daleles.
„Tai pirmas tokio pobūdžio tyrimas, suprantantis, kodėl čiaudulys gali nukeliauti taip toli“, – sako tyrimo bendraautorius Michaelas Kinzelis. Pasak mokslininko, jis ir jo kolegos čiaudėdami galėjo nurodyti fiziologinius veiksnius, turinčius įtakos seilių ir gleivių dalelių purškimo intensyvumui ir plotui.
Pvz., Jei žmogus išpūtęs nosį iš karto čiaudėja ir, atitinkamai, jo nosis nebeblokuoja, tai dalelių skrydžio greitis ir atstumas, per kurį jos purškiamos, žymiai sumažėja. Taip yra todėl, kad užsikimšus nosiai, plotas, iš kurio gali išeiti oras, yra ribota, o tai padidina srauto greitį.
Dantys panašiai veikia čiaudėjimo intensyvumą: žmonės, turintys visą dantų rinkinį, vis daugiau purškia daugiau aerozolio dalelių. „Dantys sukuria siaurėjantį efektą, dėl kurio jis tampa stipresnis ir smarkesnis“, – aiškina Kinzelis. Modeliavimas parodė, kad aerozolių lašelių dispersijos atstumas, kai čiaudulys yra užsikimšusi nosis ir visas dantų rinkinys, yra didesnis nei kitais atvejais. Būtent šie žmonės yra pirmieji kandidatai į super viruso platintojų vaidmenį.
Taip pat čiaudėjimo metu plintančioms seilėms didelės įtakos turi seilių konsistencija. Kuo jis plonesnis, tuo smulkesni lašeliai, tuo klampesni. Be to, mažos aerozolio dalelės suspensijoje išlieka daug ilgiau ir yra pavojingos kitiems.
Mokslininkų darbas yra susijęs su kosulio lašų sukūrimo Covid-19 projektu: šis agentas sutirštins seiles, kad čiaudint ir kosint sutrumpėtų lašų sklaidos atstumas ir taip sumažėtų infekcinių ligų perdavimo rizika. Darbo autoriai tikisi atlikti daugybę klinikinių tyrimų savo tyrimo metu, kad paskui palygintų modeliavimo rezultatus su rezultatais, gautais pas tikrus žmones iš įvairių gyvenimo sričių.
