Cinkas (Zn) – būtinas organizmui mikroelementas, kuris atlieka svarbų vaidmenį imuninės sistemos fiziologijoje, veikdamas kaip signalinė molekulė. Jis veikia ne tik kaip priešuždegiminis agentas, bet ir kaip antioksidantas, stabilizuojantis ląstelės membraną, apsaugantis nuo patogenų. Zn gali moduliuoti imuninių T ląstelių vystymąsi ir aktyvumą, taip sumažinti citokinų audrą, kuriai būdingas didelis citokinų ir chemokinų kiekis, retinti citokinų sukeliamo ūminio respiracinio distreso sindromo dažnį. Zn trūkumas sumažina limfocitų skaičių ir pablogina jų funkciją. Papildžius organizmo Zn atsargas, padidėja T ląstelių natūralių žudikų skaičius bei IL-2 ir tirpių IL-2 receptorių ekspresija.
Kitas svarbus Zn vaidmuo – tiesioginis antivirusinis poveikis. Pakankamas šio mineralo kiekis ląstelėse gali padėti sumažinti RNR viruso replikaciją. Zn jonai ir jo jonoforai (piritionas) yra RNR virusų inhibitoriai. Zn slopina koronavirusų sintezę, replikaciją ir transkripcijos procesą. A. te'Velthuis (2010) atliko studiją su Vero-E6 ląstelių kultūra ir nustatė, kad paveikus jas nedidele koncentracija Zn (2 µM), sumažėjo SARS-CoV viruso replikacija, buvo sustabdytas RNR polimerazės veikimas.
Infekcinės ligos metu paciento organizmas gali mobilizuoti Zn atsargas svarbesnėms organizmo funkcijoms vykdyti, pavyzdžiui, imuninės sistemos veikimui. Dėl to sumažėja šio mikroelemento kiekis kitose organizmo vietose ir gali nukentėti kitos organizmo funkcijos, tokios kaip skonis ir uoslė. Šie jutimo sutrikimai dažnai būdingi COVID-19 ligai.
P. Carlucci (2020) atliko tyrimą, kurį sudarė dvi pacientų, sergančių COVID-19 liga, grupės. Viena iš šių grupių gavo hidroksicholochino, azitromicino ir Zn sulfato (220 mg peroraliai), kita – tik hidroksicholochino ir azitromicino. Palyginęs šias grupes, autorius nustatė, kad Zn sulfato vartojimas netrumpino hospitalizacijos ir ventiliacijos trukmės, tačiau sumažino stacionarizavimą į intensyviosios terapijos skyrių, dirbtinės plaučių ventiliacijos poreikį bei padidino pacientų, išleidžiamų ambulatoriniam gydymui, dažnį.
E. Finzi (2020) analizavo literatūroje aprašytus keturis klinikinius atvejus, susijusius su COVID-19 liga ir didelių dozių cinko terapija. Visiems keturiems pacientams buvo kliniškai ar laboratoriškai patvirtinta COVID-19 liga ir jie buvo gydyti Zn pastilėmis. Tyrimo autorius kiekvienam pacientui rekomendavo vartoti Zn sulfato pastiles kas 2-4 val., neviršijant 200 mg dozės per parą. Visais atvejais, per 24 val. nuo cinko vartojimo pradžios, palengvėjo ligos simptomai, tačiau šių duomenų pagrįstumą riboja maža tiriamųjų imtis. Anksčiau minėtame S. Thomas (2021) atsitiktinių imčių tyrime buvo nustatyta, kad didelių dozių Zn terapija nelengvina ligos simptomų, tačiau šioje studijoje pacientai gavo 4 kartus mažesnę Zn dozę, nei kitų autorių tyrimuose.
Pastarieji tyrimai nurodė Zn naudą, gydant sergančiuosius COVID-19 liga, o J.Yao (2020) atliko tyrimą, kuriuo bandė nustatyti, ar cinko vartojimas mažina pacientų mirštamumą. Į studiją buvo įtraukti 242 pacientai, sergantys šia liga. Iš visų tiriamųjų, 81 proc. pacientų per parą gavo po 440 mg Zn sulfato tablečių (100 mg elimentinio cinko), tačiau šis tyrimas neįrodė, kad didelių dozių Zn terapija sumažintų mirštamumą, susijusį su COVID-19 liga. Tyrimą ribojo jo retrospektyvus pobūdis, skirtinga tiriamų grupių imtis bei tai, kad studija atlikta viename mokslo centre.
Iki šiol atlikta nedaug klinikinių studijų, įrodančių cinko naudą COVID-19 liga sergantiems pacientams, tačiau stebima tendencija, kad Zn vartojimas gerina šių pacientų būklę.
