MRT nuotraukose aptiktos smegenų anomalijos po Covid-19

Naudodami magnetinio rezonanso tomografijos tipą – pagal magnetinio jautrumo svertinį vaizdą – mokslininkai nustatė užsikrėtusių žmonių smegenų struktūros anomalijas. Dauguma pakitimų pastebėti priekinėje skiltyje ir smegenų kamiene. Jie išliko šešis mėnesius po pasveikimo.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, maždaug vienam iš penkių suaugusiųjų po koronavirusinės infekcijos išsivysto ilgalaikės pasekmės. Tai apima neurologinius simptomus, tokius kaip mąstymo ir susikaupimo sunkumai, galvos skausmas, miego sutrikimas, galvos svaigimas, kvapo ar skonio pokyčiai, depresija ir nerimas. Tačiau tyrimai parodė, kad Covid-19 gali sukelti organų pokyčius net ir besimptomiams pacientams.

Dabar amerikiečių mokslininkai atliko ilgalaikį koronavirusinės ligos poveikio smegenims tyrimą. Tam buvo panaudotas jautrumo svertinis vaizdas – tai venografinis MRT tyrimas. Šis metodas leidžia nustatyti, kiek kraujas bus įmagnetintas taikomame magnetiniame lauke, o tai leidžia nustatyti įvairias neurologines būkles, įskaitant mikrokraujavimą, kraujagyslių apsigimimus, smegenų auglius ir insultus.

Smegenų sričių jautrumo magnetiniam laukui pokyčiai gali rodyti vietinius sutrikimus. Pavyzdžiui, apie nenormalų paramagnetinių junginių kiekį arba, priešingai, kalcio ar geležies trūkumą. Darbo rezultatus autoriai pristatys kasmetiniame Šiaurės Amerikos radiologijos draugijos (RSNA) susirinkime.

Mokslininkai ištyrė 46 Covid-19 išgyvenusių žmonių ir 30 sveikų kontrolinių asmenų smegenų vaizdus. Vaizdas buvo atliktas per šešis mėnesius po pasveikimo. Dažniausi ilgalaikiai simptomai tarp išgyvenusiųjų buvo nuovargis, taip pat miego, koncentracijos ir atminties problemos.

Darbo rezultatai parodė, kad pacientams, sergantiems koronavirusine infekcija, buvo žymiai didesnis priekinės skilties ir smegenų kamieno jautrumas, palyginti su kontrolinės grupės žmonėmis. Priekinėje skiltyje trikdžiai buvo pastebėti pirmiausia baltosios medžiagos struktūroje.

Jie buvo ypač ryškūs apatinės priekinės girnos orbitinėje dalyje, kuri dalyvauja kalbos veikloje ir yra susijusi su įvairiomis pažinimo funkcijomis, įskaitant dėmesį, vaizduotę ir socialinius pažinimo procesus.

Tyrėjai taip pat nustatė reikšmingą reagavimo skirtumą smegenų kamieno srityje, susijusią su daugeliu svarbių kūno funkcijų, įskaitant endokrininės sistemos koordinavimą, jutimo ir motorinių signalų perdavimą į smegenų žievę ir cirkadinio ritmo reguliavimą.

Kai kuriems pacientams šie pokyčiai išliko net šešis mėnesius po pasveikimo. Taigi dabar mokslininkai planuoja iš naujo ištirti šiuos žmones ir išsiaiškinti, ar šios anomalijos išlieka dar ilgesnį laiką.

Pasidalinkite su draugais

TRUMPAI


Yra 7 koronavirusų šeimai priklausantys virusai. Jie pavadinti taip todėl, nes yra panašūs į karūną, o žodis „korona“ lotynų kalboje būtent tai ir reiškia. Iš šių 7 koronavirusų pavojingiausi yra trys, pasaulyje sukėlę protrūkius.

Pirmąjį protrūkį prieš 18 metų lėmė SŪRS virusas – sunkus ūminis respiracinis sindromas. Antrąjį protrūkį prieš 8 metus sukėlė MERS virusas – jis kilo Artimuosiuose Rytuose. Trečiasis protrūkis 2020 m. sausio mėnesį prasidėjo Kinijoje.