Artėjant rudeniui, kai padaugėja susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino COVID-19 ligos testavimo tvarką ir epidemijų skelbimo kriterijus. Šie pakeitimai padės užtikrinti sklandų gydymo įstaigų darbą ir suteiks savivaldybėms įrankius augant sergamumui operatyviai reaguoti ir kontroliuoti situaciją.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, šiemet mūsų laukia įprasta mokslo metų pradžia. Tai reiškia, kad karantinas šiuo metu neplanuojamas, atsižvelgiant į aukštą visuomenės imunizacijos lygį (daugiau nei 80 proc.) ir šiuo metu vyraujančios koronaviruso atmainos ypatumus.

„Rudenį gyventojai grįš į darbus, mokiniai grįš į mokyklas, į uždaras erdves, todėl natūralu, kad susirgimų skaičius gali didėti. Tačiau šiandien tikrai nėra jokio pagrindo kalbėti apie ekstremaliosios situacijos arba nacionalinio karantino įvedimą. Sergamumo statistika rodo, kad situacija yra nauja, virusas tapo „lengvesnis“. Todėl rudeniui parengėme naujus įrankius, kurie suteiks mums lankstumo ir leis efektyviai valdyti viruso plitimą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Šiuo metu vyraujanti koronaviruso atmaina pasižymi lengvesniais simptomais, todėl daugelis COVID-19 pacientų serga namuose. Kitaip nei ankstesnių pandemijos bangų metu, dabar pagrindinis krūvis tenka ne ligoninėms ir reanimacijos skyriams, o poliklinikoms bei šeimos gydytojams.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gyventojas, jaučiantis nesunkius COVID-19 ligai būdingus simptomus ir norintis patvirtinti šios ligos diagnozę, turi kreiptis į šeimos gydytoją, atvykti į gydymo įstaigą, kur jam paskiriamas ir atliekamas greitasis antigeno testas.

Vis dėlto, išaugus nesunkiai sergančių pacientų skaičiui, siekiama apsaugoti gydytojus ir kitus poliklinikų pacientus, bei įteisinti COVID-19 ligos diagnozavimą, vadovaujantis klinikiniais ir epidemiologiniais kriterijais. Tai reiškia, kad jeigu susirgusio žmogaus artimoje aplinkoje yra patvirtintas COVID-19 ligos atvejis arba jeigu asmuo gauna teigiamą parduotuvėje arba vaistinėje įsigyto savikontrolės greitojo antigeno testo rezultatą, šeimos gydytojas galės patvirtinti COVID-19 ligos diagnozę, nekviesdamas paciento atvykti į polikliniką. Tokiu atveju gydytojas galės susiekti su pacientu ryšio priemonėmis ir įvertinęs jo sveikatos būklę nuotoliniu būdu. Ši tvarka įsigalios nuo rugpjūčio 16 dienos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savikontrolės greitojo antigeno testo pagrindu negalės būti išduodamas ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas. Norėdami gauti šį dokumentą, gyventojai turės gauti gydytojo siuntimą ir atvykti ištyrimui į gydymo įstaigą.

Primename, kad pajutus COVID-19 ligai būdingus simptomus gyventojai gali kreiptis į artimiausią sutartį su teritorine ligonių kasa turinčią šeimos medicinos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, net jeigu nėra prie jos prisirašę. Jeigu asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, mokėti už gydytojo konsultacija ir tyrimą nereikės. Tai gali būti aktualu atostogaujantiems ir dėl kitų priežasčių iš gyvenamosios vietos išvykusiems žmonėms.

Dar vienas svarbus pokytis yra tai, kad COVID-19 ligą integravus į bendrą per orą plintančių užkrečiamųjų ligų valdymo sistemą, šios ligos rodikliai buvo įtraukti į epidemijų skelbimo kriterijus, o savivaldybėms suteikta galimybė operatyviai ir lanksčiai reaguoti į epidemiologinę situaciją.

Savivaldybės, pasiekusios nustatytą suminį gripo, COVID-19 ligos ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo rodiklį (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę), galės paskelbti epidemiją savo teritorijoje ir imtis infekcijų plitimą ribojančių priemonių: laikinai riboti masinius renginius (juos atšaukti arba riboti dalyvių skaičių), organizuoti nuotolinį ugdymą klasei, srautui arba visai mokyklai, jeigu joje stebimas intensyvus COVID-19 ligos, gripo ar kitų  ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų plitimas, rekomenduoti nuotolinį darbą viešajam ir privačiam sektoriui, stiprinti infekcijos plitimo valdymą gydymo ir socialinės globos įstaigose, stiprinti rekomendacijas dėl bendrųjų, jau visiems žinomų infekcijos plitimo priemonių taikymo ir kt.

Visoje šalyje stipriai išaugus sergamumui ar ligonių lovų užimtumui ir pasiekus nustatytus rių rodiklių kriterijus epidemija galės būti skelbiama visoje Lietuvos teritorijoje – tokį sprendimą gali priimti sveikatos apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo.

Artėjant rudeniui ir naujiesiems mokslo metams, gyventojams rekomenduojame pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jeigu to dar nėra padarę, ir laiku pasirūpinti sustiprinančiąja vakcinos doze. Informacija apie vakcinaciją skelbiama ČIA.

Primename, kad apsaugoti save ir artimuosius nuo COVID-19 ligos taip pat efektyviai padeda bendrosios prevencijos priemonės: kaukių dėvėjimas ir atstumo laikymasis žmonių susibūrimo vietose, asmeninė higiena, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, ir kt. Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas dėl COVID-19 ligos prevencijos rasite ČIA.

Spaudos konferencijos transliaciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos apie COVID-19 valdymo priemones, artėjant rudeniui, žiūrėkite ČIA.

Tvindemija – tai sergamumo Covid-19 antplūdis didėjant gripo virusu užsikrėtusių pacientų skaičiui, kuris 2020–2021 metais kuriam laikui dingo iš mūsų regėjimo lauko.

Europa, kurią pastaraisiais mėnesiais apėmė dar viena koronaviruso banga, kurią šį kartą sukėlė omikrono padermė , dabar yra ant „twindemijos“ slenksčio – kartu didėja sergamumas Covid-19 ir daugėja atvejų. gripo infekcija. „ Reuters “ teigimu , situacija kelia sveikatos apsaugos pareigūnų nerimą dėl infrastruktūros perkrovos pavojaus.

2020-2021 metais dėl griežtų apribojimų – uždarymo, kelionių draudimų, plačiai paplitusio kaukių dėvėjimo, socialinio atsiribojimo priemonių – Europos šalys (ir ne tik) kurį laiką nugalėjo gripą , nuo kurio, ekspertų teigimu, kasmet mirdavo apie 650 žmonių. metų tūkstančiai žmonių pasaulyje. Naujųjų metų išvakarėse jis pradėjo grįžti, o tai siejama su ribojančių priemonių sušvelninimu dėl didelio skiepijimo nuo Covid-19 lygio. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, pernai gruodį pacientų, sergančių gripu intensyviosios terapijos skyriuose, skaičius Europoje smarkiai šoktelėjo: paskutinę 2021 metų savaitę buvo užfiksuoti mažiausiai 43 atvejai, o tuo pačiu laikotarpiu. 2020 m. – buvo tik vienas toks atvejis.

„PSO Europos regione gripo atvejų skaičius jau antrą savaitę iš eilės yra didesnis nei įprastai tikimės tarp gyventojų. Tai rodo vadinamosios sezoninio gripo epidemijos pradžią“, – nurodė Pasaulio sveikatos organizacija. Žinoma, sergamumo rodikliai vis dar gerokai mažesni už priešpandeminį lygį: palyginimui per tą patį 2018 m. laikotarpį į reanimacijos skyrius kiekvieną savaitę gripu paguldytų žmonių skaičius viršijo 400.

Tačiau medikams nerimą kelia tai, kad H3 gripo A virusas išlieka dominuojančia populiacijoje cirkuliuojančia atmaina – jis ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms. Mokslininkai pripažįsta, kad šiuo metu turimos vakcinos „nebus optimalios“ nuo H3, nes jų sudėtis buvo nustatyta tuo metu, kai virusas praktiškai necirkuliavo. Todėl gamintojams buvo sunku numatyti, kuris gripo variantas taps labiausiai paplitęs.

Pasak ECDC vyriausiojo gripo eksperto Pasi Penttineno, senos problemos sugrįžimas gali atverti ilgą gripo sezoną – ir Europa su virusu susidoros tik vasarą. Dėl to tweendemija darys spaudimą sveikatos sistemoms, kurios ir taip yra perpildytos. Prancūzija jau susidūrė su gripo epidemija: šį sezoną joje užregistruoti 72 sunkūs atvejai, šeši pacientai mirė.

Tačiau twindemia kelia grėsmę ne tik ES. Taigi, jei pernai sergamumas gripu JAV pasiekė visų laikų žemumą – daugelio Covid-19 sergančių pacientų fone – dabar gripo atvejų skaičius auga, o koronaviruso mikroatmainos nėra. tolstant.

Izraelyje per 2020 metų gripo sezoną neužfiksuotas nė vienas atvejis, o nuo 2021 metų rugsėjo iki gruodžio mėnesio ligoninėse dėl jo buvo hospitalizuoti jau 208 žmonės. Tai yra maždaug dvigubai daugiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. Taip pat yra vienas pacientas, sergantis fluronu – tai yra, jis yra užsikrėtęs ir SARS-CoV-2, ir gripu.

Pirmąją sausio savaitę visoje Europoje buvo pranešta apie daugiau nei septynis milijonus naujų užsikrėtimų „omicron” atmaina – šis skaičius padvigubėjo vos per dvi savaites.

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos skyriaus vadovas Hansas Kluge, remdamasis Vašingtono universiteto (JAV) Sveikatos metrikos ir vertinimo instituto tyrimu, teigė, kad daugiau nei 50 procentų Europos gyventojų gali užsikrėsti „omicron” koronaviruso atmaina per ateinančius du mėnesius, jeigu sergamumo didėjimas augs dabartiniais tempais: pirmąją sausio savaitę ES užregistruoti net septyni milijonai „omikrono“ atvejų.

Pasak 26 Europos šalių valdžios institucijų, daugiau nei vienas procentas jų gyventojų suserga Covid-19 kiekvieną savaitę. Regionas beveik negali išsisukti nuo sveikatos sistemoms tenkančios naštos. „Tokiu tempu Sveikatos metrikos ir vertinimo institutas prognozuoja, kad per ateinančias šešias ar aštuonias savaites „omikronu” užsikrės daugiau nei 50 procentų Europos gyventojų. <…> „Omicron“ plinta greičiau ir agresyviau nei bet kuris [ankstesnis] variantas, kurį matėme“, – šiandien spaudos konferencijoje sakė Kluge.

Jis pažymėjo, kad precedento neturintis „omikrono” atmainos perdavimo iš vieno žmogaus kitam mastas padidino hospitalizacijų skaičių dėl koronavirusinės infekcijos, tačiau mirtingumas yra stabilus.

Kluge paragino valstybes vėl įvesti privalomą kaukių dėvėjimą patalpose ir teikti pirmenybę vakcinacijai, įskaitant pakartotinį rizikos grupių (pagyvenusių žmonių ir sveikatos priežiūros darbuotojų) skiepijimą. Pasak jo, Danijoje dėl koronaviruso hospitalizuotų asmenų skaičius buvo šešis kartus didesnis tarp žmonių, kurie nebuvo pasiskiepiję. Prisiminkite, kad vasarą PSO būstinė Ženevoje pareikalavo, kad išsivysčiusios šalys atidėtų revakcinaciją ir padovanotų Covid-19 vakcinų dozes neturtingiems regionams.

„Turime ir toliau kurti vakcinas nuo Covid-19, kurios turi didelę įtaką naujų infekcijų ir viruso plitimo prevencijai, be to, užkerta kelią sunkių ligų vystymuisi ir mirčiai. Kol tokios vakcinos bus prieinamos ir virusas mutuos, esamus vaistus nuo COVID-19 reikės atnaujinti, kad būtų užtikrintas apsaugos nuo susirūpinimą keliančių infekcijų, įskaitant „omikroną”, lygis “ , – teigė Pasaulio sveikatos organizacijos skiepų techninių patarėjų grupė.

Tuo tarpu Ispanija rekomendavo pagaliau gydyti Covid-19 kaip endeminę ligą, kaip gripą. Tai pirmoji Europos šalis, aiškiai pareiškusi, kad žmonės turės gyventi su SARS-CoV-2. Ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pripažino, kad Europa turėtų persvarstyti savo požiūrį į kovą su infekcija ir užsikrėtimo atvejų stebėjimą. Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Nadhimas Zahavi savo ruožtu prieš porą dienų taip pat sakė, kad JK „eina perėjimo iš pandemijos į endemiją kelyje“.

Prancūzija ir Vokietija toliau griežtina apribojimus, ypač neskiepytiems. Respublikos Prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad siekia, jog neskiepytųjų gyvenimas būtų kuo labiau apsunkintas. Nyderlandai įvedė vieną griežčiausių karantinų Europoje – uždarė restoranus ir barus, o Italija paskelbė apie 100 eurų baudą vyresniems nei 50 metų gyventojams, kurie atsisako skiepytis.

Pasak mokslininkų, vakcinos išlieka patikimu būdu išvengti hospitalizacijos dėl „omikrono” atmanos ar mirties, tačiau jos – ypač dvi standartinės dozės – neapsaugos nuo infekcijos  taip, kaip visi tikėjosi.

Pasak jų, naujoji padermė sukelia mažiau mirčių nei ankstesnės SARS-CoV-2 versijos.

Naujoji omicron koronaviruso atmaina, užsikrėtusi daugiau nei 110 šalių, Pietų Afrikos Gautengo provincijoje esančiame Tšvano mieste sukėlė 75 procentais mažiau mirčių nei per ankstesnes Covid-19 bangas. Šias išvadas padarė Pretorijos universiteto ir Nacionalinio infekcinių ligų instituto (Pietų Afrika) mokslininkai, stebėję 466 pacientus, kurie nuo lapkričio 14 dienos buvo paguldyti į Steve’o Biko ligoninę.

Pagal The Telegraph , tai yra pirmieji duomenys apie mirtingumo nuo omicron varianto. Anot jų, dabartinio protrūkio metu į ligoninę paguldytų žmonių mirė 4,5 proc., o prieš jį – 21,3 proc. Anot ataskaitos autorių, jei rezultatai bus paskleisti visame pasaulyje, „visiškai atsiskirs sergamumo ir mirtingumo rodikliai“, o po naujos padermės Covid-19 taps endeminiu.

„Tshvane mieste, pirmame omikrono epicentre, sumažėjo mirčių, hospitalizacijų reanimacijoje skaičius, sutrumpėjo buvimo ligoninėje trukmė. <…> Matome aiškius ženklus, kad atvejų ir hospitalizacijų skaičius Pietų Afrikoje per ateinančias kelias savaites gali dar labiau mažėti“, – pridūrė mokslininkai.

Taigi omicron paderme sergantys pacientai, kuriems reikėjo stacionarinio gydymo, buvo išrašyti vidutiniškai po keturių dienų. Palyginimui: per praėjusias bangas Pietų Afrikoje ligoninės praleisdavo mažiausiai aštuonias dienas. Didžiausias hospitalizavimo dažnis dabar yra daugiau nei pusė delta protrūkio. 63 procentais atvejų omikrono sukeltas Covid-19 buvo diagnozuotas atsitiktinai: iš pradžių žmonės į medikus kreipėsi dėl kitų priežasčių.

Taip pat sumažėjo tų, kuriems prireikė intensyvios slaugos: 1 proc., palyginti su 4,3 proc. Tik trečdalis COVID-19 išprovokavo plaučių uždegimą, dažniausiai skundėsi sausu kosuliu, karščiavimu, padidėjusiu prakaitavimu naktimis ir kūno skausmais. Mažiau nei 45 procentams prireikė deguonies terapijos, palyginti su 99,5 procentais hospitalizuotų pirmosios bangos metu. Kalbant apie vidutinį pacientų amžių, dabar jis sumažėjo nuo 49 iki 39 metų: tikriausiai todėl ir mirtingumo rodikliai buvo mažesni. Be to, nepamirškite, kad apie 67 procentai Tshvane gyventojų turi antikūnų prieš Covid-19, 36 procentai suaugusiųjų (nuo 18 iki 49 metų) ir 58 procentai vyresnių (vyresnių nei 50 metų) žmonių. Tai taip pat turi įtakos klinikiniam vaizdui.

Nors naujoji atmaina susilpnino vakcinų veiksmingumą, pasak Pietų Afrikos gydytojų, jos vis tiek suteikia apsaugą. Tšvane 87 procentai hospitalizuotų asmenų buvo neskiepyti, sakė dr. Vasila Jassat iš Nacionalinio infekcinių ligų instituto ir Witwatersrand universiteto.

Tyrimai parodė, kad užsikrėtimo Omicron paderme simptomai pasireiškia greičiau nei su ankstesniais SARS-CoV-2 variantais: inkubacinis laikotarpis trunka vidutiniškai tris dienas.

Iki 2022 m. sausio 10 d. atlikus kiekybinį ar pusiau kiekybinį serologinį antikūnų tyrimą, pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijęs asmuo gali prasitęsti Galimybių paso galiojimo laiką 60 d. T. y., iki sausio 9 d. (imtinai) atlikus kiekybinį ar pusiau kiekybinį serologinį antikūnų tyrimą ir gavus teigiamą jo rezultatą, Galimybių pasas prasitęs 60 d. nuo tyrimo atlikimo dienos.

Ar COVID-19 liga persirgę asmenys, kurie pasiskiepijo viena COVID-19 vakcinos doze, galės prasitęsti Galimybių paso galiojimo laiką jeigu atliko kiekybinį ar pusiau kiekybinį serologinį antikūnų tyrimą?

COVID-19 liga persirgusiems (diagnozė buvo patvirtinta teigiamu PGR tyrimo rezultatu) ir viena „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos doze pasiskiepijusiems asmenims Galimybių pasas galioja 210 dienų. Jei persirgęs asmuo pasiskiepijo pagal pilną schemą (dvejomis „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxevria“ vakcinos dozėmis arba viena „Janssen“ vakcina), Galimybių pasas galios neribotą laiką.

Persirgusiems ir viena vakcinos doze pasiskiepijusiems asmenims vienas nemokamas kiekybinis ar pusiau kiekybinis serologinis antikūnų tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip po 90 d. nuo vakcinos suleidimo.

Galimybių paso galiojimo laiką su teigiamu antikūnų tyrimo rezultatu persirgę ir viena vakcinos doze pasiskiepiję asmenys gali prasitęsti iki 2022 m. sausio 10 d. Vėliau dokumento galiojimas nebus pratęsiamas.

Ar COVID-19 liga persirgusiems ir pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusiems asmenims sudaroma galimybė pasidaryti nemokamą kiekybinį ar pusiau kiekybinį serologinį antikūnų tyrimą?

Persirgusiems COVID-19 liga (kai liga buvo patvirtinta teigiamu PGR tyrimo rezultatu) ir paskiepytiems pagal pilną schemą asmenims Galimybių pasas ar jam alternatyvūs dokumentai galioja neribotą laiką. Nemokamas antikūnų tyrimas šiems asmenims neatliekamas.

Pasiskiepijau pagal pilną vakcinacijos planą. Po pilnos vakcinacijos jau praėjo 210 d., Galimybių pasas nebegalioja. Nežinau, kiek turiu antikūnų. Ar prieš skiepijantis trečiąja sustiprinančiąja doze reikėtų atlikti antikūnų tyrimą?

Įprastai sprendžiant dėl vakcinacijos nėra vertinami antikūnų tyrimų rezultatai, todėl visiems gyventojams rekomenduojama pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze. Plačiau apie vakcinaciją sustiprinančiąja doze skaitykite ČIA.

Manau, kad persirgau COVID-19 liga, bet neatlikau nei PGR tyrimo, nei antigeno testo. Ar turiu galimybę atlikti nemokamą antikūnų tyrimą? Jei taip, ar gavęs teigiamą tyrimo rezultatą galėsiu prasitęsti Galimybių paso galiojimo laiką? 

Kai asmuo prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą, išskyrus atvejus, kai serologinis tyrimas atliekamas po skiepijimo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina, jis gali gauti Galimybių pasą. Atkreipiame dėmesį, kad mobiliuose punktuose atliekami greitieji serologiniai testai Galimybių pasui nėra tinkami. Jei asmuo neskiepytas, tokiu atveju gali atlikti kiekybinį ar pusiau kiekybinį serologinį antikūnų tyrimą ir gavus teigiamą rezultatą, naudotis Galimybių pasu 60 d. Nemokami kiekybiniai ar pusiau kiekybiniai serologiniai tyrimai atliekami asmenims, kurie yra vakcinuojami sustiprinančiąja vakcinos doze, siekiant padėti apsispręsti dėl revakcinacijos nelaukiant 210 dienų termino, todėl asmenims, kurie nėra vakcinuoti, nemokamas tyrimas neatliekamas. COVID-19 ligos simptomų turintys asmenys gali nemokamai išsitirti mobiliuosiuose punktuose, registracija vykdoma per Karštąja liniją telefonu 1808 arba pildant elektroninę registracijos formą adresu www.1808.lt.

Tačiau asmeniui rekomenduojama pasiskiepyti, nes skiepai yra veiksmingiausia COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) prevencijos priemonė.

Dėl kokių priežasčių serologinis tyrimas po vakcinacijos nebetinka Galimybių pasui pratęsti?

Sprendimai priimti atsižvelgiant į tai, kad Europoje ir Lietuvoje plinta Omikron atmaina (vakar dienos duomenimis, Lietuvoje registruoti 59 atvejai). Ši atmaina yra labiausiai besiskirianti nuo kitų iki šiol aptiktų, galimai susijusi su vakcinų veiksmingumo sumažėjimu, ypač praėjus ilgesniam laiko tarpui po vakcinacijos.

Tik trijų dozių vakcinavimo efektyvumą patvirtina moksliniai tyrimai ir stebėsena. Lietuvos ekspertų atliktas tyrimas parodė, jog po keturių mėnesių skiepų efektyvumas ypač sumažėja. Skiepytis sustiprinančiąja doze galima praėjus 3 mėnesiams po pasiskiepijimo pagal pilną skiepijimo schemą. Būtent skiepijimą sustiprinančiąja doze akcentuoja ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, tad svarbiausia gyventojams yra pasiskiepyti ir tokiu būdu apsaugoti save ir aplinkinius, o ne atlikti serologinius antikūnų tyrimus po pilnos vakcinacijos schemos. Taip pat svarbu paminėti, kad įprastai sprendžiant dėl vakcinacijos nėra vertinami antikūnų tyrimų rezultatai, todėl visiems gyventojams rekomenduojama pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze.

Jeigu reikia galite pasinaudoti mūsų sukurta antikūnų skaičiuokle.

Nauji Pietų Afrikos duomenys rodo, kad hospitalizacijų dėl naujos koronaviruso atmainos, vadinamos omicron, skaičius kelia nerimą. Matyt, šiuo SARS-CoV-2 variantu kur kas aktyviau užsikrės tie, kurie sirgo ir pasiskiepys – beveik taip pat dažnai, kaip ir neskiepytieji (ir dažniau juos nužudys). Nuogas mokslas nuspėja, kas mūsų visų laukia artimiausiu metu ir kaip Rusijoje atrodys omikrono epidemija.

Šį lapkritį Pietų Afrikoje (Gautengo provincijoje) prasidėjo staigus Covid-19 paplitimo padidėjimas. Tuo pačiu metu naujų pacientų tyrimai dažnai „nepavykdavo“, nors šie žmonės tikrai turėjo koronaviruso simptomų. Iki lapkričio 14–16 d. Pietų Afrikos specialistai surinko viruso mėginius ir perskaitė jų genomą. Paaiškėjo, kad prieš juos buvo kažkas, kas šiek tiek primena „deltą“ – koronavirusą, kilusį iš originalaus „Uhano“.

Jei pati „delta“, vis dar siautėjanti Rusijoje, turėjo tik 13 mutacijų, išskiriančių ją nuo Kinijos „uhano“, tai „omikrone“ jų jau yra 60: 32 paveikia S baltymą. Būtent iš jo susideda viruso apvalkalas, į kurį reaguoja organizmo antikūnai. Net iš mutacijų skaičiaus buvo aišku, kad naujoji padermė turi gerą galimybę apeiti imuninę apsaugą. Kitas dalykas buvo ne toks aiškus: kodėl kiti koronaviruso variantai mutavo lėtai – tik 13 mutacijų per pusantrų metų pandemijos toje pačioje „deltoje“, o ši taip greitai. Labiausiai tikėtinas atsakymas paprastas: Pietų Afrikoje gausu ne tik ŽIV sergančiųjų, bet ir ŽIV disidentų bei „nofigistų“, kurie turi ŽIV, bet nekompensuoja jo vaistais.

Šiems žmonėms išsivysto imunodeficitas, nes ŽIV naikina jų imunines ląsteles. Dėl to jie gali sirgti Covid-19 ilgą laiką, mėnesius iš eilės. Atrankos mėnesius, veikiamas iš dalies veikiančio žmogaus imuniteto, koronavirusas sugeba sukelti daug daugiau mutacijų nei per kelias savaites paprasto paciento organizme. 

Masinis ŽIV Pietų Afrikoje artimiausioje ateityje yra neišvengiamas – dėl specifinio kai kurių vietinių gyventojų požiūrio į sveikatą. Tačiau tą patį galima pasakyti apie Rusiją ir koronavirusą. Todėl omikronas gali būti ne paskutinė Juodojo žemyno staigmena. Apskritai tai yra antra „sunki“ SARS-CoV-2 atmaina iš Pietų Afrikos. Pirmasis buvo beta, kuris aplenkė imuninę apsaugą geriau nei delta padermė. Pastarasis jį pakeitė tik dėl didesnio pralaidumo. Naujasis Pietų Afrikos lankytojas taip pat aplenkia visus žinomus konkurentus perdavimo prasme.

Pabandykime išsiaiškinti, kas apie jį šiandien žinoma, o kas nežinoma.

Slaptas koronavirusas ir itin greito plitimo potencialas

Naujoji padermė turi du variantus: BA.1 /B.1.1.529.1 ir BA.2 /B.1.1.529.2. Antrasis yra labai prastai aptiktas (jei apskritai aptinkamas) esamų tipų PGR tyrimais. Dėl to jis buvo vadinamas „omikroniniu slaptumu“. Kodėl tai svarbu, nesunku suprasti. Pirmosiomis dienomis sparčiai plintanti liga gali būti panaši į įprastą ARVI: sausas kosulys, sloga, nuovargis. Tipiški baisūs požymiai, tokie kaip dusulys ir pneumonija, atsiranda šiek tiek vėliau. Virškinimo trakto simptomai, būdingi delta padermei, naujoje padermėje visiškai nepasireiškia. Kvapo praradimas yra retas .

Tokiomis sąlygomis PGR yra beveik vienintelė greitos diagnostikos priemonė. Kadangi vienas iš naujų koronaviruso subvariantų juo neaptinkamas, todėl spaudoje nuolat skelbiami koronavirusu sergančių pacientų skaičiai nėra visiškai tikslūs. Nemaža jų dalis tarp mūsų vaikšto nepastebimai. 

Tai gali dar labiau paspartinti ir taip neįprastai greitą omikrono plitimą. Remiantis naujausiais JK duomenimis, sergančiųjų jais skaičius per dieną auga 35 proc . Be to, pasveikusius ji vėl užkrečia kelis kartus dažniau nei ankstesnės padermės. Remiantis tuo, jis per savaitę pasivys „deltą“ pagal užkrėstų Foggy Albion gyventojų skaičių. Ir tada jis aplenks. Neabejotina, kad panaši trajektorija jo laukia ir Rusijoje. 

Klausimas ne tas, ar turėsime omikronų protrūkį, ar ne. Tikrai taip bus: juk mes daug prasčiau paskiepyti nei britai. Tik klausimas, kada tai įvyks: 2022 metų sausio pradžioje ar jau šio gruodžio pabaigoje.

Kiek omikronas apeina imunitetą?

Epidemija prasidėjo Juodosios Afrikos šalyje, todėl neįmanoma patikimai suprasti situacijos pačiame jos epicentre. Afrikos valstybėse nėra daug mokslininkų, kurie galėtų greitai atlikti reikiamus tyrimus.

Tačiau yra šalių, kur su mokslininkais viskas gerai. Todėl žinome , kad Jungtinėse Valstijose iš 43 nustatytų pacientų, sergančių omikronu, 79% buvo visiškai paskiepyti, o dar 30,2% jų buvo pakartotinai vakcinuoti; 14% anksčiau sirgo kitomis koronaviruso atmainomis. Yra žinoma, kad 60% amerikiečių yra visiškai paskiepyti, beveik 16% yra skiepyti trečią kartą. Paskiepytų ir revakcinuotų šiame tyrime dalis tarp sergančiųjų yra pastebimai didesnė nei bendroje populiacijoje, tačiau tai, žinoma, nereiškia, kad vakcina „padeda“ susirgti. Didelė paskiepytų asmenų dalis tarp šių 43 atvejų yra paprasta mažos imties pasekmė.

Laboratoriniai tyrimai Vokietijoje, Pietų Afrikoje ir JAV parodė, kad paskiepytų ir pasveikusių pacientų kraujo plazma gali neutralizuoti koronavirusą. Tačiau praskiesta ji tai daro 40 kartų blogiau nei senų atmainų atveju. Ir tai jau reiškia, kad omikronas, nors ir neutralizuojamas antikūnų, galinčių susidoroti su SARS-CoV-2, yra radikaliai silpnesnis nei ankstesnės versijos.

Tai patvirtina ir pirmieji bandymai įvertinti paskiepytų Pfizer vakcina apsaugos nuo jos lygį: paprastų dviejų dozių gavėjų apsauga yra aiškiai mažesnė nei 50 proc., o tik revakcinuotų (iš viso gavo daugiau nei tris dozes) ) yra geriau apsaugoti. Bet, matyt, irgi toli gražu ne 80%, kaip buvo Pfizer su „delta“.

Taip, „Sputnik“ ar „Moderna“ daug geriau apsaugo nuo COVID-19 nei „Pfizer“, o tuo labiau, kai kalbama apie mirtį nuo infekcijos. Duomenų apie „Sputnik“ ir „Moderna“ apsaugą nuo omikrono kol kas nėra, ji galėtų būti kiek geresnė. Bet aišku: jiems apsaugos lygis bus pastebimai žemesnis nei 80-90% apsaugos nuo „deltos“.

Išvada: jei esate pasiskiepiję, verta skiepytis pakartotinai. Ypač jei turite mažą antikūnų kiekį. Kaip jau ne kartą rašė Naked Science , ląstelinis imunitetas nuo koronaviruso nepadeda puikiai . Tačiau verta aiškiai suprasti: net ir tie, kurie buvo pakartotinai vakcinuoti ne anksčiau kaip prieš du mėnesius, turi šansų neužsikrėsti omikrono paderme – ir reikšminga. 

Beje, jaunystė ir lėtinių ligų nebuvimas dabar taip pat nepadeda. Naujas Pietų Afrikos tyrėjų atspaudas rodo, kad užsikrėtė septyni atvykę vokiečiai, kurių vidutinis amžius yra 27 metai, ir visi neseniai buvo paskiepyti trečią kartą. Nepaisant to, po savaitės ligos trys iš jų turi plaučių pažeidimo požymių. Paprastai koronaviruso pneumonija nepasireiškia žmonėms, kuriems neseniai buvo atliktas revakcinacija. Tiksliau būtų sakyti: tai neturėjo įtakos anksčiau, epochoje iki omikrono padermės.

Ar tiesa, kad omikrono atveju liga yra lengva?

Neseniai žiniasklaida plačiai citavo virusologą Konstantiną Chumakovą, kuris dirba JAV maisto ir vaistų administracijoje (FDA), sakydamas, kad „Omicron padermė gali būti gamtos sukurta gyva vakcina“. Egzotiškos Chumakovo idėjos esmė – ir iš tikrųjų ne jo, nes ta pati mintis daug kartų kartota užsienyje ir prieš jį – paprasta. Omikrono mirtingumas, sprendžiant iš Pietų Afrikos duomenų, yra mažas. Dėl jos hospitalizuotųjų būklė rečiau pablogėja iki tiek, kad prireikia deguonies.

Tokiu atveju nuo jų pasveikusieji gaus imunitetą, vadinasi, bus „paskiepyti“. Ir jei įprastoms vakcinoms antivakcinatoriai yra kietas riešutėlis, omikronas juos visus pasieks per ateinančius mėnesius. Juk jo pralaidumas, matyt (viršuje esančiame grafike), net didesnis nei „deltos“, tai yra, plinta akimirksniu, kaip stepių ugnis.

Tai yra palaimingas vaizdas, tačiau yra keletas priežasčių, neleidžiančių juo patikėti. Pažvelkite į diagramas aukščiau ir po šia pastraipa: viršuje yra oficialūs mirčių nuo koronaviruso atvejai Pietų Afrikoje, o antrasis – perteklinis mirčių skaičius Pietų Afrikoje. Aiškiai matyti, kad grafikų formos paprastai yra panašios. Tačiau perteklinių mirčių skaičius yra daug kartų didesnis nei „oficialių“ mirčių nuo koronaviruso šioje šalyje skaičius. Kitaip tariant, Pietų Afrika yra beveik kaip Rusija, tik dar blogiau: valstybė, kurioje sveikatos apsaugos sistema „nemato“ daugumos koronaviruso aukų. Vien tai verčia mus, švelniai tariant, būti atsargiais, kai kalbama apie bet kokius Pietų Afrikos vertinimus, kurių stilius yra „o iš omikrono mirtingumas yra mažesnis“.

Tikrai verta pamiršti apie spaudoje sklandantį mitą „nuo omikrono nėra mirčių“. 2021 m. lapkričio 29 – gruodžio 10 dienomis Pietų Afrikoje jau dominavo „omikronas“, jis sudarė 95% visų nustatytų ligų atvejų. Tuo tarpu net neįvertintas oficialus šios šalies mirtingumas nuo koronaviruso (grafike žemiau) nerodo staigaus mažėjimo. Yra svyravimų aukštyn ir žemyn, tačiau jie nesuteikia tvarios tendencijos. Diagramos skaičiai rodo: omikronas žudo, 5% nesusijusių padermių tiesiog negalėjo duoti parodyto mirtingumo. Galbūt omikronas taip pat sumažina mirtingumą, palyginti su delta, tačiau kol kas nėra tikslių duomenų apie šį balą.

Pietų Afrikoje, sprendžiant iš antikūnų prieš koronavirusą paplitimo, daugiau nei 80% gyventojų sirgo arba buvo paskiepyti (ir manoma, kad daugiau nei 85%). Kaip minėjome aukščiau, „omikronas“ gana lengvai užkrečia tiek sergančius, tiek paskiepytas. Tačiau remiantis pagrindine biologija, tokių žmonių antikūnai gali kovoti su nauja paderme. Nepakanka užkirsti kelią infekcijai, bet pakankamai sumažinti ligos sunkumą ir mirtingumą.

Dar kartą pažvelkime į grafiką: net gruodį Pietų Afrikoje mirė mažiausiai 0,6% nustatytų koronaviruso atvejų. Taip, tai yra daug mažesnė nei buvo. Tačiau tai galima palyginti su „uhano“ mirtingumu – 1,0 proc.

Išvada: Chumakovo ir kitų mokslininkų, dirbančių Vakaruose „omikrono“ tema, idėjos mus išgelbės“, – tai kol kas geri norai. Šiandien stebimoje realybėje nėra skaičių, kurie patvirtintų šiuos norus.

Omicron padidina tikimybę patekti į ligoninę

Nors mokslas Pietų Afrikoje po 1990-ųjų nėra labai geras, tam tikra statistika saugoma net ir ten. Ir tai įspūdinga: per pastarąjį mėnesį hospitalizacijų dėl koronaviruso skaičius vienam gyventojui išaugo aštuonis kartus . Aštuoni. Ne 8%, o 700%. Kiekvienas iš mūsų turėtų labai atidžiai žiūrėti į šią figūrą.

Sprendžiant iš omikrono plitimo dinamikos, 2022 metų sausio pirmoje pusėje jis turėtų duoti gana galingą protrūkį Rusijoje. Pradedant, kaip įprasta, nuo Maskvos. Tačiau daugelyje šalies regionų kovidariumų ligoninių lovos užpildytos kur kas daugiau nei aštuntadaliu. Šią žiemą mūsų šalyje galintis įvykti iki aštuonių kartų išaugęs hospitalizacijų skaičius gali gerokai apkrauti sveikatos apsaugos sistemą. Ir be to, turiu pripažinti, gana išsekęs daugiau nei pusantrų metų epidemijos.

Sunku dabar pasakyti, kuo toks smūgis baigsis – mechaninė ventiliacija ar ne, mirtis ar gyvybė. Visa Pietų Afrika (kaip šalis) nepateikia duomenų apie ventiliatorių turinčių žmonių skaičių, o jų informacija apie tikimybę mirti nuo koronaviruso yra tokia pat nenaudinga, kaip ir Rusijos operos teatro duomenys. Ir tie, ir kiti nelabai koreliuoja su tikrove (ir nežinia, kiek jie nekoreliuoja).

Tačiau turime statistiką iš Pietų Afrikos Gautengo provincijos, kur pirmą kartą buvo užregistruota nauja padermė. Per pastarąsias tris savaites, kurių duomenų yra, ten hospitalizuojamų skaičius išaugo 14 kartų, o augimas tęsiasi: šią savaitę per parą hospitalizuojama 300-400 žmonių. Intensyviosios terapijos pacientų skaičius per savaitę išaugo beveik trigubai, o ant ventiliatorių – apie du kartus. Auga ir mirtingumas nuo koronaviruso: per paskutinę savaitę, apie kurią yra duomenų, jis išaugo 72 proc. Absoliutūs skaičiai atrodo nedideli: 43 mirtys per savaitę, maždaug viena mirtis iš dviejų milijonų žmonių per dieną. Tačiau, kaip jau minėjome, mirtingumo nuo koronaviruso Pietų Afrikoje statistika negali būti vadinama išsamia. Todėl svarbu žiūrėti ne į absoliučius skaičius, o į jų augimo dinamiką. 

Ir tai vis dar kelia didelį nerimą.

Kūrėjai teigė, kad antikūnai, susidarę po revakcinacijos, ty pakartotinės vakcinacijos, vis tiek padeda neutralizuoti naują koronaviruso atmainą.

Amerikos bendrovė Pfizer ir Vokietijos bendrovė BioNTech paskelbė pranešimą spaudai su atnaujintais duomenimis apie jų vakciną nuo Covid-19, atsižvelgiant į naujos padermės, omicron, plitimą visame pasaulyje. Kūrėjų teigimu, remiantis pirmaisiais laboratoriniais tyrimais, kad paskiepytų žmonių antikūnai veiksmingai (tai yra panašūs į du komponentus prieš bazinę padermę) neutralizuotų šį SARS-CoV-2 variantą, stiprintuvas – trečia – reikės BNT162b2 dozės. Į mėginį buvo įtraukti kraujo plazmos mėginiai, paimti praėjus mėnesiui po revakcinacijos.

Tuo pačiu metu omikroninio varianto neutralizavimas antikūnais tiems, kurie buvo paskiepyti dviem standartinėmis Pfizer dozėmis, buvo daugiau nei 25 kartus mažesni, palyginti su bazine paderme (mėginiai šiam tyrimui buvo paimti praėjus trims savaitėms po antrosios vakcinacijos). „Tai rodo, kad dviejų BNT162b2 dozių gali nepakakti, kad būtų išvengta omikroninio užteršimo. Tačiau kadangi didžioji dauguma epitopų, nukreiptų po vakcinacijos, T ląstelės nėra jautrios omikrono mutacijoms, galima daryti prielaidą, kad paskiepyti žmonės vis dar yra apsaugoti nuo sunkių ligos formų“, – pažymėjo vakcinos kūrėjai. Tai reiškia, kad šiandien patikimiausias būdas apsisaugoti nuo omikrono padermės yra pakartotinė vakcinacija.

Tačiau kūrėjų rezultatai prieštarauja duomenims, kuriuos prieš dieną paskelbė Afrikos sveikatos mokslų instituto Durbane (Pietų Afrika) laboratorijos darbuotojai. Jie teigia, kad tų, kurie buvo paskiepyti dviem BNT162b2 komponentais, imunitetas suteikia silpnesnę apsaugą nuo omikrono padermės, palyginti su pradiniu variantu: jo neutralizavimas antikūnais buvo 41 kartą blogesnis. Mokslininkai ištyrė 12 žmonių kraujo plazmos mėginius, dalis jų sirgo Covid-19 prieš skiepijimą (šiuo atveju neutralizacijos kritimas pasirodė kiek mažesnis, nes antikūnų titrai buvo didesni).

Šis tyrimas dar nebuvo recenzuotas ir rezultatai greičiausiai bus pakoreguoti vėliau. Taip pat pažymime, kad daugiau nei 40 kartų sumažėjęs paskiepytų kraujo plazmos neutralizavimo gebėjimas nereiškia, kad pačios vakcinos veiksmingumas taip mažėja: jis mažėja netiesiškai. Vis dėlto, jei Pietų Afrikos tyrėjų išvados bus teisingos, apsaugos susilpnėjimas vis tiek bus pastebimas – tikriausiai dešimtimis procentų.

Be to, tyrimai buvo atlikti ne tik Pietų Afrikoje, bet ir Frankfurto universitetinėje ligoninėje (Vokietija). Jie padarė tokias išvadas: po šešių mėnesių antikūnai, paskiepyti dviem Pfizer komponentais, taip pat dviem Moderna vakcinos dozėmis arba viena AstraZeneca doze ir viena Pfizer doze, 0% neutralizavo omikrono padermę. Praėjus trims mėnesiams po trijų BNT162b2 injekcijų (revakcinacijos), šis skaičius buvo 25 %, palyginti su 95 % delta varianto atveju.

Vokiečių mokslininkų teigimu, prasminga galvoti apie vaistų, skirtų būtent omikronui, kūrimą. Beje, „Pfizer“ ir „BioNTech“ tai jau pradėjo daryti. Bet tokia vakcina, matyt, atsiras tik 2022 metų pavasarį. Bet kuriuo atveju, pasak ekspertų, reikia stebėti, kaip naujoji atmaina toliau plinta visame pasaulyje ir kokie SARS-CoV-2 variantai pasirodys artimiausiais mėnesiais.

Prieš gražiausias metų šventes dauguma gyventojų skuba aplankyti artimuosius, draugus ir kolegas, lankosi prekybos centruose, renginiuose, kuriuose artimas kontaktas su kitais žmonėmis dažnai yra neišvengiamas. Epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje blogėjant bei plintant naujai COVID-19 viruso Omikron atmainai, plintančiai 3–5 kartus sparčiau nei kitos atmainos, šios, džiaugsmą nešančios šventinės tradicijos, gali tapti ir rizikos bei pavojaus šaltiniu – padidėjęs susibūrimų skaičius sudaro palankesnes sąlygas COVID-19 viruso plitimui. 

Dėl šios priežasties, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgusi į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, siekia riboti koronaviruso plitimą visuomenėje ir teikia gyventojams rekomendacijas, kaip reikėtų elgtis šventiniu laikotarpiu.

Svarbiausia rekomendacija – visiems, dar nepasiskiepijusiems – skiepytis, jau pasiskiepijusiems – skiepytis sustiprinančiąja doze. Efektyviausia apsauga nuo COVID-19 ligos ir SARC-CoV-2 viruso atmainų – vakcinacija. Kaip rodo kitų valstybių preliminarūs duomenys, pagal pilną vakcinacijos schemą prieš keturis mėnesius ir anksčiau pasiskiepijusiems asmenims, sustiprinančioji dozė tris kartus sumažina riziką užsikrėsti naująja Omikron atmaina. Neseniai pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijusių žmonių tikimybė užsikrėsti mažėja perpus.

Taip pat rekomenduojama vengti masinių žmonių susibūrimo vietų tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse. Vis dėlto, jei to išvengti neįmanoma, uždarose erdvėse privaloma dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Kaukes rekomenduojama dėvėti ir atvirose viešose vietose, kai neįmanoma išlaikyti saugaus, ne mažesnio nei 2 metrų atstumo nuo aplinkinių.

Reikėtų nerengti šventinių vakarėlių darbovietėse, ugdymo įstaigose. Neorganizuoti nebūtinų renginių savivaldybių teritorijose bei asmeninių švenčių. Ypač tokių, kuriose susirenka įprastai nesusitinkantys žmonės iš visos Lietuvos ar užsienio valstybių. Vakarėlius patariame organizuoti nuotoliniu būdu arba lauke. Tokios rekomendacijos teikiamos, nes kai kuriose šalyse Omikron atmainos protrūkiai registruoti būtent po šventinių vakarėlių uždarose erdvėse, kurių metu šia atmaina užsikrėtė didžioji dalis šventės dalyvių.

Primename, kad žmonių susibūrimo vietose, renginiuose, šventėse, vakarėliuose ir pan. draudžiama dalyvauti žmonėms:
•    kuriems privaloma izoliacija, izoliavimo laikotarpiu;
•    turintiems ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.);
•    gavus teigiamą greitojo savikontrolės testo rezultatą (registruotis PGR tyrimo atlikimui).

Papildomi ribojimai ir nemedicininės infekcijos valdymo priemonės reikalingos, nes jei vakcinacijos tempai išliks tokie patys ir gyventojai nebus linkę pasiskiepyti sustiprinančiąja doze, situacija šalyje išliks sudėtinga dėl to, kad praėjus tam tikram laiko tarpui nuo vakcinacijos, COVID-19 vakcinos efektyvumas mažėja. Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijomis, šiuo metu ypač svarbu spartinti skiepijimą sustiprinančiąja vakcinos doze bei taikyti kitas COVID-19 ligos valdymo priemones.

Už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, taip pat už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn ir gali būti skiriama 500–1500 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500–6000 eurų bauda.

Lietuvos statistikos departamentas vykdo vakcinų veiksmingumo bei galimų šalutinių poveikių stebėseną Lietuvoje. Šiandien viešinamoje pirmojoje ataskaitos dalyje pateikiami duomenys apie gamintojo „Pfizer-BioNTech“ vakcinos „Comirnaty“ efektyvumą apsaugant nuo užsikrėtimo delta atmaina, hospitalizacijos ir mirties.

Atlikta analizė rodo, kad pasiskiepijusių asmenų rizika užsikrėsti sumažėja net 5 kartus, rizika patekti į ligoninę dėl COVID-19 yra 10 kartų mažesnė nei nepasiskiepijusiųjų, rizika numirti nuo COVID-19 – bent 20 kartų mažesnė.

Pabrėžtina, kad vakcinos efektyvumas yra dar didesnis, jei antras skiepas gautas neseniai arba asmuo yra jaunesnis.

Metodika

Tyrime analizuojami daugiau nei 440-ies tūkst. asmenų, kurie atsitiktinai parinkti taip, kad sudarytų 221 tūkst. suderintų porų, duomenys. Kiekvieną porą sudaro vienas skiepytas ir vienas neskiepytas asmuo, suderinti pagal lytį, amžių, savivaldybę, šeiminę padėtį, darbovietės veiklos pobūdį (1 pav.). Skiepytųjų grupė paskiepyta „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer-BioNTech“) vakcina ir jos veiksmingumas vertintas po viso vakcinacijos kurso, t. y. praėjus 14 dienų po antrosios vakcinos dozės. Vertintas tik laikotarpis nuo 2021 m. liepos 1 d., kai šalyje pradėjo dominuoti delta atmaina.

Vakcinos efektyvumas vertintas lyginant pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių asmenų grupes pagal tris baigtis: užsikrėtimą SARS-CoV-2 (gautas teigiamas diagnostinio tyrimo rezultatas arba COVID-19 diagnozė), hospitalizaciją (ligos istorijos baigiamojoje dalyje nurodyta COVID-19 diagnozė) ir mirtį nuo COVID-19 (pagrindinė mirties priežastis, nurodyta medicininiame mirties liudijime).

Tyrimas atliktas naudojant Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje (VDV IS) sukauptus duomenis, kurių pagrindiniai šaltiniai: e. sveikatos sistema, Gyventojų registras, „Sodra“.

Užsikrėtimai

Analizė parodė, kad nepasiskiepijusių asmenų grupėje užsikrėtimų COVID-19 buvo 5 kartus daugiau nei  pasiskiepijusiųjų (vakcinos efektyvumo apsaugant nuo užsikrėtimo pasikliautinis intervalas* 77–80 proc.).

Hospitalizacijos dėl COVID-19 pasiskiepijusių asmenų grupėje buvo 10 kartų retesnės nei nepasiskiepijusiųjų grupėje (vakcinos efektyvumo apsaugant nuo hospitalizacijos pasikliautinis intervalas* 83–92 proc.).

Nepasiskiepijusių asmenų nuo COVID-19 mirė net 20 kartų daugiau nei pasiskiepijusių (vakcinos efektyvumo apsaugant nuo mirties pasikliautinis intervalas* 84–97 proc.).

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. asmenims, kuriems patvirtina COVID-19 liga, privaloma izoliacija netaikoma. Žmogus laikomas pasveikusiu gydytojo sprendimu jei per 24 val. nebekarščiuos ir susilpnės kiti simptomai. Simptomus jaučiantiems žmonėms nerekomenduojama vykti į darbą, ugdymo įstaigą, kitas viešas žmonių susibūrimo vietas.

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš bet kurios pasaulio šalies, netaikomi jokie su COVID-19 valdymu susiję reikalavimai: nebereikia prieš kelionę atlikti COVID-19 testo, net jei asmuo nėra persirgęs ar vakcinuotas, nereikia pildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro anketos, taip pat neribojamas atvykimas užsieniečiams.

Šalys taiko skirtingus reikalavimus keliautojams, todėl keliaujant į kitas šalis prieš kelionę rekomenduojama pasidomėti, kokius reikalavimus keliautojams taiko šalis, į kurią vykstama.