Atrodytų, kad žmonės mėgstantys bendrauti, turėtų būti labiau linkę skiepytis per Covid-19 pandemiją. Juk skiepai leido grįžti prie kontaktų su kitais, ko ekstravertams taip trūko karantino ir socialinių apribojimų laikotarpiu. Tačiau iš tikrųjų ekstravertai buvo labiau linkę į antivakcinaciją, nustatė mokslininkai.

Tyrimą, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale Frontiers in Psychology, atliko specialistų komanda iš Teksaso universiteto El Pase (JAV) ir Toronto universiteto (Kanada). Nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. liepos mėn., kai visame pasaulyje siautėjo koronavirusas, mokslininkai apklausė daugiau nei 40 tūkstančių Kanados suaugusiųjų, siekdami suprasti, kokios asmenybės savybės gali būti susijusios su atsisakymu skiepytis.

Tyrimai dėl skiepų skepticizmo psichologinio pagrindo buvo atlikti dar prieš Covid-19 pandemiją. Jie parodė, kad konservatoriai labiau priešinosi skiepams nei liberalai. Matyt, toks požiūris matyti ir žmonių politinėje orientacijoje bei partijoje. Viename tyrime mokslininkai padarė išvadą, kad Jungtinėse Valstijose respublikonai rečiau nei demokratai turi teisingų įsitikinimų apie vakcinaciją. Respublikonų ir demokratų partijos yra dvi pagrindinės politinės partijos Jungtinėse Valstijose, turinčios atitinkamai dešiniųjų konservatorių ir kairiųjų centro liberalų ideologijas.

Tyrinėdami tą patį klausimą Covid metais, amerikiečių ekspertai dažnai sutelkdavo dėmesį į žmonių politines pažiūras, kad paaiškintų, kodėl kai kurie skeptiškai žiūrėjo į vakcinaciją. Šie tyrimai taip pat nustatė ryšį tarp konservatyvumo ir atsparumo vakcinoms, taip pat su kitomis medicininėmis rekomendacijomis, tokiomis kaip kaukių dėvėjimas ir socialinio atstumo palaikymas.

El Paso ir Toronto mokslininkai pasirinko skirtingą kelią.

„Nusprendėme į vakcinų skepticizmą pažvelgti iš kitos perspektyvos. Žinoma, iš dalies tai gali paaiškinti politinės pažiūros, tačiau žmonės turi individualių skirtumų. Tai atvedė mus prie asmenybės aspekto“, – sakė Melissa Baker, Teksaso universiteto El Paso docentė ir pagrindinė tyrimo autorė.

Internetinėse apklausose tyrėjai įvertino kiekvieno dalyvio asmenybę pagal modelį, psichologijoje žinomą kaip Didysis penketas. Tai rodo, kad žmogaus asmenybė apima penkis bruožus: atvirumą patirčiai, sąžiningumą (arba sąžiningumą), ekstraversiją, malonumą (draugiškumą, malonumą) ir neigiamą emocionalumą (arba neurotiškumą – emocinio stabilumo priešingybę).

Be to, žmonių buvo klausiama apie jų požiūrį į vakcinaciją. Pavyzdžiui, vienas klausimas buvo užduotas: „Ar būsite paskiepyti, kad išvengtumėte koronavirusinės infekcijos, kai bus prieinama vakcina? Reikėjo atsakyti „taip“, „ne“, „nežinau“, o šalyje prasidėjus skiepijimo kampanijai mokslininkai įtraukė variantą „Aš jau paskiepytas“.

Ekspertai manė, kad žmonės, kurie yra draugiški, sąžiningi ir atviri naujai patirčiai, būtų labiau linkę skiepytis. Kita vertus, dalyviams, kurių emocinis stabilumas buvo mažas, tai yra padidėjęs neurotiškumas, dažniau susidurdavo su neigiamu požiūriu į vakcinaciją.

Dauguma mokslininkų spėjimų pasitvirtino, tačiau ekstravertų rezultatas nustebino. Nustatyta, kad ekstravertai žmonės 18 procentų dažniau atsisakė skiepų.

Nors nuo 2023 m. gegužės mėn. PSO oficialiai nustojo vertinti koronaviruso pandemiją kaip ekstremalią situaciją, mokslininkai yra įsitikinę, kad jų tyrimai yra svarbūs ateičiai. Visų pirma, šie rezultatai gali būti naudingi kuriant argumentus kampanijoms, kuriomis siekiama įtikinti žmones pasiskiepyti. Juk skepticizmas skiepų atžvilgiu gali paskatinti pavojingų ligų plitimą ir kelti grėsmę visuomenės sveikatai.

„Jei žinome, kad turime pasiekti tam tikro tipo asmenį, galime sukurti patrauklumą, kuris pasieks tą asmenį ir įtikins jį“, – sakė Melissa Baker.

Pakuotės lapelis: informacija vartotojui
COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva injekcinė suspensija
COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė, adsorbuota)

Vykdoma papildoma šio vaisto stebėsena. Tai padės greitai nustatyti naują saugumo informaciją. Mums galite padėti pranešdami apie bet kokį Jums pasireiškiantį šalutinį poveikį. Apie tai, kaip pranešti apie šalutinį poveikį, žr. 4 skyriaus pabaigoje.

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vakciną, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.
– Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.
– Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją.
– Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui, vaistininkui arba slaugytojui. Žr. 4 skyrių.

Apie ką rašoma šiame lapelyje?
1. Kas yra COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva ir kam ji vartojama
2. Kas žinotina prieš vartojant COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva
3. Kaip vartoti COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva
4. Galimas šalutinis poveikis
5. Kaip laikyti COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva
6. Pakuotės turinys ir kita informacija

1. Kas yra COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva ir kam ji vartojama

COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva skirta COVID-19 ligos, kurią sukelia SARSCoV-2, profilaktikai. COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva skiepijami 18–50 metų amžiaus suaugusieji.
Vakcina skatina organizmo imuninę sistemą (žmogaus natūraliąją apsaugą) gaminti su virusais kovojančių antikūnų ir kraujo ląstelių, taigi apsaugo nuo COVID-19 ligos. Nė viena šioje vakcinoje esanti medžiaga COVID-19 ligos nesukelia.

2. Kas žinotina prieš vartojant COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva

COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva vartoti draudžiama
– jeigu yra alergija veikliajai medžiagai, su mielėmis arba iš mielių gautais komponentais ar bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje).

Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju, vaistininku arba slaugytoju, prieš pradėdami vartoti COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva jeigu:
– praeityje po bet kurios vakcinos suleidimo (injekcijos) arba paskiepijus COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva pasireiškė sunki ar gyvybei grėsminga alerginė reakcija;
– atliekant injekciją adata esate apalpę ar patiriate su injekcijomis susijusį nerimą – sunkiai sergate arba Jums pasireiškė karščiavimo lydima infekcija. Jei silpnai karščiuojate arba sergate nesunkia viršutinių kvėpavimo takų infekcija, pavyzdžiui, peršalimu, skiepytis galite;
– jeigu patiriate kraujavimo sutrikimų, Jums greitai atsiranda kraujosruvos („mėlynės“) arba vartojate krešulių susidarymą slopinančių vaistų;
– Jūsų imuninė sistema veikia netinkamai (imunodeficitas) arba vartojate imuninę sistemą silpninančių vaistų (pvz., kortikosteroidų didelėmis dozėmis, imunosupresantų ar vaistų nuo vėžio).

Panašiai, kaip bet kuri kita vakcina, 2-jų dozių vakcinacijos kursas COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantine) Valneva gali ne visiškai apsaugoti visus ja paskiepytus asmenis, ir nėra žinoma, kiek laiko būsite apsaugoti.

Vaikams ir paaugliams
COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva nerekomenduojama vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams. Šiuo metu informacijos apie COVID-19 vakcinos (inaktyvuotos, adjuvantinės) Valneva vartojimą vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų amžiaus paaugliams nepakanka.

Kiti vaistai ir COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Kai kurie 4 skyriuje išvardyti COVID-19 vakcinos (inaktyvuotos, adjuvantinės) Valneva sukeliami poveikiai gali turėti įtakos Jūsų gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jeigu po vakcinacijos jaučiatės prastai, nevairuokite ir nevaldykite mechanizmų. Prieš vairuodami ar valdydami mechanizmus palaukite, kol vakcinos poveikis praeis.

COVID-19 vakcinos (inaktyvuotos, adjuvantinės) Valneva sudėtyje yra kalio ir natrio
Šios vakcinos 0,5 ml dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (39 mg) kalio, t. y. jis beveik neturi reikšmės. Šios vakcinos 0,5 ml dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

3. Kaip vartoti COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva

COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva leidžiama (vartojama injekcijomis) po 0,5 ml į žasto raumenis. Kad būtų užbaigtas vakcinacijos kursas, Jums bus 28 dienų intervalu suleistos dvi tos pačios vakcinos dozės. Po kiekvienos vakcinos dozės gydytojas, vaistininkas ar slaugytojas Jus maždaug 15 minučių stebės, ar nepasireiškia alerginė reakcija. Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šios vakcinos vartojimo, kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją.

Jei praleidote skiepijimo antrąją COVID-19 vakcinos (inaktyvuotos, adjuvantinės) Valneva doze vizitą
– Jei praleidote vizitą, kuo greičiau susitarkite dėl kito vizito su gydytoju, vaistininku arba slaugytoju.
– Jei praleidote suplanuotą injekciją, nebūsite visiškai apsaugoti nuo COVID-19 ligos.

4. Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Paskiepijus COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantine) Valneva gali pasireikšti toliau išvardyti šalutinio poveikio reiškiniai:

Kreipkitės dėl skubios medicinos pagalbos, jei pasireiškė bet kuris iš toliau išvardytų alerginės
reakcijos požymių ir simptomų:

• alpimo ar apsvaigimo jausmas
• širdies plakimo pokyčiai
• dusulys
• švokštimas
• lūpų, veido ar gerklės patinimas
• dilgėlinė ar išbėrimas
• pykinimas ar vėmimas
• skrandžio skausmas

Pasitarkite su gydytoju arba slaugytoju, jei pasireiškė bet koks kitas poveikis. Tai gali apimti toliau išvardytą poveikį

Labai dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne rečiau kaip 1 iš 10 asmenų)
• galvos skausmas
• pykinimas
• vėmimas
• raumenų skausmas
• nuovargis
• jautrumas ir (arba) skausmas injekcijos vietoje

Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų)
• gerklės (ryklės) skausmas
• niežėjimas, sukietėjimas, patinimas ir (arba) paraudimas injekcijos vietoje
• karščiavimas

Nedažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų)
• limfmazgių padidėjimas
• svaigulys
• nenormalūs pojūčiai odoje (pavyzdžiui, dilgčiojimas ir tirpimas)
• skonio pojūčio pokyčiai
• apalpimas
• sumažėjęs jautrumas
• migrena
• viduriavimas
• pilvo skausmas
• gausus prakaitavimas
• išbėrimas
• kojų ar rankų skausmas
• sąnarių skausmas
• raumenų spazmai
• padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis

Retas nepageidaujamas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 1 000 asmenų)
• mažas trombocitų skaičius kraujyje
• jautrumas šviesai
• su kraujo krešuliais susijęs venų uždegimas

Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui, vaistininkui arba slaugytojui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema, nurodydami serijos numerį. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

5. Kaip laikyti COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje. Ant dėžutės ir flakono po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas atsako už šios vakcinos laikymo laiką ir sąlygas.
Pakuotės lapelio gale pateikiama sveikatos priežiūros specialistams skirta informacija apie laikymą, tinkamumo laiką, vartojimą ir tvarkymą.

6. Pakuotės turinys ir kita informacija

COVID-19 vakcinos (inaktyvuotos, adjuvantinės) Valneva sudėtis

Vienoje dozėje (0,5 ml) yra 33 inaktyvuoto SARS-CoV-2 viruso antigenų vienetai (1,2,3).
1. Wuhan padermė hCoV-19/Italy/INMI1-isl/2020
2. Pagaminta naudojant Vero ląsteles (Afrikos žaliųjų markatų ląsteles)
3. Adsorbuota ant aliuminio hidroksido (š viso 0,5 mg Al3+) ir papildyta iš viso 1 mg CpG1018 (citozino fosfoguaninu) adjuvantu.

Viename daugiadoziame flakone yra 10 dozių po 0,5 ml.
Pagalbinės medžiagos yra natrio chloridas, dinatrio fosfatas (E339), kalio-divandenilio fosfatas (E340), kalio chloridas (E508), injekcinis vanduo ir rekombinantinis žmogaus albuminas (rŽA). COVID-19 vakcinos (inaktyvuotos, adjuvantinės) Valneva sudėtyje yra kalio ir natrio (žr. 2 skyrių).

COVID-19 vakcinos (inaktyvuotos, adjuvantinės) Valneva išvaizda ir kiekis pakuotėje

Balta ar balkšva injekcinė suspensija (injekcija) stikliniame daugiadoziame flakone, užkimštame guminiu kamščiu su nuplėšiamu plastikiniu dangteliu ir aliumininiu sandarikliu.
Pakuotės dydis: 10 daugiadozių flakonų

Registruotojas ir gamintojas
Valneva Austria GmbH
Campus Vienna Biocenter 3
1030 Viena
Austrija

Gamintojai
Valneva Sweden AB
Gunnar Asplunds Allé 16
171 69 Solna
Švedija

Grasinimai mirtimi dėl Covid-19 nėra veiksmingesni nei raginimai dėvėti kaukes siekiant išsaugoti gyvybes, tačiau padidina žmonių nerimą. Tarptautinė mokslininkų grupė apklausė daugiau nei 15 000 respondentų iš 84 šalių.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale Affective Science. Be ligos priežasčių nustatymo, vaistų ir vakcinų kūrimo, visos šalys susiduria su būtinybe sukurti komunikacijos strategiją darbui su gyventojais. Užduotis paveikti milijonus žmonių ir perduoti žinutes apie veiksmingus kovos su Covid-19 virusu būdus tapo vienu iš svarbių viešosios politikos aspektų kiekvienoje pasaulio šalyje.

2020 m. balandžio–rugsėjo mėn. mokslininkai iš 84 šalių suvienijo jėgas, kad išsiaiškintų, kurios komunikacijos strategijos yra veiksmingiausios bendruomenėms pasiekti pandemijos metu. Ar geriau naudoti pozityvią kalbą, kad pabrėžtumėte tam tikro elgesio naudą, ar neigiamą kalbą, kuri gali išgąsdinti saugos taisyklių nesilaikančius žmones? Norėdami sužinoti atsakymą į šį klausimą, mokslininkai apklausė daugiau nei 15 000 respondentų, kalbančių 48 kalbomis.

Kai kuriuose pranešimuose daugiausia dėmesio skiriama galimai veiklos, pvz., kaukės dėvėjimo, naudai, o kitose pabrėžiami galimi nuostoliai , kurie gali atsirasti vengiant šios veiklos.

Apklausos punktai buvo pagrįsti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, raginančiomis žmones daryti keturis dalykus: kuo daugiau likti namuose, vengti parduotuvių, naudoti veido kaukes ir izoliuotis, jei yra paveiktas viruso. Klausimų formuluotės pritaikytos siekiant pabrėžti pelną ar praradimą: „Dėvėkite kaukę. Gelbėk gyvybes“ ir „Jei nenešiosite kaukės, tai gali baigtis mirtimi“.

Tyrimo rezultatai parodė, kad abiejų tipų žinutės nevienodai veikia socialinį žmonių elgesį. Kartu informacija apie galimus nuostolius gerokai padidina auditorijos nerimą. Be to, nerimo poveikis streso hormono sekrecijai gali didėti su amžiumi, todėl vyresnio amžiaus žmonės, kuriems jau kyla didesnė rizika užsikrėsti Covid-19, gali tapti dar labiau pažeidžiami.

Siekdami parodyti, kad rezultatai nepriklauso nuo konkretaus modelio, analizės metodo ar mėginių ėmimo, mokslininkai juos išbandė skirtinguose duomenų telkiniuose, taikydami skirtingas statistines procedūras. Išnagrinėtos trys formulės versijos ir atlikta 560 skirtingų mėginių skaičiavimų variantų. Daugiau nei 80 procentų modelių parodė nuoseklius rezultatus, įrodančius rezultatų atkuriamumą ir patikimumą visose 84 šalyse.

Šis tyrimas buvo pirmasis tokio didelio masto ir reprezentatyvus informacinių pranešimų poveikio žmonių elgesiui pandemijos metu tyrimas. Straipsnio autorių teigimu, gauti rezultatai gali padėti sukurti efektyvią komunikacijos politiką kovojant su Covid-19 ir kitų epidemijų plitimu.

Tarptautinė mokslininkų komanda, kurioje dalyvavo HSE Biologijos ir biotechnologijų fakulteto nariai, susiejo genetines žmogaus imuninės sistemos savybes su gebėjimu efektyviai atsispirti naujoms Covid-19 bangoms. Taigi individuali ŽLA-I genetinė būklė lemia polinkį formuotis T-ląstelių imunitetui, veiksmingai prieš naujas viruso formas.

Straipsnis publikuotas žurnale PeerJ. Covid-19 delta padermė sukėlė trečiąją koronaviruso bangą 2021 m. viduryje ir pasirodė esanti užkrečiamesnė nei ankstyvieji infekcijos variantai. Be to, delta padermės baltymų mutacijos labai sumažino įgyto imuniteto efektyvumą tiems, kurie sirgo ir buvo paskiepyti nuo Covid-19.

Įgytą imunitetą infekcijoms daugiausia užtikrina T-limfocitai – imuninės sistemos ląstelės, kurios atpažįsta svetimus antigenus užsikrėtus ir sukelia imuninį atsaką. Jie tai daro dėl specialių jų paviršiuje esančių receptorių, vadinamų T ląstelių receptoriais.

T ląstelių receptoriai yra atsakingi už patogenų atpažinimą. Jie „prisimena“ anksčiau į organizmą patekusius svetimus antigenus, greitai įjungia imuninį atsaką. Taigi organizmas yra apsaugotas nuo pakartotinio užsikrėtimo tuo pačiu virusu.

Žmogaus leukocitų I klasės antigeno (HLA-I) molekulės padeda atpažinti patogeną pagal T ląstelių receptorių. ŽLA-I molekulės, patekusios į organizmą, prisijungia prie patogenų molekulių ir „pateikia“ jas užkrėstų ląstelių paviršiuje, kur jas gali atpažinti T ląstelių receptoriai.

ŽLA-I genų rinkinys yra unikalus kiekvienam individui ir yra nulemtas jo genetikos. Todėl virusinėmis ligomis serga įvairaus sunkumo žmonės. Įskaitant, kaip anksčiau įrodė HSE mokslininkai , individuali ŽLA-I genetinė būklė lemia genetinį polinkį į sunkią Covid-19 formą. Tačiau iki šiol buvo tiriami tik pirmosios koronaviruso bangos pacientų genotipai. Nuo tada virusas, sukeliantis Covid-19, labai pasikeitė, todėl pasikeitė ir žmonių jautrumas jam.

Norėdami tai ištirti, mokslininkai palygino pacientų, sergančių Covid-19, ŽLA-I genotipų ypatumus pirmosios ir trečiosios pandemijos bangose. Ištirti nuo Covid-19 pasveikusių pacientų genomai: 147 pirmosios bangos (2020 m. gegužės – rugpjūčio mėn.) ir 219 trečiosios bangos (2021 m. birželio – liepos mėn.) pacientų genomai.

Norėdami išanalizuoti genotipą, mokslininkai naudojo naujos kartos sekvenavimą (NGS) HLA genams tipuoti. Jis nustato, kokius visų galimų genų variantus (alelius) turi konkretus asmuo. Tada mokslininkai palygino, kaip dažnai tam tikras alelis atsiranda grupėse. Nustatyta, kad HLA-A*01:01 alelio nešiotojų dažnis tarp pacientų trečiojoje bangoje sumažėjo perpus, palyginti su pirmąja. Kiti HLA-I geno variantai buvo vienodai dažni abiejose grupėse.

Anksčiau buvo manoma, kad HLA-A*01:01 alelis yra susijęs su didesne infekcijos rizika ir sunkesniu Covid-19 eiga. Tačiau mokslininkai teigia, kad šis alelis yra naudingesnis, nei manyta anksčiau. Greičiausiai jo atsiradimo sumažėjimas tarp trečiosios bangos pacientų atspindi anksčiau susiformavusį T-ląstelių imunitetą Covid-19 jo nešiotojams.

HLA-A*01:01 daugiausia jungiasi prie SARS-CoV-2 viruso molekulių, užkoduotų jo genomo regione, vadinamame ORF1ab. ORF1ab laikomas konservuotu genomo regionu, o tai reiškia, kad jis yra mažiau linkęs į mutacijas nei kiti viruso genomo regionai. Manoma, kad HLA-A*01:01 nešiotojų imunitetas išmoko aptikti Covid-19, nepaisant infekcijos mutacijų.

Be to, pacientams, turintiems HLA-A*01:01 alelį, pasveikusiems nuo Covid-19, vyrauja vadinamieji atminties T limfocitai – ląstelės, kurios ilgą laiką kaupia informaciją apie infekcijų, su kuriomis jie susidūrė, antigenus. Tokios ląstelės greitai suformuoja imuninį atsaką, kai virusas vėl atakuoja.

Šie rezultatai rodo, kad HLA-I genotipo HLA-A*01:01 alelio nešiotojų imunitetas buvo veiksmingesnis „atsiminti“ Covid-19, nepaisant jo mutacijų. Tai patvirtina asmens genetinio polinkio į sunkų Covid-19 tikimybę. Be to, šios išvados galėtų būti pagrindas kuriant veiksmingas Covid-19 vakcinas, skirtas ORF1ab regionui.

Naujas amerikiečių ir švedų mokslinis darbas parodė, kad žmonės, nusprendę pasiskiepyti dėl nedidelės piniginės paskatos, po tokio eksperimento savo elgesio neigiama linkme nepakeičia. Tai reiškia, kad toks piniginis „stimuliavimas“ yra prasmingas kaip valstybės politika.

Dar koronaviruso epidemijos pradžioje nemažai tyrėjų pastebėjo, kad žmonių nenoras skiepytis yra pagrindinis epidemijos rizikos veiksnys. Dabartinė situacija tai patvirtina: pavyzdžiui, Vokietijoje mirčių nuo COVID-19 skaičius vienam gyventojui yra maždaug keturis kartus mažesnis nei Rusijoje. Panaši situacija stebima visame pasaulyje: mažai skiepytose šalyse mirčių buvo daug, labai paskiepytose – minimaliai.

Tačiau planams masiškai atlyginti piliečius už dalyvavimą skiepuose tradiciškai buvo prieštaraujama. Kai kas sako, kad tokia praktika privers pinigus gaunančius žmones elgtis ne taip protingai. Pavyzdžiui, jie gali atsisakyti paskesnių skiepų, jei už juos nebus naujo atlygio. Kadangi po kelių mėnesių apsauga nuo koronaviruso vakcinos (kaip ir nuo daugelio virusinių ligų) nukrenta beveik iki nulio ir reikalinga pakartotinė vakcinacija, tai gali būti svarbus dalykas.

Kiti „gyventojų papirkimo“ politikos priešininkai pažymi, kad ji iš esmės gali sukelti įvairių nepageidaujamų pasekmių. Kaip, pavyzdžiui, per masinį gyventojų subsidijavimą Senovės Romoje, kai duonos ir žaidimų dalijimas lėmė miesto gyventojų degradaciją ir faktinį pasitraukimą iš valstybės ir karinės tarnybos, o po to degradavo viešosios institucijos.

Naujame „Nature“ straipsnyje bandoma atsakyti į kai kuriuos iš šių klausimų. Norėdami tai padaryti, mokslininkai stebėjo daugiau nei penkių tūkstančių žmonių iš Švedijos elgesį. Eksperimento metu maždaug trečdaliui dalyvių sumokėjo už pirmąją vaisto injekciją, kad būtų išvengta Covid-19, bet ne už vėlesnius. Likę dalyviai tapo kontroline grupe: jiems nieko nebuvo mokama, bet matuojami elgesio parametrai.

Tada autoriai užfiksavo, kokiu dažnumu tie patys žmonės atvyko atlikti antrąją injekciją (pirmojo imunizacijos ciklo pabaiga) ir trečią (revakcinaciją). Po to buvo klausiama, kiek jie pasitiki vakcinos gamintojais, ar, jų nuomone, yra saugi ir veiksminga, ar pasikeitė požiūris į visuomenės gyvenimo klausimus.

Panašus dizaino tyrimas buvo atliktas trijų tūkstančių Amerikos piliečių grupei. Kai kuriems iš jų skyrus nedideles finansines paskatas pirmajai injekcijai, mokslininkai aiškinosi, ar šis faktas pakeitė tyrimo dalyvių pasitikėjimą valdžia, jų idėjas apie vakcinų saugumą ir veiksmingumą, norą duoti kraujo ar pasiskiepyti nuo gripo.

Pažymėtina, kad tyrimo išvados turėtų būti aiškinamos atsargiai, nes atlygis, atsižvelgiant į pajamų lygį nukentėjusiose šalyse, buvo gana simbolinis. Švedijoje – tik 24 doleriai, JAV tai buvo maždaug tokio paties dydžio sumos. Tai maždaug apie 1–2% ten įprasto atlyginimo.

Paaiškėjo, kad nei Švedijoje, nei JAV nėra pastebimo statistinio skirtumo tarp atlygį gavusių ir jo negavusių žmonių elgesio. Abi grupės atvyko paskiepyti antrą kartą tuo pačiu metu ir buvo vienodai tikėtina, kad bus paskiepytos. Jų pasitikėjimas vakcina ir jos gamintojais nesumažėjo. Tie kontrolinių grupių dalyviai, kuriems buvo pasakyta, kad tokia skatinimo programa egzistuoja, bet nebuvo pasiūlyta joje dalyvauti, taip pat neparodė neigiamų elgesio pokyčių.

Iš to autoriai daro išvadą, kad kuklių skiepų atlygių naudojimas yra labai veiksminga viešosios politikos priemonė, kurią galima taikyti be baimės. Deja, lieka neaiškus kitas dalykas: kiek tokios mažos sumos praktiškai gali pakeisti didelių masių žmonių elgesį. Mokslinio darbo tikslai nenumatė išsamios šio klausimo analizės.

Kinijos mokslininkai išbandė nosiaryklės vėžio imunoterapijos suderinamumą su Covid-19 vakcina SinoVac. Jų nuostabai, vaistas nesumažino terapijos efektyvumo, o priešingai: paskiepyti pacientai daug geriau reagavo į gydymą ir mažiau skundėsi nepageidaujamu šalutiniu poveikiu.

Paprastai pacientams, sergantiems nosiaryklės vėžiu, taikoma imunoterapija. Iki šiol buvo susirūpinta, kad vakcinacija nuo koronaviruso gali sumažinti šio gydymo veiksmingumą arba sukelti rimtų šalutinių poveikių. Tačiau naujas Bonos (Vokietija) ir Šansi universitetų (KLR) mokslininkų tyrimas išsklaidė šias abejones. Remiantis žurnale „Annals of Oncology“ paskelbtu straipsniu, vaistai nuo vėžio veikė geriau po vakcinacijos Kinijos vaistu „SinoVac“, nei be jo.

Daugelis vėžio ląstelių gali slopinti organizmo imuninį atsaką. Jie dažnai tai daro veikdami PD1 (programuotos ląstelės mirties) receptorių – membraninį baltymą, kuris vaidina svarbų vaidmenį imuninių ląstelių diferenciacijoje. Vėžio ląstelės prisijungia prie imuninių ląstelių, naudodamos šį receptorių ir blokuoja jų funkcijas, išjungdamos endogenines organizmo apsaugos sistemas. Kai kurios vėžio rūšys gydomos imunoterapija, kurios metu vaistas blokuoja PD-1 receptorių ir neleidžia vėžio ląstelėms jį pasiekti.

Kinijos Covid-19 vakcina SinoVac taip pat stimuliuoja imuninį atsaką, kuriame dalyvauja PD-1 receptoriai, todėl buvo susirūpinta, kad vakcina nebus suderinama su vėžio imunoterapija. Ši rizika ypač aktuali sergant nosiaryklės vėžiu, kuris, kaip ir SARS CoV-2, pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus.

Mokslininkai patikrino, ar šis susirūpinimas pagrįstas, ir atliko išsamų tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 1500 pacientų, gydytų 23 ligoninėse iš visos Kinijos. Iš jų 373 buvo paskiepyti SinoVac. Keista, bet paaiškėjo, kad būtent šie pacientai žymiai geriau reagavo į gydymą anti-PD-1 nei neskiepyti. Be to, pastebimai mažiau tikėtina, kad jie patirs rimtų šalutinių poveikių.

Kol kas mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kodėl gydymas po vakcinacijos buvo sėkmingesnis. Jie teigia, kad vakcinacija suaktyvino tam tikras imunines ląsteles, kurios vėliau užpuolė naviką. Ateityje mokslininkai planuoja išsamiau ištirti savo hipotezę.

Koronaviruso Omikron atmainos BA.1 potipiui adaptuotos vakcinos, skirtos skiepijimui sustiprinančiąja vakcinos doze, jau pasiekė skiepijančias įstaigas. Pirmiausia, šios vakcinos bus skiriamos 60 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Kiti amžiaus grupių gyventojai galės užsiregistruoti vakcinacijai, o jos pradžia numatyta spalio pradžioje.

„Galime pasidžiaugti, kad artėjant šaltajam sezonui Lietuvos gyventojai jau gali pasiskiepyti specialiai Omikron atmainai adaptuotomis vakcinomis nuo COVID-19 ligos. Ši liga niekur nedingo, todėl ne tik norime, bet ir turime visas mokslo ir valstybės suteiktas galimybes atsakingai rūpintis savo ir savo artimųjų sveikata. Šiai dienai vakcinacijos prioritetas teikiamas 60 metų ir vyresniems asmenims, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Kiti gyventojai taip pat galės registruotis, bet jų vakcinacija prasidės šiek tiek vėliau, spalio mėnesį”, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Gyventojams kylant klausimu dėl skirtingų adaptuotų vakcinų, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė paaiškina: „Adaptuotų vakcinų sudėtyje yra tiek vakcinos dalis, kuri apsaugo nuo pradinio viruso varianto, tiek dalis, apsauganti nuo atitinkamo potipio. BA.1 potipiui skirta vakcina šiek tiek skiriasi nuo vakcinos, adaptuotos BA.4 ir BA.5 potipiams, tačiau šie viruso variantai yra labai panašūs, todėl esminio skirtumo tarp šių adaptuotų vakcinų nėra. Gamintojo atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad atnaujintų vakcinų apsauga nuo visų Omikron atmainos potipių yra pakankamai stipri ir geresnė, nei pradinės vakcinos.”

Skiepijančias įstaigas rugsėjį pasiekė Omikron atmainos BA.1 potipiui adaptuotos „Comirnaty” vakcinos, taip pat į Lietuvą pristatytos pirmosios šiam potipiui adaptuotos „Spikevax” vakcinos. Iš viso rugsėjį planuojama gauti daugiau nei 100 tūkst. Omikron atmainos BA.1 potipiui adaptuotų vakcinų, o spalį gamintojai planuoja pristatyti daugiau nei pusę milijono tiek BA.1, tiek BA.4 ir BA.5 potipiams adaptuotų vakcinų, kurias Europos Komisija patvirtino šios savaitės pradžioje.

Vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Lietuvos ekspertų rekomendacijomis, adaptuotos vakcinos bus skiriamos tik skiepijimui sustiprinančiąja doze. Skiepytis pirma sustiprinančiąja vakcinos doze galės visi gyventojai nuo 12 metų, antra sustiprinančiąja doze – nuo 18 metų, laikantis skiepijimo intervalų, kurie nurodyti prie pranešimo prisegtose lentelėse.

Pasiskiepyti pagal pirminę schemą galima originaliosiomis vakcinomis „Comirnaty” ir „Spikevax”, kurios taip pat veiksmingai apsaugo nuo sunkios COVID-19 ligos formos, hospitalizacijos ir mirties.

Greitai ir paprastai užsiregistruoti pirminei vakcinacijai arba skiepijimui sustiprinančiąja doze galima internetu koronastop.lt, prisijungus per Elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus  skiepijimo vietą bei laiką savo gydymo įstaigoje. Užregistruoti galima ir kitą asmenį, pvz., šeimos narį, – tokiu atveju prisijungus savo vardu reikės įvesti registruojamo paciento asmens kodą. Jeigu gyventojas neturi galimybės registruotis internetu, dėl skiepijimo reikėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą.

Prasidedant šaltajam metų sezonui prognozuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga, todėl Sveikatos apsaugos ministerija ragina gyventojus nedelsti ir laiku pasiskiepyti.

36 metų italui po penkių dienų kelionės į Ispaniją iš karto buvo diagnozuoti visi trys virusai. Katanijos universiteto, P. Giaccone universitetinės ligoninės Palerme ir Rodolico San Marco poliklinikos gydytojai pranešė apie pirmąjį žinomą atvejį, kai pacientui vienu metu buvo diagnozuota koronavirusinė liga, beždžionių raupai ir ŽIV infekcija. Aprašymas apie tai paskelbtas žurnale „ Journal of Infection“.

Pacientas yra 36 metų italas, sergantis bipoliniu sutrikimu. Praėjus devynioms dienoms po trumpos kelionės į Ispaniją, kur jis turėjo neapsaugotų lytinių santykių su vyrais, jam pasireiškė įvairūs Covid-19 simptomai, įskaitant nuovargį, 39 laipsnių karščiavimą, karščiavimą ir gerklės skausmą. Diagnozė nustatyta liepos 2 d. (2021 m. pacientas buvo paskiepytas nuo koronaviruso dviem Pfizer ir BioNTech vakcinos dozėmis, o 2022 m. sausį pasveiko).

Netrukus ant apatinių galūnių, veido, sėdmenų susidarė mažos skausmingos pūslelės, kurias supo bėrimas, kuris buvo ir perianalinėje srityje. Dar po kelių dienų atsirado daugiau odos pažeidimų, pūslelės virto pustulėmis – ant odos esantys nedideli gumbai su pūlingu turiniu. Tik tada vyras kreipėsi į vieną iš medicinos įstaigų Palermo mieste, kur jam buvo atliktas beždžionių raupų tyrimas. Rezultatas buvo teigiamas.

Tada pacientas nusprendė išsitirti dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI). Virusinio hepatito, paprastosios pūslelinės, gonorėjos, chlamidijos ir venerinės limfogranulomos tyrimų rezultatai buvo neigiami, priešingai nei ŽIV infekcijos testas. Kadangi viruso kiekis buvo lygus 234 tūkstančiams kopijų viename mililitre kraujo, mokslininkai darė prielaidą, kad infekcija įvyko palyginti neseniai (2021 m. rugsėjį vyras buvo patikrintas dėl ŽIV, tada buvo sveikas).

„Penktą dieną, iki liepos 9 d., praeina beveik visi konstituciniai simptomai (atspindi patologinio proceso aktyvumą. – Apytiksliai red.) . Šeštą dieną SARS-CoV-2 ir beždžionių raupų viruso nosiaryklės tamponai vis dar buvo teigiami, nepaisant jokių naujų odos pažeidimų. Kadangi simptomai išnyko, pacientas buvo išrašytas ir išsiųstas į izoliaciją namuose. Liepos 19 d. jis grįžo paimti naują burnos ir ryklės tepinėlį dėl beždžionių raupų viruso. Jis buvo vis dar teigiamas. Pluta beveik visiškai sugijo, paliko nedidelį randelį. ŽIV gydymui buvo paskirtas dolutegraviro, abakaviro ir lamivudino derinys“, – teigė ataskaitos autoriai.

Pasak mokslininkų, aprašytas atvejis rodo, kad koinfekcijos atveju, norint nustatyti teisingą diagnozę, itin svarbi pilna anamnezė, atsižvelgiant į paciento seksualinį gyvenimą. Įtarus beždžionių raupus, gydytojai rekomendavo paimti tepinėlį iš burnos ir ryklės, net jei ant odos nėra ryškių požymių, nes jau gali būti pažeista burnos ir tiesiosios žarnos gleivinė. Tada reikia atlikti visą LPI patikrinimą.

Norint suprasti trigubos infekcijos pasekmes, reikia daugiau tyrimų. Pagrindinis koziris gydant tokius pacientus – savalaikė diagnostika, padarė išvadą mokslininkai.

Artėjant rudeniui, kai padaugėja susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino COVID-19 ligos testavimo tvarką ir epidemijų skelbimo kriterijus. Šie pakeitimai padės užtikrinti sklandų gydymo įstaigų darbą ir suteiks savivaldybėms įrankius augant sergamumui operatyviai reaguoti ir kontroliuoti situaciją.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, šiemet mūsų laukia įprasta mokslo metų pradžia. Tai reiškia, kad karantinas šiuo metu neplanuojamas, atsižvelgiant į aukštą visuomenės imunizacijos lygį (daugiau nei 80 proc.) ir šiuo metu vyraujančios koronaviruso atmainos ypatumus.

„Rudenį gyventojai grįš į darbus, mokiniai grįš į mokyklas, į uždaras erdves, todėl natūralu, kad susirgimų skaičius gali didėti. Tačiau šiandien tikrai nėra jokio pagrindo kalbėti apie ekstremaliosios situacijos arba nacionalinio karantino įvedimą. Sergamumo statistika rodo, kad situacija yra nauja, virusas tapo „lengvesnis“. Todėl rudeniui parengėme naujus įrankius, kurie suteiks mums lankstumo ir leis efektyviai valdyti viruso plitimą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Šiuo metu vyraujanti koronaviruso atmaina pasižymi lengvesniais simptomais, todėl daugelis COVID-19 pacientų serga namuose. Kitaip nei ankstesnių pandemijos bangų metu, dabar pagrindinis krūvis tenka ne ligoninėms ir reanimacijos skyriams, o poliklinikoms bei šeimos gydytojams.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gyventojas, jaučiantis nesunkius COVID-19 ligai būdingus simptomus ir norintis patvirtinti šios ligos diagnozę, turi kreiptis į šeimos gydytoją, atvykti į gydymo įstaigą, kur jam paskiriamas ir atliekamas greitasis antigeno testas.

Vis dėlto, išaugus nesunkiai sergančių pacientų skaičiui, siekiama apsaugoti gydytojus ir kitus poliklinikų pacientus, bei įteisinti COVID-19 ligos diagnozavimą, vadovaujantis klinikiniais ir epidemiologiniais kriterijais. Tai reiškia, kad jeigu susirgusio žmogaus artimoje aplinkoje yra patvirtintas COVID-19 ligos atvejis arba jeigu asmuo gauna teigiamą parduotuvėje arba vaistinėje įsigyto savikontrolės greitojo antigeno testo rezultatą, šeimos gydytojas galės patvirtinti COVID-19 ligos diagnozę, nekviesdamas paciento atvykti į polikliniką. Tokiu atveju gydytojas galės susiekti su pacientu ryšio priemonėmis ir įvertinęs jo sveikatos būklę nuotoliniu būdu. Ši tvarka įsigalios nuo rugpjūčio 16 dienos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savikontrolės greitojo antigeno testo pagrindu negalės būti išduodamas ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas. Norėdami gauti šį dokumentą, gyventojai turės gauti gydytojo siuntimą ir atvykti ištyrimui į gydymo įstaigą.

Primename, kad pajutus COVID-19 ligai būdingus simptomus gyventojai gali kreiptis į artimiausią sutartį su teritorine ligonių kasa turinčią šeimos medicinos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, net jeigu nėra prie jos prisirašę. Jeigu asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, mokėti už gydytojo konsultacija ir tyrimą nereikės. Tai gali būti aktualu atostogaujantiems ir dėl kitų priežasčių iš gyvenamosios vietos išvykusiems žmonėms.

Dar vienas svarbus pokytis yra tai, kad COVID-19 ligą integravus į bendrą per orą plintančių užkrečiamųjų ligų valdymo sistemą, šios ligos rodikliai buvo įtraukti į epidemijų skelbimo kriterijus, o savivaldybėms suteikta galimybė operatyviai ir lanksčiai reaguoti į epidemiologinę situaciją.

Savivaldybės, pasiekusios nustatytą suminį gripo, COVID-19 ligos ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo rodiklį (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę), galės paskelbti epidemiją savo teritorijoje ir imtis infekcijų plitimą ribojančių priemonių: laikinai riboti masinius renginius (juos atšaukti arba riboti dalyvių skaičių), organizuoti nuotolinį ugdymą klasei, srautui arba visai mokyklai, jeigu joje stebimas intensyvus COVID-19 ligos, gripo ar kitų  ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų plitimas, rekomenduoti nuotolinį darbą viešajam ir privačiam sektoriui, stiprinti infekcijos plitimo valdymą gydymo ir socialinės globos įstaigose, stiprinti rekomendacijas dėl bendrųjų, jau visiems žinomų infekcijos plitimo priemonių taikymo ir kt.

Visoje šalyje stipriai išaugus sergamumui ar ligonių lovų užimtumui ir pasiekus nustatytus rių rodiklių kriterijus epidemija galės būti skelbiama visoje Lietuvos teritorijoje – tokį sprendimą gali priimti sveikatos apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo.

Artėjant rudeniui ir naujiesiems mokslo metams, gyventojams rekomenduojame pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jeigu to dar nėra padarę, ir laiku pasirūpinti sustiprinančiąja vakcinos doze. Informacija apie vakcinaciją skelbiama ČIA.

Primename, kad apsaugoti save ir artimuosius nuo COVID-19 ligos taip pat efektyviai padeda bendrosios prevencijos priemonės: kaukių dėvėjimas ir atstumo laikymasis žmonių susibūrimo vietose, asmeninė higiena, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, ir kt. Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas dėl COVID-19 ligos prevencijos rasite ČIA.

Spaudos konferencijos transliaciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos apie COVID-19 valdymo priemones, artėjant rudeniui, žiūrėkite ČIA.

Nuo rugpjūčio 1-osios sudaroma galimybė pasiskiepyti antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze Lietuvos gyventojams, susiduriantiems su didesne sunkios ligos rizika. Toks sprendimas paremtas naujausiomis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) bei Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijomis ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbo grupės ekspertų pateiktais siūlymais.

Skiepytis galės šiai grupei priklausantys 60 metų amžiaus ir vyresni asmenys, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis, nepriklausomai nuo amžiaus, jeigu jų sveikatos būklė didina sunkaus susirgimo tikimybę. Dėl rizikos veiksnių įvertinimo ir poreikio skiepytis būtina konsultuotis su šeimos gydytoju.

Atkreipiame dėmesį, kad šeimos gydytojui net ir įvertinus bei patvirtinus poreikį žmogui skiepytis, antrąją sustiprinančiąją dozę galima skirti tik praėjus šešiems mėnesiams po paskutinio skiepo nuo COVID-19 ligos. Visiems kitiems 60 metų amžiaus ir vyresniems asmenims pasiskiepyti antrąją sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze rekomenduotina rudenį kartu su gripo ir pneumokokinės infekcijos vakcina. Apie tai detalios rekomendacijos bus paskelbtos, artėjant rudens sezonui.

Tarptautinės sveikatos priežiūros organizacijos rekomendacijas labiausiai pažeidžiamiems žmonėms pateikė, atsižvelgdamos į šiuo metu Europoje stebimą dėl COVID-19 ligos padidėjusį ligoninių bei intensyviosios terapijos lovų užimtumą. Be to svarus argumentas skiepytis antrąja sustiprinančiąja vakcinos doze lieka mokslo tyrimais pagrįstas faktas, kad vakcinos ir toliau išlieka labai veiksmingos, mažinant naujų koronaviruso atmainų sukeltos sunkios COVID-19 ligos riziką, hospitalizavimą ir mirčių skaičių. EVA jau yra pradėjusi adaptuotų „Comirnaty“ ir „Spikevax“ vakcinų, geriau pritaikytų apsaugoti nuo konkrečios koronaviruso atmainos ar atmainų, peržiūrą, tačiau, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, šiuo metu revakcinacijai rekomenduojama nedelsti ir naudoti dabar prieinamas patvirtintas vakcinas.

Primename, kad antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze nuo gegužės 30 d. gali pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantys pilnamečiai arba tie asmenys, kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat tie, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Be to, kiek anksčiau buvo nuspręsta nuo rugpjūčio 1 d. sudaryti galimybę antrąja sustiprinančiąja doze pasiskiepyti 80 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms.

Vis dar nepasiskiepijusiems šalies gyventojams rekomenduojama pasiskiepyti pagal pirminę schemą ir sustiprinančiąja doze (nuo 5 metų amžiaus – pagal pirminę schemą, vaikai nuo 12 metų amžiaus gali būti skiepijami sustiprinančiąja „Comirnaty“ vakcinos doze).