Koronavirusinė infekcija Covid-19 ir neurodegeneracinės ligos yra dvi pasaulinės sveikatos problemos. Iš naujojo straipsnio matyti, kad juos taip pat vienija atskiri vystymosi mechanizmai, įskaitant per didelį fosforo likučių prisijungimą prie tau baltymo, kuris ardo neuronų citoskeletą.

2020 m. kovo mėn. pasaulis įžengė į „po Covido erą“, nes Covid-19 pandemija amžiams pakeitė mediciną ir daugelį viešojo gyvenimo aspektų. Nuo pirmojo SARS-CoV-2, viruso, sukeliančio pandemiją, aprašymo, jį tyrinėjo įvairūs mokslininkai. Netrukus tapo žinoma, kad koronavirusas prasiskverbia į ląsteles dėl jų paviršiuje esančio baltymo ACE2 – angiotenziną konvertuojančio fermento 2.

Iki to laiko atitinkamas genas ir baltymas jau buvo aktyviai tiriami, nes tai yra vienas iš pagrindinių Alzheimerio ligos, labiausiai paplitusios neurodegeneracijos, patogenezės dalyvių. Pati Alzheimerio liga sukėlė savotišką pandemiją, kuri dabar tik įgauna pagreitį.

Tarp įvairių Covid-19 simptomų – ​​iš pažiūros kvėpavimo takų infekcijos – ypatingą vietą užima neurologiniai. Be ūmių nervų sistemos komplikacijų (uoslės ir skonio praradimo), buvo aprašytas silpnumas, galvos skausmas ir pažinimo sutrikimas (vadinamasis smegenų rūkas), kurie kartu kartais vadinami „neurokovidu“. Šie simptomai atitinka tai, kas jau žinoma apie SARS-CoV-2 patekimą į smegenis ir pažeidžiantį neuronus.

Tuo pat metu dar anksti kalbėti apie ilgalaikes pasekmes tiems, kurie pasveiko nuo COVID-19 (įskaitant jų smegenis). Apie juos sužinosime tik lygiai po metų, nes jie atsiranda ne iš karto.

Svarbi nauja detalė apie SARS-CoV-2 veikimo mechanizmą neuronams aprašyta žurnalo PNAS Nexus straipsnyje. Jo autoriai atliko eksperimentus su pelėmis ir ląstelių kultūromis, kurios buvo užkrėstos koronavirusu arba buvo paveiktos daugybe jo baltymų, įskaitant smaigalio S baltymą. Tai leido nustatyti tau baltymo, kuris yra neuronų citoskeleto pagrindas, pokyčius, ty jų „vidinį sustiprinimą“.

Paaiškėjo, kad koronavirusas sukelia tau baltymo hiperfosforilinimą, jam būdingus patologinius pokyčius. Esmė ta, kad tam tikrose vietose prie baltymo molekulės yra prijungta daugybė fosforo rūgšties likučių. Šis tau baltymo modifikavimas sukelia neuronų citoskeleto sunaikinimą ir šių ląstelių funkcijų sutrikimą. Daugelis mano, kad būtent šis procesas sukelia Alzheimerio ligos patogenezę.

Mokslinio darbo autorių teigimu, įvairius ir ilgalaikius neurocovid simptomus sukelia būtent tau baltymo „skilimas“ . Jų rezultatas verčia mus labiau atkreipti dėmesį į neurologines COVID-19 pasekmes, kurios dar nėra visiškai suprantamos.

Kas yra Regkirona ir kam jis vartojamas?

Regkirona – tai vaistas, kuriuo gydomi COVID-19 sergantys suaugusieji, kuriems nereikia papildomo deguonies ir kuriems yra didesnė rizika susirgti sunkia ligos forma. Regkirona sudėtyje yra veikliosios medžiagos regdanvimabo.

Kaip vartoti Regkirona?

Skiriama viena Regkirona infuzija (sulašinama) į veną per 7 dienas nuo COVID-19 simptomų atsiradimo; vaisto dozė priklauso nuo paciento kūno svorio. Vaisto galima įsigyti tik pateikus receptą, ir jis skiriamas sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose pacientus galima stebėti infuzijos metu ir bent 1 valandą po jos ir suteikti tinkamą pagalbą pasireiškus sunkioms alerginėms reakcijoms, įskaitant anafilaksiją. Daugiau informacijos apie Regkirona vartojimą ieškokite pakuotės lapelyje arba kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Kaip veikia Regkirona?

Veiklioji Regkirona medžiaga regdanvimabas yra monokloninis antikūnas, kuris veikia COVID-19 sukeliantį virusą SARS-CoV-2. Monokloninis antikūnas – tai baltymas, kuris sumodeliuotas taip, kad jungtųsi prie specifinės struktūros (vadinamos antigenu). Regkirona sukurtas taip, kad jungtųsi prie SARS-CoV-2 spyglio baltymo. Kai regdanvimabas prisijungia prie spyglio baltymo, virusas negali patekti į organizmo ląsteles.

Kokia Regkirona nauda nustatyta tyrimų metu?

Atlikus pagrindinį tyrimą su 1 315 COVID-19 sergančių pacientų, nustatyta, kad, palyginti su placebu (preparatu be veikliosios medžiagos), vartojant Regkirona, pacientų, kuriuos reikėjo hospitalizuoti arba kuriems reikėjo deguonies terapijos arba kurie mirė, buvo mažiau. Tarp pacientų, kuriems buvo didesnė rizika susirgti sunkia ligos forma, per 28 gydymo dienas buvo hospitalizuoti, gavo papildomo deguonies arba mirė 3,1 proc. (14 iš 446) Regkirona ir 11,1 proc. (48 iš 434) placebu gydytų pacientų. Dauguma tyrime dalyvavusių pacientų buvo užsikrėtę nemutavusiu SARS-CoV-2 virusu arba alfa atmaina; šiuo metu duomenų apie Regkirona veiksmingumą prieš kai kurias cirkuliuojančias SARSCoV-2 atmainas yra nedaug.

Kokia rizika susijusi su Regkirona vartojimu?

Sušvirkštus Regkirona, su infuzija susijusios reakcijos, įskaitant alergines reakcijas ir anafilaksiją, gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 1 000. Išsamų visų Regkirona šalutinio poveikio reiškinių ir apribojimų sąrašą galima rasti pakuotės lapelyje.

Kodėl Regkirona buvo registruotas ES?

Nustatyta, kad Regkirona veiksmingai mažina hospitalizacijos ar mirties riziką COVID-19 sergantiems pacientams, kuriems padidėjusi sunkios formos ligos išsivystymo rizika. Regkirona saugumo charakteristikos vertinamos teigiamai. Todėl Europos vaistų agentūra nusprendė, kad Regkirona nauda yra didesnė už jo keliamą riziką ir jis gali būti registruotas vartoti ES.

Kokios priemonės taikomos siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą Regkirona vartojimą?

Į preparato charakteristikų santrauką ir pakuotės lapelį įtrauktos saugaus ir veiksmingo Regkirona vartojimo rekomendacijos ir atsargumo priemonės, kurių turi imtis sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai. Kaip ir visų vaistų, Regkirona vartojimo duomenys yra nuolatos stebimi. Įtariamas Regkirona šalutinis poveikis yra kruopščiai vertinamas ir imamasi visų reikiamų priemonių pacientams apsaugoti.

Kita informacija apie Regkirona

Regkirona buvo registruotas visoje ES 2021 m. lapkričio 12 d.
Daugiau informacijos apie Regkirona rasite Agentūros tinklalapyje.

Ši santrauka paskutinį kartą atnaujinta 2021-11.

Kas yra Evusheld ir kam jis vartojamas?

Evusheld – tai vaistas, skiriamas ne mažiau kaip 40 kg sveriantiems suaugusiesiems ir paaugliams nuo 12 metų siekiant išvengti COVID-19. Šiuo vaistu taip pat gydomi COVID-19 sergantys suaugusieji ir paaugliai, kuriems nebūtinas papildomas deguonis ir kuriems kyla didesnė rizika susirgti sunkios formos liga. Evusheld sudėtyje yra dviejų veikliųjų medžiagų – tiksagevimabo ir cilgavimabo.

Kaip vartoti Evusheld?

Skiriant Evusheld, skirtingose kūno vietose, geriausia į sėdmenų raumenis, paeiliui atliekamos dvi injekcijos (viena – tiksagevimabo, ir viena – cilgavimabo). COVID-19 profilaktikai skiriama 150 mg tiksagevimabo ir 150 mg cilgavimabo. COVID-19 gydymui kuo greičiau po nustatyto teigiamo SARS CoV-2 tyrimo rezultato ir per 7 dienas nuo COVID-19 simptomų pradžios atliekamos 300 mg vienos medžiagos ir 300 mg kitos medžiagos injekcijos. Vaisto galima įsigyti tik pateikus receptą, ir jis turėtų būti švirkščiamas aplinkoje, kurioje galima tinkamai stebėti pacientus ir suvaldyti jų būklę tuo atveju, jeigu jiems pasireikštų sunkios alerginės reakcijos, įskaitant anafilaksiją. Daugiau informacijos apie Evusheld vartojimą ieškokite pakuotės lapelyje arba kreipkitės į gydytoją
arba vaistininką.

Kaip veikia Evusheld?

Evusheld sudėtyje yra dviejų monokloninių antikūnų – tiksagevimabo ir cilgavimabo. Monokloninis antikūnas – tai tam tikros rūšies baltymas, sukurtas taip, kad atpažintų tam tikrą struktūrą ir prie jos prisijungtų. Tiksagevimabas ir cilgavimabas sukurti taip, kad dviejose skirtingose vietose jungtųsi prie SARS-CoV-2 (COVID-19 sukeliančio viruso) paviršinio S baltymo. Evusheld sudėtyje esantiems antikūnams prisijungus prie paviršinio S baltymo, virusas negali patekti į ląsteles ir jose daugintis.

Kokia Evusheld nauda nustatyta tyrimų metu?

COVID-19 profilaktika

Atlikus vieną pagrindinį tyrimą, kuriame dalyvavo per 5 000 žmonių, nustatyta, kad Evusheld 77 proc. sumažino užsikrėtimo COVID-19 riziką, ir kad apsaugos nuo šio viruso trukmė yra bent šeši mėnesiai. Atliekant tyrimą, suaugusiesiems, kurie niekada nesirgo COVID-19 ir nebuvo paskiepyti nuo COVID-19 ir kuriems nebuvo taikytas kitoks profilaktinis gydymas, suleista Evusheld arba placebo (preparato be veikliosios medžiagos). Evusheld paskiepytų tiriamųjų grupėje proveržinė (angl. breakthrough) COVID19 infekcija nustatyta 0,2 proc. (8 iš 3 441) tiriamųjų, o tiriamųjų, kuriems suleista placebo, grupėje –1 proc. (17 iš 1 731) tiriamųjų. Tyrimo duomenys surinkti prieš atsirandant Omicron atmainai. Remiantis laboratoriniais tyrimais, Omicron BA.1 atmainos virusai gali būti ne tokie jautrūs 150 mg dozėmis vartojamiems tiksagevimabui ir cilgavimabui, kaip Omicron BA.2 atmainos virusai.

COVID-19 gydymas

Atliekant pagrindinį tyrimą su maždaug 900 COVID-19 sergančių suaugusiųjų, kuriems nebuvo būtinas papildomas deguonis ir kuriems kilo didesnė rizika susirgti sunkios formos liga, nustatyta, kad vartojant Evusheld, sunkių COVID-19 atvejų arba mirties atvejų buvo mažiau nei vartojant placebą. Tarp ligoninėje negydomų pacientų, per 29 gydymo dienas sunkios formos COVID-19 susirgo arba mirė 4,4 proc. (18 iš 407) Evusheld gydytų pacientų, palyginti su 8,9 proc. (37 iš 415) placebą vartojusių pacientų. Klinikinių tyrimų duomenų apie naujausias susirūpinimą keliančias atmainas, įskaitant omikron povariančius, nesurinkta.

Kokia rizika susijusi su Evusheld vartojimu?

Dažniausias Evusheld šalutinis poveikis (galintis pasireikšti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 10) yra padidėjęs jautrumas (alerginės reakcijos) ir reakcijos injekcijos vietoje. Išsamų visų Evusheld šalutinio poveikio reiškinių ir vartojimo apribojimų sąrašą galima rasti pakuotės lapelyje.

Kodėl Evusheld buvo registruotas ES?

Įrodyta, kad pirmus šešis mėnesius, kai Evusheld buvo skiriamas profilaktiškai, COVID-19 išsivystymo rizika sumažėjo. Gydant COVID-19 sergančius pacientus, kuriems kyla didesnė sunkios formos ligos išsivystymo rizika, nustatyta, kad gydymas šiuo vaistu sumažina sunkios formos ligos ar mirties riziką. Evusheld saugumo charakteristikos yra palankios, o jo sukeliamas šalutinis poveikis paprastai būna lengvas. Todėl Europos vaistų agentūra nusprendė, kad Evusheld nauda yra didesnė už jo keliamą riziką, ir jis gali būti registruotas vartoti ES.

Kokios priemonės taikomos siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą Evusheld vartojimą?

Į preparato charakteristikų santrauką ir pakuotės lapelį įtrauktos saugaus ir veiksmingo Evusheld vartojimo rekomendacijos ir atsargumo priemonės, kurių turi imtis sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai. Kaip ir visų vaistų, Evusheld vartojimo duomenys yra nuolatos stebimi. Įtariamas Evusheld šalutinis poveikis yra kruopščiai vertinamas ir imamasi visų reikiamų priemonių pacientams apsaugoti.

Kita informacija apie Evusheld

Evusheld buvo registruotas visoje ES 2022 m. kovo 25 d.
Daugiau informacijos apie Evusheld rasite Agentūros interneto svetainėje.

Ši santrauka paskutinį kartą atnaujinta 2022-10.

Kas yra Paxlovid ir kam jis vartojamas?

Paxlovid – tai vaistas, skirtas gydyti COVID-19 sergančius suaugusiuosius, kuriems nebūtinas papildomas deguonis ir kuriems kyla didesnė rizika susirgti sunkios formos liga. Paxlovid sudėtyje yra dviejų veikliųjų medžiagų – PF-07321332 ir ritonaviro, tiekiamų dviejose skirtingose tabletėse.

Kaip vartoti Paxlovid?

Paxlovid galima įsigyti tik pateikus receptą. Rekomenduojama dozė yra dvi tabletės. Vienoje tabletėje yra 150 mg PF-07321332, kitoje – 100 mg ritonaviro. Jas reikia išgerti kartu du kartus per parą 5 dienas. Nustačius COVID-19, Paxlovid reikia skirti kuo greičiau, per 5 paras nuo simptomų pradžios. Daugiau informacijos apie Paxlovid vartojimą ieškokite pakuotės lapelyje arba kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Kaip veikia Paxlovid?

Paxlovid – tai antivirusinis vaistas, kuris mažina SARS-CoV-2 (viruso, sukeliančio COVID-19) gebėjimą daugintis žmogaus organizme. Veiklioji medžiaga PF-07321332 slopina fermento, būtino, kad virusas galėtų daugintis, aktyvumą. Paxlovid sudėtyje taip pat yra nedidelė dozė vaisto ritonaviro, kuris sulėtina PF-07321332 skaidymą ir leidžia ilgiau išlikti organizme tokio kiekio, kad tai turi poveikį viruso dauginimuisi. Kartu veikdamos veikliosios medžiagos gali padėti organizmui įveikti virusinę infekciją ir neleisti išsivystyti sunkios formos ligai.

Kokia Paxlovid nauda nustatyta tyrimų metu?

Pagrindiniame tyrime, kuriame dalyvavo COVID-19 ir bent viena gretutine liga sergantys pacientai, dėl kurios jiems kyla rizika susirgti sunkios formos COVID-19, buvo vertinamas Paxlovid poveikis hospitalizacijos ar mirties per 28 paras nuo gydymo pradžios rodikliui, palyginti su placebo (preparato be veikliosios medžiagos) poveikiu. Buvo tiriami pacientai, kuriems Paxlovid skirtas per 5 paras nuo COVID-19 simptomų pradžios ir kuriems nebuvo taikomas arba nebuvo planuojama taikyti gydymo antikūnais. Per mėnesį nuo gydymo pradžios hospitalizacijos ar mirties atvejų skaičius Paxlovid gydytų pacientų grupėje siekė 0,8 proc. (8 iš 1 039 pacientų), o placebą vartojusiųjų grupėje – 6,3 proc. (66 iš 1 046 pacientų). Gydomų Paxlovid grupėje mirties atvejų nebuvo, placebo grupėje – 12 atvejų. Dauguma tyrime dalyvavusių pacientų buvo užsikrėtę delta atmainos virusu. Remiantis laboratoriniais tyrimais, manoma, kad Paxlovid taip pat veikia omicron ir kitų atmainų virusus.

Kokia rizika susijusi su Paxlovid vartojimu?

Dažniausias Paxlovid šalutinis poveikis (galintis pasireikšti rečiau kaip 1 žmogui iš 10) yra disgeuzija (skonio pojūčio sutrikimas), viduriavimas, galvos skausmas ir vėmimas. Paxlovid negalima vartoti kartu su vaistais, kurių didelė koncentracija kraujyje yra žalinga ir kurių skaidymą organizme mažina ritonaviras. Paxlovid taip pat negalima vartoti žmonėms, kurie neseniai nutraukė šių vaistų vartojimą, nes kai kurie iš šių vaistų gali išlikti organizme. Paxlovid taip pat negalima vartoti su vaistais, kurie gali sumažinti jo veiksmingumą, arba pacientams, vartojantiems jonažolės preparatus (augalinius preparatus nuo depresijos). Siekiant nustatyti sąveiką su ritonaviru, Paxlovid prekiaujančios bendrovės svetainėje galima rasti vaistų sąveikos priemonę. Prie jos galima prisijungti nuskenavus QR kodą, esantį vaistinio preparato informaciniuose dokumentuose ir ant
išorinės kartoninės dėžutės.Išsamų visų Paxlovid vartojimo apribojimų ir šalutinio poveikio reiškinių sąrašą galima rasti pakuotės lapelyje.

Kodėl Paxlovid buvo registruotas ES?

Nustatyta, kad Paxlovid veiksmingai mažina hospitalizacijos ar mirties riziką COVID-19 sergantiems pacientams, kuriems kyla didesnė sunkios formos ligos išsivystymo rizika. Paxlovid saugumo charakteristikos buvo palankios, o šalutinio poveikio reiškiniai – dažniausiai lengvi. Tačiau gerai žinomas ritonaviro poveikis kitiems vaistams kėlė susirūpinimą, todėl į Paxlovid preparato informacinius dokumentus buvo įtraukta rekomendacijų. Europos vaistų agentūra nusprendė, kad Paxlovid nauda yra didesnė už jo keliamą riziką, ir jis gali būti registruotas vartoti ES. Iš pradžių Paxlovid registracija buvo sąlyginė, kadangi apie šį vaistą turėjo būti pateikta daugiau duomenų. Bendrovei pateikus reikalaujamą papildomą informaciją, sąlyginė registracija buvo pakeista į įprastinę.

Kokios priemonės taikomos siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą Paxlovid vartojimą?

Į preparato charakteristikų santrauką ir pakuotės lapelį įtrauktos saugaus ir veiksmingo Paxlovid vartojimo rekomendacijos ir atsargumo priemonės, kurių turi imtis sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai, įskaitant informaciją apie vaisto sąveikos priemonę, kuri padeda nustatyti sąveiką su ritonaviru. Kaip ir visų vaistų, Paxlovid vartojimo duomenys yra nuolatos stebimi. Įtariamas Paxlovid šalutinis poveikis yra kruopščiai vertinamas ir imamasi visų reikiamų priemonių pacientams apsaugoti.

Kita informacija apie Paxlovid

Paxlovid buvo registruotas sąlyginiu būdu visoje ES 2022 m. sausio 28 d. Sąlyginė registracija pakeista į įprastinę 2023 m. sausio 24 d. Daugiau informacijos apie Paxlovid rasite Agentūros tinklalapyje adresu:

ema.europa.eu/medicines/human/EPAR/paxlovid
Paxlovid (PF-07321332 / ritonaviras)
EMA/80728/2023 Puslapis 3/3

Ši santrauka paskutinį kartą atnaujinta 2023-02.

Šikšnosparnių virusai ir jų tyrimas

Biologai Jungtinėje Karalystėje ištyrė 16 skirtingų šikšnosparnių rūšių ir aptiko keletą virusų, kurie yra susiję su Covid-19 ir MERS (Artimųjų Rytų kvėpavimo sindromas) sukeliančiais virusais. Šie virusai šiuo metu nėra pavojingi žmonėms, tačiau jie gali mutuoti ir tapti pavojingi ateityje. Šią informaciją pateikia naujas tyrimas iš Londono imperatoriškojo koledžo, paskelbtas žurnale „Nature Communications.”

Šikšnosparnių virusų pavojus ir naujų mutacijų galimybė

Šikšnosparnių populiacijose cirkuliuojantys virusai yra nuolatinė grėsmė. Jie gali mutuoti ir užkrėsti kitus gyvūnus, įskaitant žmones, kaip parodė Covid-19 pandemija. Todėl biologai visame pasaulyje stengiasi sekti šiuos virusus, dažniausiai sutelkdami dėmesį į Kiniją ir Pietryčių Aziją, kur daugiausia aptinkama šikšnosparnių rūšių. Tačiau, Europoje gyvenančių šikšnosparnių tyrimai dažnai lieka nepastebėti.

Tyrimas šikšnosparnių JK

Vincentas Savolainenas ir jo kolegos atliko genetinį tyrimą, kuriam panaudojo 16 šikšnosparnių rūšis, kurios randamos JK. Jie surinko 48 išmatų mėginius, išgavę iš jų DNR, sekvenavo jį, ir ieškojo įvairių virusų fragmentų. Šis tyrimas padėjo aptikti devynis koronavirusus, įskaitant vieną virusą, kuris yra giminaitis MERS viruso, ir keturis, kurie yra artimai susiję su SARS-CoV-2.

Virusų pavojus žmonėms

Norint įvertinti naujai aptiktų virusų pavojų žmonėms, mokslininkai atliko eksperimentus su pseudovirusais. Šie pseudovirusai buvo modifikuotos ŽIV dalelės, kurios neturi žalos žmonėms. Tačiau šios dalelės turėjo naujai aptiktų koronavirusų smaigalio baltymus. Būtent šis baltymas leidžia SARS-CoV-2 patekti į žmogaus ląsteles ir užkrėsti jas, nors jo struktūra yra šiek tiek skirtinga nei kitų tipų koronavirusų.

Eksperimentai parodė, kad tik vienas iš naujai aptiktų virusų gali prisijungti prie žmogaus ląstelių paviršiaus receptorių, tačiau jis yra žymiai silpnesnis nei SARS-CoV-2 smaigalio baltymas.

Nors šiuo metu naujai rasti virusai dar neturi galimybės užkrėsti žmonių, grėsmė neturėtų būti visiškai nuvertinta. Nemaža dalis Europos šikšnosparnių yra užsikrėtę įvairiais SARS-CoV-2 giminaičiais, kurie gali mutuoti ir tapti pavojingi žmonėms. Todėl tokių tyrimų svarba išlieka aukšta, siekiant suprasti ir įvertinti galimą riziką.

Pakuotės lapelis: informacija vartotojui
COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva injekcinė suspensija
COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė, adsorbuota)

Vykdoma papildoma šio vaisto stebėsena. Tai padės greitai nustatyti naują saugumo informaciją. Mums galite padėti pranešdami apie bet kokį Jums pasireiškiantį šalutinį poveikį. Apie tai, kaip pranešti apie šalutinį poveikį, žr. 4 skyriaus pabaigoje.

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vakciną, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.
– Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.
– Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją.
– Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui, vaistininkui arba slaugytojui. Žr. 4 skyrių.

Apie ką rašoma šiame lapelyje?
1. Kas yra COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva ir kam ji vartojama
2. Kas žinotina prieš vartojant COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva
3. Kaip vartoti COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva
4. Galimas šalutinis poveikis
5. Kaip laikyti COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva
6. Pakuotės turinys ir kita informacija

1. Kas yra COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva ir kam ji vartojama

COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva skirta COVID-19 ligos, kurią sukelia SARSCoV-2, profilaktikai. COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva skiepijami 18–50 metų amžiaus suaugusieji.
Vakcina skatina organizmo imuninę sistemą (žmogaus natūraliąją apsaugą) gaminti su virusais kovojančių antikūnų ir kraujo ląstelių, taigi apsaugo nuo COVID-19 ligos. Nė viena šioje vakcinoje esanti medžiaga COVID-19 ligos nesukelia.

2. Kas žinotina prieš vartojant COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva

COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva vartoti draudžiama
– jeigu yra alergija veikliajai medžiagai, su mielėmis arba iš mielių gautais komponentais ar bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje).

Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju, vaistininku arba slaugytoju, prieš pradėdami vartoti COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva jeigu:
– praeityje po bet kurios vakcinos suleidimo (injekcijos) arba paskiepijus COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva pasireiškė sunki ar gyvybei grėsminga alerginė reakcija;
– atliekant injekciją adata esate apalpę ar patiriate su injekcijomis susijusį nerimą – sunkiai sergate arba Jums pasireiškė karščiavimo lydima infekcija. Jei silpnai karščiuojate arba sergate nesunkia viršutinių kvėpavimo takų infekcija, pavyzdžiui, peršalimu, skiepytis galite;
– jeigu patiriate kraujavimo sutrikimų, Jums greitai atsiranda kraujosruvos („mėlynės“) arba vartojate krešulių susidarymą slopinančių vaistų;
– Jūsų imuninė sistema veikia netinkamai (imunodeficitas) arba vartojate imuninę sistemą silpninančių vaistų (pvz., kortikosteroidų didelėmis dozėmis, imunosupresantų ar vaistų nuo vėžio).

Panašiai, kaip bet kuri kita vakcina, 2-jų dozių vakcinacijos kursas COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantine) Valneva gali ne visiškai apsaugoti visus ja paskiepytus asmenis, ir nėra žinoma, kiek laiko būsite apsaugoti.

Vaikams ir paaugliams
COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva nerekomenduojama vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams. Šiuo metu informacijos apie COVID-19 vakcinos (inaktyvuotos, adjuvantinės) Valneva vartojimą vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų amžiaus paaugliams nepakanka.

Kiti vaistai ir COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Kai kurie 4 skyriuje išvardyti COVID-19 vakcinos (inaktyvuotos, adjuvantinės) Valneva sukeliami poveikiai gali turėti įtakos Jūsų gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jeigu po vakcinacijos jaučiatės prastai, nevairuokite ir nevaldykite mechanizmų. Prieš vairuodami ar valdydami mechanizmus palaukite, kol vakcinos poveikis praeis.

COVID-19 vakcinos (inaktyvuotos, adjuvantinės) Valneva sudėtyje yra kalio ir natrio
Šios vakcinos 0,5 ml dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (39 mg) kalio, t. y. jis beveik neturi reikšmės. Šios vakcinos 0,5 ml dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

3. Kaip vartoti COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva

COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantinė) Valneva leidžiama (vartojama injekcijomis) po 0,5 ml į žasto raumenis. Kad būtų užbaigtas vakcinacijos kursas, Jums bus 28 dienų intervalu suleistos dvi tos pačios vakcinos dozės. Po kiekvienos vakcinos dozės gydytojas, vaistininkas ar slaugytojas Jus maždaug 15 minučių stebės, ar nepasireiškia alerginė reakcija. Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šios vakcinos vartojimo, kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba slaugytoją.

Jei praleidote skiepijimo antrąją COVID-19 vakcinos (inaktyvuotos, adjuvantinės) Valneva doze vizitą
– Jei praleidote vizitą, kuo greičiau susitarkite dėl kito vizito su gydytoju, vaistininku arba slaugytoju.
– Jei praleidote suplanuotą injekciją, nebūsite visiškai apsaugoti nuo COVID-19 ligos.

4. Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Paskiepijus COVID-19 vakcina (inaktyvuota, adjuvantine) Valneva gali pasireikšti toliau išvardyti šalutinio poveikio reiškiniai:

Kreipkitės dėl skubios medicinos pagalbos, jei pasireiškė bet kuris iš toliau išvardytų alerginės
reakcijos požymių ir simptomų:

• alpimo ar apsvaigimo jausmas
• širdies plakimo pokyčiai
• dusulys
• švokštimas
• lūpų, veido ar gerklės patinimas
• dilgėlinė ar išbėrimas
• pykinimas ar vėmimas
• skrandžio skausmas

Pasitarkite su gydytoju arba slaugytoju, jei pasireiškė bet koks kitas poveikis. Tai gali apimti toliau išvardytą poveikį

Labai dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne rečiau kaip 1 iš 10 asmenų)
• galvos skausmas
• pykinimas
• vėmimas
• raumenų skausmas
• nuovargis
• jautrumas ir (arba) skausmas injekcijos vietoje

Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų)
• gerklės (ryklės) skausmas
• niežėjimas, sukietėjimas, patinimas ir (arba) paraudimas injekcijos vietoje
• karščiavimas

Nedažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų)
• limfmazgių padidėjimas
• svaigulys
• nenormalūs pojūčiai odoje (pavyzdžiui, dilgčiojimas ir tirpimas)
• skonio pojūčio pokyčiai
• apalpimas
• sumažėjęs jautrumas
• migrena
• viduriavimas
• pilvo skausmas
• gausus prakaitavimas
• išbėrimas
• kojų ar rankų skausmas
• sąnarių skausmas
• raumenų spazmai
• padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis

Retas nepageidaujamas šalutinis poveikis (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 1 000 asmenų)
• mažas trombocitų skaičius kraujyje
• jautrumas šviesai
• su kraujo krešuliais susijęs venų uždegimas

Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui, vaistininkui arba slaugytojui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema, nurodydami serijos numerį. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

5. Kaip laikyti COVID-19 vakciną (inaktyvuotą, adjuvantinę) Valneva

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje. Ant dėžutės ir flakono po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas atsako už šios vakcinos laikymo laiką ir sąlygas.
Pakuotės lapelio gale pateikiama sveikatos priežiūros specialistams skirta informacija apie laikymą, tinkamumo laiką, vartojimą ir tvarkymą.

6. Pakuotės turinys ir kita informacija

COVID-19 vakcinos (inaktyvuotos, adjuvantinės) Valneva sudėtis

Vienoje dozėje (0,5 ml) yra 33 inaktyvuoto SARS-CoV-2 viruso antigenų vienetai (1,2,3).
1. Wuhan padermė hCoV-19/Italy/INMI1-isl/2020
2. Pagaminta naudojant Vero ląsteles (Afrikos žaliųjų markatų ląsteles)
3. Adsorbuota ant aliuminio hidroksido (š viso 0,5 mg Al3+) ir papildyta iš viso 1 mg CpG1018 (citozino fosfoguaninu) adjuvantu.

Viename daugiadoziame flakone yra 10 dozių po 0,5 ml.
Pagalbinės medžiagos yra natrio chloridas, dinatrio fosfatas (E339), kalio-divandenilio fosfatas (E340), kalio chloridas (E508), injekcinis vanduo ir rekombinantinis žmogaus albuminas (rŽA). COVID-19 vakcinos (inaktyvuotos, adjuvantinės) Valneva sudėtyje yra kalio ir natrio (žr. 2 skyrių).

COVID-19 vakcinos (inaktyvuotos, adjuvantinės) Valneva išvaizda ir kiekis pakuotėje

Balta ar balkšva injekcinė suspensija (injekcija) stikliniame daugiadoziame flakone, užkimštame guminiu kamščiu su nuplėšiamu plastikiniu dangteliu ir aliumininiu sandarikliu.
Pakuotės dydis: 10 daugiadozių flakonų

Registruotojas ir gamintojas
Valneva Austria GmbH
Campus Vienna Biocenter 3
1030 Viena
Austrija

Gamintojai
Valneva Sweden AB
Gunnar Asplunds Allé 16
171 69 Solna
Švedija

Tarptautinė mokslininkų komanda, kurioje dalyvavo HSE Biologijos ir biotechnologijų fakulteto nariai, susiejo genetines žmogaus imuninės sistemos savybes su gebėjimu efektyviai atsispirti naujoms Covid-19 bangoms. Taigi individuali ŽLA-I genetinė būklė lemia polinkį formuotis T-ląstelių imunitetui, veiksmingai prieš naujas viruso formas.

Straipsnis publikuotas žurnale PeerJ. Covid-19 delta padermė sukėlė trečiąją koronaviruso bangą 2021 m. viduryje ir pasirodė esanti užkrečiamesnė nei ankstyvieji infekcijos variantai. Be to, delta padermės baltymų mutacijos labai sumažino įgyto imuniteto efektyvumą tiems, kurie sirgo ir buvo paskiepyti nuo Covid-19.

Įgytą imunitetą infekcijoms daugiausia užtikrina T-limfocitai – imuninės sistemos ląstelės, kurios atpažįsta svetimus antigenus užsikrėtus ir sukelia imuninį atsaką. Jie tai daro dėl specialių jų paviršiuje esančių receptorių, vadinamų T ląstelių receptoriais.

T ląstelių receptoriai yra atsakingi už patogenų atpažinimą. Jie „prisimena“ anksčiau į organizmą patekusius svetimus antigenus, greitai įjungia imuninį atsaką. Taigi organizmas yra apsaugotas nuo pakartotinio užsikrėtimo tuo pačiu virusu.

Žmogaus leukocitų I klasės antigeno (HLA-I) molekulės padeda atpažinti patogeną pagal T ląstelių receptorių. ŽLA-I molekulės, patekusios į organizmą, prisijungia prie patogenų molekulių ir „pateikia“ jas užkrėstų ląstelių paviršiuje, kur jas gali atpažinti T ląstelių receptoriai.

ŽLA-I genų rinkinys yra unikalus kiekvienam individui ir yra nulemtas jo genetikos. Todėl virusinėmis ligomis serga įvairaus sunkumo žmonės. Įskaitant, kaip anksčiau įrodė HSE mokslininkai , individuali ŽLA-I genetinė būklė lemia genetinį polinkį į sunkią Covid-19 formą. Tačiau iki šiol buvo tiriami tik pirmosios koronaviruso bangos pacientų genotipai. Nuo tada virusas, sukeliantis Covid-19, labai pasikeitė, todėl pasikeitė ir žmonių jautrumas jam.

Norėdami tai ištirti, mokslininkai palygino pacientų, sergančių Covid-19, ŽLA-I genotipų ypatumus pirmosios ir trečiosios pandemijos bangose. Ištirti nuo Covid-19 pasveikusių pacientų genomai: 147 pirmosios bangos (2020 m. gegužės – rugpjūčio mėn.) ir 219 trečiosios bangos (2021 m. birželio – liepos mėn.) pacientų genomai.

Norėdami išanalizuoti genotipą, mokslininkai naudojo naujos kartos sekvenavimą (NGS) HLA genams tipuoti. Jis nustato, kokius visų galimų genų variantus (alelius) turi konkretus asmuo. Tada mokslininkai palygino, kaip dažnai tam tikras alelis atsiranda grupėse. Nustatyta, kad HLA-A*01:01 alelio nešiotojų dažnis tarp pacientų trečiojoje bangoje sumažėjo perpus, palyginti su pirmąja. Kiti HLA-I geno variantai buvo vienodai dažni abiejose grupėse.

Anksčiau buvo manoma, kad HLA-A*01:01 alelis yra susijęs su didesne infekcijos rizika ir sunkesniu Covid-19 eiga. Tačiau mokslininkai teigia, kad šis alelis yra naudingesnis, nei manyta anksčiau. Greičiausiai jo atsiradimo sumažėjimas tarp trečiosios bangos pacientų atspindi anksčiau susiformavusį T-ląstelių imunitetą Covid-19 jo nešiotojams.

HLA-A*01:01 daugiausia jungiasi prie SARS-CoV-2 viruso molekulių, užkoduotų jo genomo regione, vadinamame ORF1ab. ORF1ab laikomas konservuotu genomo regionu, o tai reiškia, kad jis yra mažiau linkęs į mutacijas nei kiti viruso genomo regionai. Manoma, kad HLA-A*01:01 nešiotojų imunitetas išmoko aptikti Covid-19, nepaisant infekcijos mutacijų.

Be to, pacientams, turintiems HLA-A*01:01 alelį, pasveikusiems nuo Covid-19, vyrauja vadinamieji atminties T limfocitai – ląstelės, kurios ilgą laiką kaupia informaciją apie infekcijų, su kuriomis jie susidūrė, antigenus. Tokios ląstelės greitai suformuoja imuninį atsaką, kai virusas vėl atakuoja.

Šie rezultatai rodo, kad HLA-I genotipo HLA-A*01:01 alelio nešiotojų imunitetas buvo veiksmingesnis „atsiminti“ Covid-19, nepaisant jo mutacijų. Tai patvirtina asmens genetinio polinkio į sunkų Covid-19 tikimybę. Be to, šios išvados galėtų būti pagrindas kuriant veiksmingas Covid-19 vakcinas, skirtas ORF1ab regionui.

Mokslininkai įrodė, kad antikūnai prieš SARS-CoV-2 virusą kūdikiams perduodami su motinos pienu. Šie baltymai gali toleruoti prasiskverbimą per virškinimo traktą, apsaugodami jo ląsteles nuo infekcijos.

Apie žindymo naudą kalbėta ne kartą. Galima priminti, kad tai sumažina riziką susirgti astma vaikams ir prisideda prie jų pažinimo vystymosi. Be to, 2021 metais mokslininkai nustatė , kad nuo Covid-19 paskiepytų moterų piene yra antikūnų prieš šią infekciją. Naujame darbe ta pati Floridos universiteto komanda parodė, kad šie antikūnai gali būti perduodami kūdikiams maitinant krūtimi. Mokslininkų straipsnis buvo paskelbtas naujausiame Perinatologijos žurnalo numeryje .

Profesorius Josephas Larkinas ir jo kolegos išanalizavo 25 kūdikių, kuriuos žindė motinos, paskiepytos nuo Covid-19, išmatas. Iš jų iš tiesų buvo įmanoma išskirti SARS-CoV-2 antikūnus. Tačiau reikėjo įrodyti, kad jie išgyveno prasiskverbę per virškinimo traktą ir neprarado imuninės veiklos.

Norėdami tai padaryti, mokslininkai įvedė antikūnus į ląstelių kultūras, kurių paviršiuje buvo receptoriai, kurie tarnavo kaip „įėjimo vartai“ užkrėsti virusu. Tada į šias ląsteles buvo pridėtas modifikuotas SARS-CoV-2, naudojant tą patį infekcijos mechanizmą, tačiau jis negalėjo daugintis ir buvo saugus eksperimentams laboratorijoje. Be to, prisijungę prie receptoriaus, tokie pseudovirusai sudaro fluorescencinius kompleksus, kuriuos lengva aptikti.

Eksperimentai parodė, kad iš anksto apdorojant antikūnais, gautais iš kūdikių, fluorescencinių, taigi ir užkrėstų, ląstelių buvo žymiai mažiau nei kontrolinių eksperimentų metu. Todėl baltymai, gauti iš motinos pieno, tikrai gali apsaugoti kūdikius nuo COVID-19.

Visų pirma, tai liečia burnos ertmės ir virškinimo trakto ląsteles; mažai tikėtina, kad toks poveikis išplistų į plaučius, kur pieno antikūnai neprasiskverbia. Be to, darbo autoriai lygino antikūnų kiekį moterų kraujo plazmoje ir motinos piene netrukus po vakcinacijos ir po šešių mėnesių. Kaip ir buvo galima tikėtis, per šį laikotarpį jų koncentracija žymiai sumažėjo, nors gebėjimas neutralizuoti viruso daleles vis tiek buvo didesnis nei neskiepytų motinų.

36 metų italui po penkių dienų kelionės į Ispaniją iš karto buvo diagnozuoti visi trys virusai. Katanijos universiteto, P. Giaccone universitetinės ligoninės Palerme ir Rodolico San Marco poliklinikos gydytojai pranešė apie pirmąjį žinomą atvejį, kai pacientui vienu metu buvo diagnozuota koronavirusinė liga, beždžionių raupai ir ŽIV infekcija. Aprašymas apie tai paskelbtas žurnale „ Journal of Infection“.

Pacientas yra 36 metų italas, sergantis bipoliniu sutrikimu. Praėjus devynioms dienoms po trumpos kelionės į Ispaniją, kur jis turėjo neapsaugotų lytinių santykių su vyrais, jam pasireiškė įvairūs Covid-19 simptomai, įskaitant nuovargį, 39 laipsnių karščiavimą, karščiavimą ir gerklės skausmą. Diagnozė nustatyta liepos 2 d. (2021 m. pacientas buvo paskiepytas nuo koronaviruso dviem Pfizer ir BioNTech vakcinos dozėmis, o 2022 m. sausį pasveiko).

Netrukus ant apatinių galūnių, veido, sėdmenų susidarė mažos skausmingos pūslelės, kurias supo bėrimas, kuris buvo ir perianalinėje srityje. Dar po kelių dienų atsirado daugiau odos pažeidimų, pūslelės virto pustulėmis – ant odos esantys nedideli gumbai su pūlingu turiniu. Tik tada vyras kreipėsi į vieną iš medicinos įstaigų Palermo mieste, kur jam buvo atliktas beždžionių raupų tyrimas. Rezultatas buvo teigiamas.

Tada pacientas nusprendė išsitirti dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI). Virusinio hepatito, paprastosios pūslelinės, gonorėjos, chlamidijos ir venerinės limfogranulomos tyrimų rezultatai buvo neigiami, priešingai nei ŽIV infekcijos testas. Kadangi viruso kiekis buvo lygus 234 tūkstančiams kopijų viename mililitre kraujo, mokslininkai darė prielaidą, kad infekcija įvyko palyginti neseniai (2021 m. rugsėjį vyras buvo patikrintas dėl ŽIV, tada buvo sveikas).

„Penktą dieną, iki liepos 9 d., praeina beveik visi konstituciniai simptomai (atspindi patologinio proceso aktyvumą. – Apytiksliai red.) . Šeštą dieną SARS-CoV-2 ir beždžionių raupų viruso nosiaryklės tamponai vis dar buvo teigiami, nepaisant jokių naujų odos pažeidimų. Kadangi simptomai išnyko, pacientas buvo išrašytas ir išsiųstas į izoliaciją namuose. Liepos 19 d. jis grįžo paimti naują burnos ir ryklės tepinėlį dėl beždžionių raupų viruso. Jis buvo vis dar teigiamas. Pluta beveik visiškai sugijo, paliko nedidelį randelį. ŽIV gydymui buvo paskirtas dolutegraviro, abakaviro ir lamivudino derinys“, – teigė ataskaitos autoriai.

Pasak mokslininkų, aprašytas atvejis rodo, kad koinfekcijos atveju, norint nustatyti teisingą diagnozę, itin svarbi pilna anamnezė, atsižvelgiant į paciento seksualinį gyvenimą. Įtarus beždžionių raupus, gydytojai rekomendavo paimti tepinėlį iš burnos ir ryklės, net jei ant odos nėra ryškių požymių, nes jau gali būti pažeista burnos ir tiesiosios žarnos gleivinė. Tada reikia atlikti visą LPI patikrinimą.

Norint suprasti trigubos infekcijos pasekmes, reikia daugiau tyrimų. Pagrindinis koziris gydant tokius pacientus – savalaikė diagnostika, padarė išvadą mokslininkai.

Netikėtai prasidėjusi ir didžiąją planetos dalį greitai apėmusi koronaviruso pandemija parodė, kad nepaisant medicinos plėtros, virusai vis dar gali nustebinti. Tapo akivaizdu, kad neįmanoma numatyti naujų epidemijų protrūkių ir joms visiškai pasiruošti. Beždžionių raupai, atsiradę po Covid-19, yra ryškus to patvirtinimas. Iki šiol pasaulyje jau užregistruota daugiau nei šimtas šios ligos atvejų – tai rekordas per visą kovos su šia anaiptol ne nauja infekcija, mokslininkų atrasta beveik prieš 65 metus, istorijoje. Medicinos mokslų daktaras, „Rostec State Corporation“ Nacimbio holdingo patarėjas mokslo klausimais Igoris Nikitinas pasakoja apie naujos pandemijos plitimo priežastis ir potencialą.

Dar visai neseniai infekcinių ligų specialistai ir epidemiologai daugiausia užsiimdavo plačiajai visuomenei nematomu darbu ir retai tapdavo laikraščių publikacijų ar televizijos reportažų herojais. Tokio profilio specialistai buvo tik retkarčiais prisiminti per sezoninio gripo ar vietinių „vaikų“ infekcijų protrūkius, kuriuos sukėlė dalies šiuolaikinės planetos gyventojų skeptiškumas skiepų atžvilgiu.

Tačiau 2020 metais viskas pasikeitė – pasaulį apėmė Covid-19 pandemija, infekcinių ligų specialistai su epidemiologais tapo pagrindiniais naujienų antraščių ir straipsnių moksliniuose leidiniuose veikėjais. Po kiekvienos naujos viruso bangos visi norėjo tikėti, kad vakcinacija ir bandos imunitetas padės panaikinti pandemiją. Tačiau SARS-CoV-2 virusas buvo neįprastai linkęs į mutacijas. Kartas po karto pasaulį „užkariavo“ naujos atmainos.

2022 metais horizonte iškilo naujas pavojus. Atrodė, kad žodis „raupai“ grėsmingą skambesį išlaikė tik klasikinės literatūros kūriniuose ir negali išgąsdinti XXI amžiaus žmogaus. Vakcinos pagalba raupai buvo nugalėti seniai – virusas tiesiog nustojo egzistavęs gamtoje. Ir staiga į informacinę erdvę įsiveržė dešimtys pranešimų apie beždžionių raupų plitimą.

Tarp žmonių, toli nuo medicinos pasaulio, iki to laiko mažai žmonių net žinojo apie tokios ligos egzistavimą. Iki 2022 m. gegužės pabaigos įvairiose šalyse buvo pranešta apie daugiau nei 100 užsikrėtimo atvejų. Užsikrėtusių žmonių skaičius toliau augo. 2022 metų birželio 17 dieną Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai jau pranešė apie daugiau nei du tūkstančius laboratoriškai patvirtintų atvejų 42 šalyse ir vieną mirtį. Iš kur atsirado ši nauja (ar ne nauja?) liga? Kuo tai pavojinga ir ar mūsų laukia dar viena pandemija?

Ne raupai, ne Covid-19, bet ir ne „lengvas peršalimas“.

Pagrindinis faktas, kurį žino ne visi, yra beždžionių raupai, ši liga nėra nauja. Pirmą kartą jis buvo aptiktas 1958 m., Kaip galima spėti, beždžionėse. Tuo metu žmonėms, dirbusiems su užsikrėtusiais gyvūnais, viskas susitvarkė, užsikrėtimo išvengta. Gydytojai užregistravo pirmąjį žmogaus atvejį tik po 12 metų, 1970 m., vaikui iš Kongo. Iš pradžių įtarimas krito ant raupų, nes simptomai buvo labai panašūs, bet paaiškėjo, kad tai nauja liga – ne tokia sunki, bet vis tiek gana pavojinga. Nuo to laiko beždžionės raupai ir jų sukėlėjas buvo plačiai tiriami. Beždžionių raupų virusas priklauso raupų virusų šeimai (Poxviridae). Artimiausi jo giminaičiai yra natūralūs, karvių raupų ir vakcinų virusai.

Priešingai nei pavadinimas, beždžionės nėra pagrindiniai infekcijos nešiotojai. Mokslininkai mano, kad žmogus gali užsikrėsti įkandus užsikrėtusiam gyvūnui arba palietus jo kailį, kraują ar kitus kūno skysčius. Taip pat virusas gali patekti į organizmą, jei valgote mėsą, kuri nebuvo tinkamai termiškai apdorota. Pagrindiniai nešiotojai yra graužikai – pelės, žiurkės, voverės ir kt.

Mažiau žinoma, kaip ši infekcija plinta nuo žmogaus iki žmogaus. Manoma, kad dažniausiai užsikrečiama oro lašeliais per artimą kontaktą, o ne per kraują ar prisilietimą. Taigi, norint užsikrėsti, kurį laiką reikia būti labai arti paciento.

Užsikrėtus beždžionėmis, kaip ir kitomis infekcijomis, inkubacinis laikotarpis pirmiausia praeina – vidutiniškai 7-14 dienų. Šiuo metu žmogus jaučiasi sveikas, o virusas dauginasi ir per kraują plinta visame kūne.

Tada ateina vadinamasis prodrominis laikotarpis. Yra karščiavimas (galimi ir kiti į gripą panašūs simptomai, iki dusulio). Žmogus jau supranta, kad serga, bet dar nežino kuo. Prodrominis periodas trunka nuo vienos iki 10 dienų, o po jo atsiranda simptomai, kurie labai panašūs į raupus, bet yra švelnesni. Ant odos atsiranda bėrimas papulių (tuberkulų) pavidalu, tada jie virsta pūslelėmis, užpildytomis pūliais. Jiems atsivėrus, jų vietose lieka šašai. Bėrimas pasireiškia keturiomis bangomis ir baigiasi po 2-3 savaičių.

Beždžionių raupai dažniausiai praeina savaime, kaip peršalimas. Dažniausiai reikalingas tik simptominis gydymas. Ir, žinoma, izoliuoti ligonį 21 dienai, kad jis nieko neužkrėstų. Tačiau kai kuriais atvejais, kai liga išsivysto didelės rizikos grupės žmonėms (pavyzdžiui, sergantiems imunodeficitu, atopiniu dermatitu, vaikams iki aštuonerių metų) ir yra sunki, skiriami antivirusiniai vaistai, imunoglobulinai (antikūnai prieš karvių raupų virusą). naudojamas.

Infekcijos sunkumas priklauso nuo įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, paskiepyti nuo raupų lengviau toleruoja beždžiones, o imunodeficito ir gretutinėmis ligomis sergantys žmonės turi didesnę komplikacijų riziką. Pavojus didėja eksponentiškai, kai prie viruso prisijungia antrinės bakterinės infekcijos, pneumonija ar dehidratacija.
Gydytojai išskiria dvi beždžionių raupų rūšis (kladus): Centrinės Afrikos (Kongo baseino) ir Vakarų Afrikos. Centrinė Afrika sukelia sunkesnę infekciją, mirtingumas gali siekti 10 proc. Vakarų Afrikos atveju miršta mažiau nei vienas procentas užsikrėtusiųjų. Iki šiol jau nustatyta daugiau nei 2000 pacientų ir tik vienas mirė, todėl mokslininkai mano, kad dėl dabartinio protrūkio kaltas Vakarų Afrikos kladas. Tai yra, tai tik baisių natūralių raupų blyškus šešėlis, bet ir ne „nekenksmingas peršalimas“.

Senas naujas draugas

Taigi, beždžionių raupų virusas mokslininkams ir gydytojams žinomas daugiau nei pusę amžiaus. Iš pradžių ši infekcija buvo nustatyta tik tarp Vakarų Afrikos gyventojų – nuo ​​1970 iki 1986 metų tik 10 atvejų. Tada mokslininkai paskelbė pavojaus signalą. Juos nerimavo klausimas: ar naujas virusas užims laisvą raupų nišą? Tačiau matematinė analizė parodė, kad nerimauti nėra ko: ligos sukėlėjas negali ilgai plisti tarp žmonių, reikia nuolatinių kontaktų su gyvūnais. Be to, tuo metu už Afrikos ribų nebuvo nustatytas nė vienas užsikrėtimo atvejis. Dėl to buvo nuspręsta apsiriboti epidemiologine priežiūra. Beždžionių raupai, išnaikinus raupus, tapo labiausiai paplitusia ortopokso viruso infekcija tarp žmonių, tačiau vis tiek buvo tokia reta, kad niekas į tai nežiūrėjo rimtai.

2003 m. pirmasis protrūkis įvyko už Afrikos ribų. Viskas prasidėjo nuo to, kad į Teksasą (JAV) buvo atvežta 800 mažų gyvūnų iš Ganos. Šioje siuntoje buvo devynios žinduolių rūšys, įskaitant šešias graužikų rūšis. Kai kurie iš šių gyvūnų buvo užsikrėtę, o vėliau buvo laikomi kartu su gyvūnais linksmu pavadinimu „prerijų šuo“. Šios rūšies graužikai yra gana plačiai paplitę JAV ir 2003 m. gegužės 24 d. Viskonsino visuomenės sveikatos administracija gavo pranešimą apie trejų metų mergaitę, kuri karščiavo po to, kai jai įkando prerijų šuo.

Laboratorijoje atlikta analizė atskleidė gramneigiamas bakterijas, todėl gydytojai susirūpino, kad tai gali būti maras ar tuliaremija. Tačiau paaiškėjo, kad tai yra Acinetobacter genties bakterija, kuri į biomedžiagą pateko atsitiktinai. Tada gydytojai manė, kad tai pavienis nežinomos infekcijos atvejis. Tačiau netrukus pradėjo atsirasti naujų pacientų su panašiais simptomais. Daugelis jų taip pat turėjo sąlytį su prerijų šunimis ir kitais graužikais. Laboratorijoje, kurioje buvo tiriama šių pacientų medžiaga, panaudojus elektroninę mikroskopiją, buvo aptikti raupų virusai. Iš viso dėl šio protrūkio susirgo 72 žmonės, tačiau po 2003 m. birželio 22 d. naujų atvejų neužfiksuota.

Kitą kartą sergančiųjų skaičius pradėjo augti nuo 2016 m., tačiau tik Afrikos šalyse, kur beždžionių raupai laikomi endemine liga. Taigi 2017 m. Nigerijoje beždžionių raupais buvo užsikrėtę 80 žmonių. Už Afrikos ribų virusas vėl įsiplieskė jau 2021 m., tačiau nespėjo išplisti. Birželio mėnesį vienas pacientas buvo nustatytas Teksase, o lapkritį – Merilande. Abiem atvejais pacientai buvo keliautojai, grįžę iš Nigerijos. Teksase buvo ištirta 200 žmonių, su kuriais sergantis asmuo bendravo – visi buvo sveiki . Paprasti skaičiavimai rodo, kad beždžionių raupų protrūkis, kurį matome šiandien, yra didžiausias istorijoje ir dar nesibaigė. Tai bent jau kelia susirūpinimą.

Greitai pervardykite!

Medicinoje neretai pasitaiko situacijų, kai ligų pavadinimai ar simptomų kompleksai nėra iki galo tikslūs, bet vis tiek vartojami, nes tai įvyko istoriškai, o prie senojo termino visi pripratę. Tai atsitiko su beždžionėmis: kaip jau supratome, tai nėra tokie beždžionių raupai.

2022 metų birželio 10 dieną įvairių šalių mokslininkai ragino skubiai pakeisti šios infekcijos pavadinimą, nes dabartinis yra „netiklus“, „stigmatizuojantis“ ir „diskriminuojantis“. Beždžionių raupai daugelyje žiniasklaidos priemonių yra vaizduojami kaip afrikiečių „platinama“ liga, nors iš tikrųjų virusas dažniausiai plinta tarp gyvūnų, o žmonės juo suserga atsitiktinai ir ne taip dažnai.

Panaši situacija buvo ir su Covid-19 pandemija. Nauji koronaviruso variantai buvo pavadinti šalių ir regionų, kuriuose jie pirmą kartą buvo nustatyti, vardu – pavyzdžiui, „Uhanas“, „Indijos“. Dėl to paniškai buvo įvesti draudimai keliauti į užsienį ir kiti apribojimai. Nusprendę taisyti situaciją, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai naujas atmainas pradėjo vadinti graikiškos abėcėlės raidėmis. Šį kartą PSO taip pat nusprendė susitikti su mokslininkais pusiaukelėje. Netrukus beždžionių raupų virusas ir jo sukeliama liga turės naują pavadinimą.

Ar įmanoma apsisaugoti?

Banalios kovos su epidemija priemonės padeda apriboti beždžionių raupų plitimą. Ši liga, skirtingai nei Covid-19, sukelia ryškius, gerai atpažįstamus simptomus ir neplinta taip greitai. Paprastai užsikrėtusį žmogų galima greitai izoliuoti ir atsekti visus jo kontaktus. Ekspertai mano, kad viruso įvežimo į Rusiją tikimybė yra maža. Dabar šalies bendravimas su valstybėmis, kuriose buvo aptikta beždžionėraupių, yra ribota, o pasienyje sustiprinta sanitarinė kontrolė.

Specifinės vakcinos nuo šios infekcijos nėra, tačiau skiepai nuo raupų padeda apsisaugoti nuo jos. Jo veiksmingumas nuo beždžionių raupų siekia 85 proc. Tokia vakcinacija Rusijoje buvo skirta visiems vaikams iki 1982 m. Tada poreikis dingo, nes virusas buvo pašalintas. Tačiau prireikus imunizaciją galima atnaujinti: beveik kiekvienoje šalyje yra vakcinų atsargų.

„Rostec State Corporation“ Nacimbio holdingo įmonės labai prisidėjo prie pergalės prieš raupus Rusijoje ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, NPO Virion (NPO Microgen, priklausanti Nacimbio holdingui) vis dar yra vienintelė įmonė Rusijoje, gaminanti vakciną nuo raupų. Būtent čia buvo įvaldyta unikali vakcinos nuo raupų gamybos džiovinant technologija. Iki 1954 m. vakcina nuo raupų iš tikrųjų buvo gaminama laboratoriniu metodu skysta forma. Tomske mokslininkams pavyko įvaldyti liofilizavimo technologiją ir organizuoti liofilizuotos vakcinos gamybą, kuri yra būtina atogrąžų klimato šalių, kuriose skysto preparato aktyvumas sparčiai mažėjo, imunizacijai.

SSRS padovanojo PSO milijonus dozių tokios vakcinos nuo raupų. Vykdydama kovos su liga visame pasaulyje kampaniją, mūsų šalis kasmet išsiunčia daugiau nei 140 milijonų vakcinos nuo raupų dozių į epidemijoms linkusius regionus, iš kurių beveik pusė buvo pagaminta dabartinio NPO Microgen filialo NPO Virion gamybos vietoje.

2006 m. NPO Virion darbuotojai sukūrė naują vakciną nuo raupų OspaVir (inaktyvuota vakcina nuo raupų), skirtą pirminei kombinuotai vakcinacijai nuo raupų. Ospavir vakcina yra pagrįsta odos vakcinos viruso (L-IVV padermės) gavimo technologija, vėliau jį inaktyvuojant gama spinduliuote.

Tokia vakcina skiepijami asmenys, kurie anksčiau nebuvo skiepyti raupų vakcina arba buvo skiepyti labai ilgą laiką, taip pat asmenys, kurių sveikata (susilpnėjusi imuninė sistema, kuriems atlikta organų transplantacija, sergantys vėžiu) ir sunkios lėtinės ligos). Naujoji vakcina sukuria dirvožemio imunitetą vėlesniam gyvo vakcinos viruso įvedimui.

Šiandien „Nacimbio“ įmonės pajėgumai leidžia pagaminti apie 10 milijonų vakcinos dozių per metus ir, atsižvelgiant į 10-12 mėnesių gamybos ciklą, prireikus gali būti padidintos.

Apibendrinant galima su tam tikru tikrumo laipsniu pastebėti, kad į koronaviruso laikus panašių užraktų dėl beždžionių raupų laukti neverta. Ir net jei infekcija pradeda sparčiai plisti, gydytojai visame pasaulyje.