Koronavirusinė infekcija Covid-19 ir neurodegeneracinės ligos yra dvi pasaulinės sveikatos problemos. Iš naujojo straipsnio matyti, kad juos taip pat vienija atskiri vystymosi mechanizmai, įskaitant per didelį fosforo likučių prisijungimą prie tau baltymo, kuris ardo neuronų citoskeletą.

2020 m. kovo mėn. pasaulis įžengė į „po Covido erą“, nes Covid-19 pandemija amžiams pakeitė mediciną ir daugelį viešojo gyvenimo aspektų. Nuo pirmojo SARS-CoV-2, viruso, sukeliančio pandemiją, aprašymo, jį tyrinėjo įvairūs mokslininkai. Netrukus tapo žinoma, kad koronavirusas prasiskverbia į ląsteles dėl jų paviršiuje esančio baltymo ACE2 – angiotenziną konvertuojančio fermento 2.

Iki to laiko atitinkamas genas ir baltymas jau buvo aktyviai tiriami, nes tai yra vienas iš pagrindinių Alzheimerio ligos, labiausiai paplitusios neurodegeneracijos, patogenezės dalyvių. Pati Alzheimerio liga sukėlė savotišką pandemiją, kuri dabar tik įgauna pagreitį.

Tarp įvairių Covid-19 simptomų – ​​iš pažiūros kvėpavimo takų infekcijos – ypatingą vietą užima neurologiniai. Be ūmių nervų sistemos komplikacijų (uoslės ir skonio praradimo), buvo aprašytas silpnumas, galvos skausmas ir pažinimo sutrikimas (vadinamasis smegenų rūkas), kurie kartu kartais vadinami „neurokovidu“. Šie simptomai atitinka tai, kas jau žinoma apie SARS-CoV-2 patekimą į smegenis ir pažeidžiantį neuronus.

Tuo pat metu dar anksti kalbėti apie ilgalaikes pasekmes tiems, kurie pasveiko nuo COVID-19 (įskaitant jų smegenis). Apie juos sužinosime tik lygiai po metų, nes jie atsiranda ne iš karto.

Svarbi nauja detalė apie SARS-CoV-2 veikimo mechanizmą neuronams aprašyta žurnalo PNAS Nexus straipsnyje. Jo autoriai atliko eksperimentus su pelėmis ir ląstelių kultūromis, kurios buvo užkrėstos koronavirusu arba buvo paveiktos daugybe jo baltymų, įskaitant smaigalio S baltymą. Tai leido nustatyti tau baltymo, kuris yra neuronų citoskeleto pagrindas, pokyčius, ty jų „vidinį sustiprinimą“.

Paaiškėjo, kad koronavirusas sukelia tau baltymo hiperfosforilinimą, jam būdingus patologinius pokyčius. Esmė ta, kad tam tikrose vietose prie baltymo molekulės yra prijungta daugybė fosforo rūgšties likučių. Šis tau baltymo modifikavimas sukelia neuronų citoskeleto sunaikinimą ir šių ląstelių funkcijų sutrikimą. Daugelis mano, kad būtent šis procesas sukelia Alzheimerio ligos patogenezę.

Mokslinio darbo autorių teigimu, įvairius ir ilgalaikius neurocovid simptomus sukelia būtent tau baltymo „skilimas“ . Jų rezultatas verčia mus labiau atkreipti dėmesį į neurologines COVID-19 pasekmes, kurios dar nėra visiškai suprantamos.

Šikšnosparnių virusai ir jų tyrimas

Biologai Jungtinėje Karalystėje ištyrė 16 skirtingų šikšnosparnių rūšių ir aptiko keletą virusų, kurie yra susiję su Covid-19 ir MERS (Artimųjų Rytų kvėpavimo sindromas) sukeliančiais virusais. Šie virusai šiuo metu nėra pavojingi žmonėms, tačiau jie gali mutuoti ir tapti pavojingi ateityje. Šią informaciją pateikia naujas tyrimas iš Londono imperatoriškojo koledžo, paskelbtas žurnale „Nature Communications.”

Šikšnosparnių virusų pavojus ir naujų mutacijų galimybė

Šikšnosparnių populiacijose cirkuliuojantys virusai yra nuolatinė grėsmė. Jie gali mutuoti ir užkrėsti kitus gyvūnus, įskaitant žmones, kaip parodė Covid-19 pandemija. Todėl biologai visame pasaulyje stengiasi sekti šiuos virusus, dažniausiai sutelkdami dėmesį į Kiniją ir Pietryčių Aziją, kur daugiausia aptinkama šikšnosparnių rūšių. Tačiau, Europoje gyvenančių šikšnosparnių tyrimai dažnai lieka nepastebėti.

Tyrimas šikšnosparnių JK

Vincentas Savolainenas ir jo kolegos atliko genetinį tyrimą, kuriam panaudojo 16 šikšnosparnių rūšis, kurios randamos JK. Jie surinko 48 išmatų mėginius, išgavę iš jų DNR, sekvenavo jį, ir ieškojo įvairių virusų fragmentų. Šis tyrimas padėjo aptikti devynis koronavirusus, įskaitant vieną virusą, kuris yra giminaitis MERS viruso, ir keturis, kurie yra artimai susiję su SARS-CoV-2.

Virusų pavojus žmonėms

Norint įvertinti naujai aptiktų virusų pavojų žmonėms, mokslininkai atliko eksperimentus su pseudovirusais. Šie pseudovirusai buvo modifikuotos ŽIV dalelės, kurios neturi žalos žmonėms. Tačiau šios dalelės turėjo naujai aptiktų koronavirusų smaigalio baltymus. Būtent šis baltymas leidžia SARS-CoV-2 patekti į žmogaus ląsteles ir užkrėsti jas, nors jo struktūra yra šiek tiek skirtinga nei kitų tipų koronavirusų.

Eksperimentai parodė, kad tik vienas iš naujai aptiktų virusų gali prisijungti prie žmogaus ląstelių paviršiaus receptorių, tačiau jis yra žymiai silpnesnis nei SARS-CoV-2 smaigalio baltymas.

Nors šiuo metu naujai rasti virusai dar neturi galimybės užkrėsti žmonių, grėsmė neturėtų būti visiškai nuvertinta. Nemaža dalis Europos šikšnosparnių yra užsikrėtę įvairiais SARS-CoV-2 giminaičiais, kurie gali mutuoti ir tapti pavojingi žmonėms. Todėl tokių tyrimų svarba išlieka aukšta, siekiant suprasti ir įvertinti galimą riziką.

Grasinimai mirtimi dėl Covid-19 nėra veiksmingesni nei raginimai dėvėti kaukes siekiant išsaugoti gyvybes, tačiau padidina žmonių nerimą. Tarptautinė mokslininkų grupė apklausė daugiau nei 15 000 respondentų iš 84 šalių.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale Affective Science. Be ligos priežasčių nustatymo, vaistų ir vakcinų kūrimo, visos šalys susiduria su būtinybe sukurti komunikacijos strategiją darbui su gyventojais. Užduotis paveikti milijonus žmonių ir perduoti žinutes apie veiksmingus kovos su Covid-19 virusu būdus tapo vienu iš svarbių viešosios politikos aspektų kiekvienoje pasaulio šalyje.

2020 m. balandžio–rugsėjo mėn. mokslininkai iš 84 šalių suvienijo jėgas, kad išsiaiškintų, kurios komunikacijos strategijos yra veiksmingiausios bendruomenėms pasiekti pandemijos metu. Ar geriau naudoti pozityvią kalbą, kad pabrėžtumėte tam tikro elgesio naudą, ar neigiamą kalbą, kuri gali išgąsdinti saugos taisyklių nesilaikančius žmones? Norėdami sužinoti atsakymą į šį klausimą, mokslininkai apklausė daugiau nei 15 000 respondentų, kalbančių 48 kalbomis.

Kai kuriuose pranešimuose daugiausia dėmesio skiriama galimai veiklos, pvz., kaukės dėvėjimo, naudai, o kitose pabrėžiami galimi nuostoliai , kurie gali atsirasti vengiant šios veiklos.

Apklausos punktai buvo pagrįsti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, raginančiomis žmones daryti keturis dalykus: kuo daugiau likti namuose, vengti parduotuvių, naudoti veido kaukes ir izoliuotis, jei yra paveiktas viruso. Klausimų formuluotės pritaikytos siekiant pabrėžti pelną ar praradimą: „Dėvėkite kaukę. Gelbėk gyvybes“ ir „Jei nenešiosite kaukės, tai gali baigtis mirtimi“.

Tyrimo rezultatai parodė, kad abiejų tipų žinutės nevienodai veikia socialinį žmonių elgesį. Kartu informacija apie galimus nuostolius gerokai padidina auditorijos nerimą. Be to, nerimo poveikis streso hormono sekrecijai gali didėti su amžiumi, todėl vyresnio amžiaus žmonės, kuriems jau kyla didesnė rizika užsikrėsti Covid-19, gali tapti dar labiau pažeidžiami.

Siekdami parodyti, kad rezultatai nepriklauso nuo konkretaus modelio, analizės metodo ar mėginių ėmimo, mokslininkai juos išbandė skirtinguose duomenų telkiniuose, taikydami skirtingas statistines procedūras. Išnagrinėtos trys formulės versijos ir atlikta 560 skirtingų mėginių skaičiavimų variantų. Daugiau nei 80 procentų modelių parodė nuoseklius rezultatus, įrodančius rezultatų atkuriamumą ir patikimumą visose 84 šalyse.

Šis tyrimas buvo pirmasis tokio didelio masto ir reprezentatyvus informacinių pranešimų poveikio žmonių elgesiui pandemijos metu tyrimas. Straipsnio autorių teigimu, gauti rezultatai gali padėti sukurti efektyvią komunikacijos politiką kovojant su Covid-19 ir kitų epidemijų plitimu.

Tarptautinė mokslininkų komanda, kurioje dalyvavo HSE Biologijos ir biotechnologijų fakulteto nariai, susiejo genetines žmogaus imuninės sistemos savybes su gebėjimu efektyviai atsispirti naujoms Covid-19 bangoms. Taigi individuali ŽLA-I genetinė būklė lemia polinkį formuotis T-ląstelių imunitetui, veiksmingai prieš naujas viruso formas.

Straipsnis publikuotas žurnale PeerJ. Covid-19 delta padermė sukėlė trečiąją koronaviruso bangą 2021 m. viduryje ir pasirodė esanti užkrečiamesnė nei ankstyvieji infekcijos variantai. Be to, delta padermės baltymų mutacijos labai sumažino įgyto imuniteto efektyvumą tiems, kurie sirgo ir buvo paskiepyti nuo Covid-19.

Įgytą imunitetą infekcijoms daugiausia užtikrina T-limfocitai – imuninės sistemos ląstelės, kurios atpažįsta svetimus antigenus užsikrėtus ir sukelia imuninį atsaką. Jie tai daro dėl specialių jų paviršiuje esančių receptorių, vadinamų T ląstelių receptoriais.

T ląstelių receptoriai yra atsakingi už patogenų atpažinimą. Jie „prisimena“ anksčiau į organizmą patekusius svetimus antigenus, greitai įjungia imuninį atsaką. Taigi organizmas yra apsaugotas nuo pakartotinio užsikrėtimo tuo pačiu virusu.

Žmogaus leukocitų I klasės antigeno (HLA-I) molekulės padeda atpažinti patogeną pagal T ląstelių receptorių. ŽLA-I molekulės, patekusios į organizmą, prisijungia prie patogenų molekulių ir „pateikia“ jas užkrėstų ląstelių paviršiuje, kur jas gali atpažinti T ląstelių receptoriai.

ŽLA-I genų rinkinys yra unikalus kiekvienam individui ir yra nulemtas jo genetikos. Todėl virusinėmis ligomis serga įvairaus sunkumo žmonės. Įskaitant, kaip anksčiau įrodė HSE mokslininkai , individuali ŽLA-I genetinė būklė lemia genetinį polinkį į sunkią Covid-19 formą. Tačiau iki šiol buvo tiriami tik pirmosios koronaviruso bangos pacientų genotipai. Nuo tada virusas, sukeliantis Covid-19, labai pasikeitė, todėl pasikeitė ir žmonių jautrumas jam.

Norėdami tai ištirti, mokslininkai palygino pacientų, sergančių Covid-19, ŽLA-I genotipų ypatumus pirmosios ir trečiosios pandemijos bangose. Ištirti nuo Covid-19 pasveikusių pacientų genomai: 147 pirmosios bangos (2020 m. gegužės – rugpjūčio mėn.) ir 219 trečiosios bangos (2021 m. birželio – liepos mėn.) pacientų genomai.

Norėdami išanalizuoti genotipą, mokslininkai naudojo naujos kartos sekvenavimą (NGS) HLA genams tipuoti. Jis nustato, kokius visų galimų genų variantus (alelius) turi konkretus asmuo. Tada mokslininkai palygino, kaip dažnai tam tikras alelis atsiranda grupėse. Nustatyta, kad HLA-A*01:01 alelio nešiotojų dažnis tarp pacientų trečiojoje bangoje sumažėjo perpus, palyginti su pirmąja. Kiti HLA-I geno variantai buvo vienodai dažni abiejose grupėse.

Anksčiau buvo manoma, kad HLA-A*01:01 alelis yra susijęs su didesne infekcijos rizika ir sunkesniu Covid-19 eiga. Tačiau mokslininkai teigia, kad šis alelis yra naudingesnis, nei manyta anksčiau. Greičiausiai jo atsiradimo sumažėjimas tarp trečiosios bangos pacientų atspindi anksčiau susiformavusį T-ląstelių imunitetą Covid-19 jo nešiotojams.

HLA-A*01:01 daugiausia jungiasi prie SARS-CoV-2 viruso molekulių, užkoduotų jo genomo regione, vadinamame ORF1ab. ORF1ab laikomas konservuotu genomo regionu, o tai reiškia, kad jis yra mažiau linkęs į mutacijas nei kiti viruso genomo regionai. Manoma, kad HLA-A*01:01 nešiotojų imunitetas išmoko aptikti Covid-19, nepaisant infekcijos mutacijų.

Be to, pacientams, turintiems HLA-A*01:01 alelį, pasveikusiems nuo Covid-19, vyrauja vadinamieji atminties T limfocitai – ląstelės, kurios ilgą laiką kaupia informaciją apie infekcijų, su kuriomis jie susidūrė, antigenus. Tokios ląstelės greitai suformuoja imuninį atsaką, kai virusas vėl atakuoja.

Šie rezultatai rodo, kad HLA-I genotipo HLA-A*01:01 alelio nešiotojų imunitetas buvo veiksmingesnis „atsiminti“ Covid-19, nepaisant jo mutacijų. Tai patvirtina asmens genetinio polinkio į sunkų Covid-19 tikimybę. Be to, šios išvados galėtų būti pagrindas kuriant veiksmingas Covid-19 vakcinas, skirtas ORF1ab regionui.

Net ir po ilgos bendravimo su kaukėmis apsirengusiais žmonėmis mums nepadėjo geriau atpažinti jų veidų. Galbūt šie suaugusiųjų gebėjimai nebegali tobulėti.

Naujoji koronaviruso pandemija tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, o žmonės visame pasaulyje karts nuo karto priversti dėvėti kaukes, kad apribotų infekcijos plitimą. Per šį laiką neuroniniai tinklai žengė didžiulį žingsnį į priekį ir dabar atpažįsta žmogaus veidą, net jei jo veidas yra padengtas medicinine kauke. Natūralu manyti, kad mūsų pačių natūralūs neuroniniai tinklai, atpažįstantys kaukuotus žmones, taip pat pagerėjo. Tačiau tai neįvyko, kaip rodo naujasis JK ir Izraelio psichologų darbas. Jų darbas buvo paskelbtas žurnale Psychological Science .

Profesorius Erezas Freudas iš Jorko universiteto kartu su kolegomis atliko eksperimentų seriją su apie 2000 suaugusiųjų savanorių. Jų gebėjimai buvo vertinami naudojant Glasgow Face Match (GFMT) ir Cambridge Face Memory (CFMT) testus. Dalyviai turėjo atpažinti bei palyginti veidus, įskaitant natūralius ir iškreiptus, pvz., apverstus aukštyn kojomis arba su medicininėmis kaukėmis. Tiriamieji buvo ištirti šešiais skirtingais laiko momentais pandemijos metu. Be to, grupė buvo išbandyta prieš pačią pandemijos pradžią ir praėjus metams.

Nė viename variante dalyviai neparodė jokio pripažinimo pagerėjimo. Ankstesni CFMT testai parodė, kad kaukė veido atpažinimo tikslumą sumažina vidutiniškai 15 procentų – lygiai toks pat vaizdas buvo stebimas ir po metų pandemijos. „Nei laikas, nei bendravimo su kaukėmis patirtis nepakeitė ir nesusilpnino jų įtakos (suvokimui – red.), – sako Erezas Freudas. „Tai rodo, kad suaugusiųjų smegenys negali pasikeisti veido atpažinimo gebėjimų atžvilgiu.

Mažyliams šie gebėjimai vystosi labai greitai ir labai priklauso nuo patirties bei dažno kitų žmonių veidų stebėjimo. Šiuo atžvilgiu profesorius Freudas priduria, kad būtų ypač įdomu sužinoti, kaip pandemija paveikė šį vaikų procesą, kaip ji paveikė gebėjimo atpažinti veidus su kaukėmis ir be jų formavimąsi. Bet tai bus atskiro darbo tema ateityje.

Artėjant rudeniui, kai padaugėja susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino COVID-19 ligos testavimo tvarką ir epidemijų skelbimo kriterijus. Šie pakeitimai padės užtikrinti sklandų gydymo įstaigų darbą ir suteiks savivaldybėms įrankius augant sergamumui operatyviai reaguoti ir kontroliuoti situaciją.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, šiemet mūsų laukia įprasta mokslo metų pradžia. Tai reiškia, kad karantinas šiuo metu neplanuojamas, atsižvelgiant į aukštą visuomenės imunizacijos lygį (daugiau nei 80 proc.) ir šiuo metu vyraujančios koronaviruso atmainos ypatumus.

„Rudenį gyventojai grįš į darbus, mokiniai grįš į mokyklas, į uždaras erdves, todėl natūralu, kad susirgimų skaičius gali didėti. Tačiau šiandien tikrai nėra jokio pagrindo kalbėti apie ekstremaliosios situacijos arba nacionalinio karantino įvedimą. Sergamumo statistika rodo, kad situacija yra nauja, virusas tapo „lengvesnis“. Todėl rudeniui parengėme naujus įrankius, kurie suteiks mums lankstumo ir leis efektyviai valdyti viruso plitimą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Šiuo metu vyraujanti koronaviruso atmaina pasižymi lengvesniais simptomais, todėl daugelis COVID-19 pacientų serga namuose. Kitaip nei ankstesnių pandemijos bangų metu, dabar pagrindinis krūvis tenka ne ligoninėms ir reanimacijos skyriams, o poliklinikoms bei šeimos gydytojams.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gyventojas, jaučiantis nesunkius COVID-19 ligai būdingus simptomus ir norintis patvirtinti šios ligos diagnozę, turi kreiptis į šeimos gydytoją, atvykti į gydymo įstaigą, kur jam paskiriamas ir atliekamas greitasis antigeno testas.

Vis dėlto, išaugus nesunkiai sergančių pacientų skaičiui, siekiama apsaugoti gydytojus ir kitus poliklinikų pacientus, bei įteisinti COVID-19 ligos diagnozavimą, vadovaujantis klinikiniais ir epidemiologiniais kriterijais. Tai reiškia, kad jeigu susirgusio žmogaus artimoje aplinkoje yra patvirtintas COVID-19 ligos atvejis arba jeigu asmuo gauna teigiamą parduotuvėje arba vaistinėje įsigyto savikontrolės greitojo antigeno testo rezultatą, šeimos gydytojas galės patvirtinti COVID-19 ligos diagnozę, nekviesdamas paciento atvykti į polikliniką. Tokiu atveju gydytojas galės susiekti su pacientu ryšio priemonėmis ir įvertinęs jo sveikatos būklę nuotoliniu būdu. Ši tvarka įsigalios nuo rugpjūčio 16 dienos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savikontrolės greitojo antigeno testo pagrindu negalės būti išduodamas ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas. Norėdami gauti šį dokumentą, gyventojai turės gauti gydytojo siuntimą ir atvykti ištyrimui į gydymo įstaigą.

Primename, kad pajutus COVID-19 ligai būdingus simptomus gyventojai gali kreiptis į artimiausią sutartį su teritorine ligonių kasa turinčią šeimos medicinos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, net jeigu nėra prie jos prisirašę. Jeigu asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, mokėti už gydytojo konsultacija ir tyrimą nereikės. Tai gali būti aktualu atostogaujantiems ir dėl kitų priežasčių iš gyvenamosios vietos išvykusiems žmonėms.

Dar vienas svarbus pokytis yra tai, kad COVID-19 ligą integravus į bendrą per orą plintančių užkrečiamųjų ligų valdymo sistemą, šios ligos rodikliai buvo įtraukti į epidemijų skelbimo kriterijus, o savivaldybėms suteikta galimybė operatyviai ir lanksčiai reaguoti į epidemiologinę situaciją.

Savivaldybės, pasiekusios nustatytą suminį gripo, COVID-19 ligos ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo rodiklį (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę), galės paskelbti epidemiją savo teritorijoje ir imtis infekcijų plitimą ribojančių priemonių: laikinai riboti masinius renginius (juos atšaukti arba riboti dalyvių skaičių), organizuoti nuotolinį ugdymą klasei, srautui arba visai mokyklai, jeigu joje stebimas intensyvus COVID-19 ligos, gripo ar kitų  ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų plitimas, rekomenduoti nuotolinį darbą viešajam ir privačiam sektoriui, stiprinti infekcijos plitimo valdymą gydymo ir socialinės globos įstaigose, stiprinti rekomendacijas dėl bendrųjų, jau visiems žinomų infekcijos plitimo priemonių taikymo ir kt.

Visoje šalyje stipriai išaugus sergamumui ar ligonių lovų užimtumui ir pasiekus nustatytus rių rodiklių kriterijus epidemija galės būti skelbiama visoje Lietuvos teritorijoje – tokį sprendimą gali priimti sveikatos apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo.

Artėjant rudeniui ir naujiesiems mokslo metams, gyventojams rekomenduojame pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jeigu to dar nėra padarę, ir laiku pasirūpinti sustiprinančiąja vakcinos doze. Informacija apie vakcinaciją skelbiama ČIA.

Primename, kad apsaugoti save ir artimuosius nuo COVID-19 ligos taip pat efektyviai padeda bendrosios prevencijos priemonės: kaukių dėvėjimas ir atstumo laikymasis žmonių susibūrimo vietose, asmeninė higiena, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, ir kt. Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas dėl COVID-19 ligos prevencijos rasite ČIA.

Spaudos konferencijos transliaciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos apie COVID-19 valdymo priemones, artėjant rudeniui, žiūrėkite ČIA.

Rūkymas dėvint chirurginę kaukę buvo susijęs su du kartus padidėjusiu iškvepiamu CO kiekiu ir širdies, kraujagyslių ligų žymenimis.

Graikijos ir Italijos mokslininkai iš Kapodistrijos nacionalinio Atėnų universiteto medicinos mokyklos Attikono universiteto ligoninės, Tesalijos universiteto ir Romos universiteto La Sapienza ištyrė, kaip ilgalaikis chirurginės apsauginės kaukės dėvėjimas veikia iškvepiamo anglies monoksido lygį ( CO) ir rūkančiųjų kraujagyslių funkcija. Tyrimas buvo paskelbtas Europos prevencinės kardiologijos žurnale.

Anglies monoksido, bespalvio, bekvapio junginio, susidarančio bet kokio tipo gaisro metu, poveikis buvo susijęs su bloga rūkalių sveikata. Kai CO patenka į plaučius, jis prisijungia prie raudonųjų kraujo kūnelių hemoglobino ir sudaro karboksihemoglobiną (COHb), kuris vėliau patenka į kraują. Kai tai įvyksta, sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį, o tai blogiausiu atveju gali baigtis mirtimi. Ir nors anglies monoksidas greitai susijungia su raudonaisiais kraujo kūneliais, jis lėtai išsiskiria iš organizmo.

Normalus COHb kiekis kraujyje, veikiamas CO iš aplinkos, yra mažesnis nei 1%. Rūkantiems šis skaičius yra daug didesnis: surūkančiam pakelį cigarečių per dieną – nuo ​​3% iki 6%, du pakelius – nuo ​​6% iki 10%. Kraujo prisotinimas anglies monoksidu, didesnis nei 1%, gresia tokiomis pasekmėmis kaip padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, sumažėjusi ištvermė ir galvos skausmas. Deguonies trūkumas savo ruožtu apsunkina širdies darbą. Visa tai daro CO lygį vienu iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų, tarp kurių yra širdies nepakankamumas ir miokardo infarktas, veiksnių.

Mėnesį trukusiame eksperimente dalyvavo 120 sveikatos priežiūros darbuotojų (amžiaus vidurkis – 45 m., 28,3 proc. – vyrai): pirmoji grupė rūkė įprastas cigaretes, antroji – naudojo tabako šildymo sistemas (šiuo atveju įkaista iki vid. 250-350 laipsnių, todėl susidaro aerozolis, kuriame yra nikotino), trečiasis buvo nerūkantis. Elektroninės cigaretės arba garai nebuvo įtraukti į tyrimą. Žmonės, sergantys hipertenzija, cukriniu diabetu, dislipidemija, lėtine inkstų liga ir prieširdžių virpėjimu, taip pat nebuvo įtraukti į mėginį.

Pirmiausia mokslininkai specialiu prietaisu išmatavo visų tiriamųjų iškvepiamo anglies monoksido lygį, taip pat pulso bangos greitį aortoje (būsimų širdies ir kraujagyslių ligų prognozę), aortos padidėjimo indeksą, pritaikytą pagal širdies ritmą ir centrinis sistolinis kraujospūdis. Visos šios procedūros buvo atliekamos anksti ryte savaitgaliais, gerai išsimiegojus ir ilgai nenešiojant chirurginių kaukių.

Panašūs rodmenys buvo atlikti, pirmiausia, pasibaigus aštuonių valandų rytinei pamainai ligoninėje, kai dalyviai privalo dėvėti kaukes; antra, po tų pačių aštuonių valandų, bet už gydymo įstaigos sienų ir be kaukių. Savanorių buvo paprašyta nerūkyti bent valandą prieš matavimus, tačiau šiaip jie savo įpročių nekeitė.

Remiantis rezultatais, sveikatos priežiūros darbuotojų, rūkančių „tradicines“ cigaretes, CO kiekis iškvepiamame pradžioje šoktelėjo nuo 8,00 ppm iki 12,15 ppm be kaukės ir 17,45 ppm, kai jie dėvėjo kaukę. Tuo tarpu dalyvių, kurie pirmenybę teikė tabako šildymo sistemoms, padidėjo nuo 1,15 ppm iki 1,43 ppm be kaukės ir 2,20 ppm su kauke. Nerūkantiems toks ryšys nebuvo atskleistas: anglies monoksido kiekis ore, kurį jie iškvėpė, išliko toks pat ir nepriklausė nuo kaukės dėvėjimo.

Rūkančiųjų širdies ir kraujagyslių ligų žymenų lygis taip pat buvo didesnis, jei jie aštuonias valandas dėvėjo kaukes. „Mūsų tyrimas parodė, kad rūkymas dėvint chirurginę kaukę buvo susijęs su dvigubu CO2 lygio padidėjimu iškvepiamu ir tuo pačiu arterijų laisvumu. Tai gali sukelti pakartotinis iškvepiamo CO ir (arba) nikotino turtingų garų įkvėpimas. Kita vertus, nerūkančiųjų kaukių dėvėjimas nenukentėjo. <…> Taigi žmonės, dėvintys kaukes, turėtų susilaikyti nuo rūkymo, o įprastų cigarečių ir tabako šildymo sistemų atsisakymas yra būtina sąlyga sveikatai gerinti pandemijos metu“, – pabrėžė darbo autoriai.

Jie pažymėjo, kad tyrimas taip pat turėjo trūkumų, visų pirma dėl mažo imties dydžio. Taip pat negalima atmesti, kaip rezultatus gali paveikti stresas darbo vietoje, aplinkos tarša, valgymo ar miego sutrikimai.

Netikėtai prasidėjusi ir didžiąją planetos dalį greitai apėmusi koronaviruso pandemija parodė, kad nepaisant medicinos plėtros, virusai vis dar gali nustebinti. Tapo akivaizdu, kad neįmanoma numatyti naujų epidemijų protrūkių ir joms visiškai pasiruošti. Beždžionių raupai, atsiradę po Covid-19, yra ryškus to patvirtinimas. Iki šiol pasaulyje jau užregistruota daugiau nei šimtas šios ligos atvejų – tai rekordas per visą kovos su šia anaiptol ne nauja infekcija, mokslininkų atrasta beveik prieš 65 metus, istorijoje. Medicinos mokslų daktaras, „Rostec State Corporation“ Nacimbio holdingo patarėjas mokslo klausimais Igoris Nikitinas pasakoja apie naujos pandemijos plitimo priežastis ir potencialą.

Dar visai neseniai infekcinių ligų specialistai ir epidemiologai daugiausia užsiimdavo plačiajai visuomenei nematomu darbu ir retai tapdavo laikraščių publikacijų ar televizijos reportažų herojais. Tokio profilio specialistai buvo tik retkarčiais prisiminti per sezoninio gripo ar vietinių „vaikų“ infekcijų protrūkius, kuriuos sukėlė dalies šiuolaikinės planetos gyventojų skeptiškumas skiepų atžvilgiu.

Tačiau 2020 metais viskas pasikeitė – pasaulį apėmė Covid-19 pandemija, infekcinių ligų specialistai su epidemiologais tapo pagrindiniais naujienų antraščių ir straipsnių moksliniuose leidiniuose veikėjais. Po kiekvienos naujos viruso bangos visi norėjo tikėti, kad vakcinacija ir bandos imunitetas padės panaikinti pandemiją. Tačiau SARS-CoV-2 virusas buvo neįprastai linkęs į mutacijas. Kartas po karto pasaulį „užkariavo“ naujos atmainos.

2022 metais horizonte iškilo naujas pavojus. Atrodė, kad žodis „raupai“ grėsmingą skambesį išlaikė tik klasikinės literatūros kūriniuose ir negali išgąsdinti XXI amžiaus žmogaus. Vakcinos pagalba raupai buvo nugalėti seniai – virusas tiesiog nustojo egzistavęs gamtoje. Ir staiga į informacinę erdvę įsiveržė dešimtys pranešimų apie beždžionių raupų plitimą.

Tarp žmonių, toli nuo medicinos pasaulio, iki to laiko mažai žmonių net žinojo apie tokios ligos egzistavimą. Iki 2022 m. gegužės pabaigos įvairiose šalyse buvo pranešta apie daugiau nei 100 užsikrėtimo atvejų. Užsikrėtusių žmonių skaičius toliau augo. 2022 metų birželio 17 dieną Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai jau pranešė apie daugiau nei du tūkstančius laboratoriškai patvirtintų atvejų 42 šalyse ir vieną mirtį. Iš kur atsirado ši nauja (ar ne nauja?) liga? Kuo tai pavojinga ir ar mūsų laukia dar viena pandemija?

Ne raupai, ne Covid-19, bet ir ne „lengvas peršalimas“.

Pagrindinis faktas, kurį žino ne visi, yra beždžionių raupai, ši liga nėra nauja. Pirmą kartą jis buvo aptiktas 1958 m., Kaip galima spėti, beždžionėse. Tuo metu žmonėms, dirbusiems su užsikrėtusiais gyvūnais, viskas susitvarkė, užsikrėtimo išvengta. Gydytojai užregistravo pirmąjį žmogaus atvejį tik po 12 metų, 1970 m., vaikui iš Kongo. Iš pradžių įtarimas krito ant raupų, nes simptomai buvo labai panašūs, bet paaiškėjo, kad tai nauja liga – ne tokia sunki, bet vis tiek gana pavojinga. Nuo to laiko beždžionės raupai ir jų sukėlėjas buvo plačiai tiriami. Beždžionių raupų virusas priklauso raupų virusų šeimai (Poxviridae). Artimiausi jo giminaičiai yra natūralūs, karvių raupų ir vakcinų virusai.

Priešingai nei pavadinimas, beždžionės nėra pagrindiniai infekcijos nešiotojai. Mokslininkai mano, kad žmogus gali užsikrėsti įkandus užsikrėtusiam gyvūnui arba palietus jo kailį, kraują ar kitus kūno skysčius. Taip pat virusas gali patekti į organizmą, jei valgote mėsą, kuri nebuvo tinkamai termiškai apdorota. Pagrindiniai nešiotojai yra graužikai – pelės, žiurkės, voverės ir kt.

Mažiau žinoma, kaip ši infekcija plinta nuo žmogaus iki žmogaus. Manoma, kad dažniausiai užsikrečiama oro lašeliais per artimą kontaktą, o ne per kraują ar prisilietimą. Taigi, norint užsikrėsti, kurį laiką reikia būti labai arti paciento.

Užsikrėtus beždžionėmis, kaip ir kitomis infekcijomis, inkubacinis laikotarpis pirmiausia praeina – vidutiniškai 7-14 dienų. Šiuo metu žmogus jaučiasi sveikas, o virusas dauginasi ir per kraują plinta visame kūne.

Tada ateina vadinamasis prodrominis laikotarpis. Yra karščiavimas (galimi ir kiti į gripą panašūs simptomai, iki dusulio). Žmogus jau supranta, kad serga, bet dar nežino kuo. Prodrominis periodas trunka nuo vienos iki 10 dienų, o po jo atsiranda simptomai, kurie labai panašūs į raupus, bet yra švelnesni. Ant odos atsiranda bėrimas papulių (tuberkulų) pavidalu, tada jie virsta pūslelėmis, užpildytomis pūliais. Jiems atsivėrus, jų vietose lieka šašai. Bėrimas pasireiškia keturiomis bangomis ir baigiasi po 2-3 savaičių.

Beždžionių raupai dažniausiai praeina savaime, kaip peršalimas. Dažniausiai reikalingas tik simptominis gydymas. Ir, žinoma, izoliuoti ligonį 21 dienai, kad jis nieko neužkrėstų. Tačiau kai kuriais atvejais, kai liga išsivysto didelės rizikos grupės žmonėms (pavyzdžiui, sergantiems imunodeficitu, atopiniu dermatitu, vaikams iki aštuonerių metų) ir yra sunki, skiriami antivirusiniai vaistai, imunoglobulinai (antikūnai prieš karvių raupų virusą). naudojamas.

Infekcijos sunkumas priklauso nuo įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, paskiepyti nuo raupų lengviau toleruoja beždžiones, o imunodeficito ir gretutinėmis ligomis sergantys žmonės turi didesnę komplikacijų riziką. Pavojus didėja eksponentiškai, kai prie viruso prisijungia antrinės bakterinės infekcijos, pneumonija ar dehidratacija.
Gydytojai išskiria dvi beždžionių raupų rūšis (kladus): Centrinės Afrikos (Kongo baseino) ir Vakarų Afrikos. Centrinė Afrika sukelia sunkesnę infekciją, mirtingumas gali siekti 10 proc. Vakarų Afrikos atveju miršta mažiau nei vienas procentas užsikrėtusiųjų. Iki šiol jau nustatyta daugiau nei 2000 pacientų ir tik vienas mirė, todėl mokslininkai mano, kad dėl dabartinio protrūkio kaltas Vakarų Afrikos kladas. Tai yra, tai tik baisių natūralių raupų blyškus šešėlis, bet ir ne „nekenksmingas peršalimas“.

Senas naujas draugas

Taigi, beždžionių raupų virusas mokslininkams ir gydytojams žinomas daugiau nei pusę amžiaus. Iš pradžių ši infekcija buvo nustatyta tik tarp Vakarų Afrikos gyventojų – nuo ​​1970 iki 1986 metų tik 10 atvejų. Tada mokslininkai paskelbė pavojaus signalą. Juos nerimavo klausimas: ar naujas virusas užims laisvą raupų nišą? Tačiau matematinė analizė parodė, kad nerimauti nėra ko: ligos sukėlėjas negali ilgai plisti tarp žmonių, reikia nuolatinių kontaktų su gyvūnais. Be to, tuo metu už Afrikos ribų nebuvo nustatytas nė vienas užsikrėtimo atvejis. Dėl to buvo nuspręsta apsiriboti epidemiologine priežiūra. Beždžionių raupai, išnaikinus raupus, tapo labiausiai paplitusia ortopokso viruso infekcija tarp žmonių, tačiau vis tiek buvo tokia reta, kad niekas į tai nežiūrėjo rimtai.

2003 m. pirmasis protrūkis įvyko už Afrikos ribų. Viskas prasidėjo nuo to, kad į Teksasą (JAV) buvo atvežta 800 mažų gyvūnų iš Ganos. Šioje siuntoje buvo devynios žinduolių rūšys, įskaitant šešias graužikų rūšis. Kai kurie iš šių gyvūnų buvo užsikrėtę, o vėliau buvo laikomi kartu su gyvūnais linksmu pavadinimu „prerijų šuo“. Šios rūšies graužikai yra gana plačiai paplitę JAV ir 2003 m. gegužės 24 d. Viskonsino visuomenės sveikatos administracija gavo pranešimą apie trejų metų mergaitę, kuri karščiavo po to, kai jai įkando prerijų šuo.

Laboratorijoje atlikta analizė atskleidė gramneigiamas bakterijas, todėl gydytojai susirūpino, kad tai gali būti maras ar tuliaremija. Tačiau paaiškėjo, kad tai yra Acinetobacter genties bakterija, kuri į biomedžiagą pateko atsitiktinai. Tada gydytojai manė, kad tai pavienis nežinomos infekcijos atvejis. Tačiau netrukus pradėjo atsirasti naujų pacientų su panašiais simptomais. Daugelis jų taip pat turėjo sąlytį su prerijų šunimis ir kitais graužikais. Laboratorijoje, kurioje buvo tiriama šių pacientų medžiaga, panaudojus elektroninę mikroskopiją, buvo aptikti raupų virusai. Iš viso dėl šio protrūkio susirgo 72 žmonės, tačiau po 2003 m. birželio 22 d. naujų atvejų neužfiksuota.

Kitą kartą sergančiųjų skaičius pradėjo augti nuo 2016 m., tačiau tik Afrikos šalyse, kur beždžionių raupai laikomi endemine liga. Taigi 2017 m. Nigerijoje beždžionių raupais buvo užsikrėtę 80 žmonių. Už Afrikos ribų virusas vėl įsiplieskė jau 2021 m., tačiau nespėjo išplisti. Birželio mėnesį vienas pacientas buvo nustatytas Teksase, o lapkritį – Merilande. Abiem atvejais pacientai buvo keliautojai, grįžę iš Nigerijos. Teksase buvo ištirta 200 žmonių, su kuriais sergantis asmuo bendravo – visi buvo sveiki . Paprasti skaičiavimai rodo, kad beždžionių raupų protrūkis, kurį matome šiandien, yra didžiausias istorijoje ir dar nesibaigė. Tai bent jau kelia susirūpinimą.

Greitai pervardykite!

Medicinoje neretai pasitaiko situacijų, kai ligų pavadinimai ar simptomų kompleksai nėra iki galo tikslūs, bet vis tiek vartojami, nes tai įvyko istoriškai, o prie senojo termino visi pripratę. Tai atsitiko su beždžionėmis: kaip jau supratome, tai nėra tokie beždžionių raupai.

2022 metų birželio 10 dieną įvairių šalių mokslininkai ragino skubiai pakeisti šios infekcijos pavadinimą, nes dabartinis yra „netiklus“, „stigmatizuojantis“ ir „diskriminuojantis“. Beždžionių raupai daugelyje žiniasklaidos priemonių yra vaizduojami kaip afrikiečių „platinama“ liga, nors iš tikrųjų virusas dažniausiai plinta tarp gyvūnų, o žmonės juo suserga atsitiktinai ir ne taip dažnai.

Panaši situacija buvo ir su Covid-19 pandemija. Nauji koronaviruso variantai buvo pavadinti šalių ir regionų, kuriuose jie pirmą kartą buvo nustatyti, vardu – pavyzdžiui, „Uhanas“, „Indijos“. Dėl to paniškai buvo įvesti draudimai keliauti į užsienį ir kiti apribojimai. Nusprendę taisyti situaciją, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai naujas atmainas pradėjo vadinti graikiškos abėcėlės raidėmis. Šį kartą PSO taip pat nusprendė susitikti su mokslininkais pusiaukelėje. Netrukus beždžionių raupų virusas ir jo sukeliama liga turės naują pavadinimą.

Ar įmanoma apsisaugoti?

Banalios kovos su epidemija priemonės padeda apriboti beždžionių raupų plitimą. Ši liga, skirtingai nei Covid-19, sukelia ryškius, gerai atpažįstamus simptomus ir neplinta taip greitai. Paprastai užsikrėtusį žmogų galima greitai izoliuoti ir atsekti visus jo kontaktus. Ekspertai mano, kad viruso įvežimo į Rusiją tikimybė yra maža. Dabar šalies bendravimas su valstybėmis, kuriose buvo aptikta beždžionėraupių, yra ribota, o pasienyje sustiprinta sanitarinė kontrolė.

Specifinės vakcinos nuo šios infekcijos nėra, tačiau skiepai nuo raupų padeda apsisaugoti nuo jos. Jo veiksmingumas nuo beždžionių raupų siekia 85 proc. Tokia vakcinacija Rusijoje buvo skirta visiems vaikams iki 1982 m. Tada poreikis dingo, nes virusas buvo pašalintas. Tačiau prireikus imunizaciją galima atnaujinti: beveik kiekvienoje šalyje yra vakcinų atsargų.

„Rostec State Corporation“ Nacimbio holdingo įmonės labai prisidėjo prie pergalės prieš raupus Rusijoje ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, NPO Virion (NPO Microgen, priklausanti Nacimbio holdingui) vis dar yra vienintelė įmonė Rusijoje, gaminanti vakciną nuo raupų. Būtent čia buvo įvaldyta unikali vakcinos nuo raupų gamybos džiovinant technologija. Iki 1954 m. vakcina nuo raupų iš tikrųjų buvo gaminama laboratoriniu metodu skysta forma. Tomske mokslininkams pavyko įvaldyti liofilizavimo technologiją ir organizuoti liofilizuotos vakcinos gamybą, kuri yra būtina atogrąžų klimato šalių, kuriose skysto preparato aktyvumas sparčiai mažėjo, imunizacijai.

SSRS padovanojo PSO milijonus dozių tokios vakcinos nuo raupų. Vykdydama kovos su liga visame pasaulyje kampaniją, mūsų šalis kasmet išsiunčia daugiau nei 140 milijonų vakcinos nuo raupų dozių į epidemijoms linkusius regionus, iš kurių beveik pusė buvo pagaminta dabartinio NPO Microgen filialo NPO Virion gamybos vietoje.

2006 m. NPO Virion darbuotojai sukūrė naują vakciną nuo raupų OspaVir (inaktyvuota vakcina nuo raupų), skirtą pirminei kombinuotai vakcinacijai nuo raupų. Ospavir vakcina yra pagrįsta odos vakcinos viruso (L-IVV padermės) gavimo technologija, vėliau jį inaktyvuojant gama spinduliuote.

Tokia vakcina skiepijami asmenys, kurie anksčiau nebuvo skiepyti raupų vakcina arba buvo skiepyti labai ilgą laiką, taip pat asmenys, kurių sveikata (susilpnėjusi imuninė sistema, kuriems atlikta organų transplantacija, sergantys vėžiu) ir sunkios lėtinės ligos). Naujoji vakcina sukuria dirvožemio imunitetą vėlesniam gyvo vakcinos viruso įvedimui.

Šiandien „Nacimbio“ įmonės pajėgumai leidžia pagaminti apie 10 milijonų vakcinos dozių per metus ir, atsižvelgiant į 10-12 mėnesių gamybos ciklą, prireikus gali būti padidintos.

Apibendrinant galima su tam tikru tikrumo laipsniu pastebėti, kad į koronaviruso laikus panašių užraktų dėl beždžionių raupų laukti neverta. Ir net jei infekcija pradeda sparčiai plisti, gydytojai visame pasaulyje.

Dandongo miesto, esančio kitoje upėje nuo Šiaurės Korėjos Sinuijus, gyventojai buvo raginami neatidaryti langų, kad sustabdytų epidemiją.

Kinijos Dandongo miesto, esančio prie pat pietvakarinės sienos su Šiaurės Korėja (skirtą Jalu upės ir Kinijos ir Korėjos draugystės tilto), valdžia pripažino, kad kaimynai kalti dėl įtartinai išaugusio naujų koronavirusinės infekcijos atvejų. O tiksliau – vėjas, pučiantis iš KLDR, rašo „Bloomberg“ .

Miestas buvo uždarytas nuo balandžio pabaigos, tačiau žmonės ir toliau užsikrečia. Be to, vietinio Ligų kontrolės centro duomenimis, dauguma praėjusią savaitę nustatytų pacientų neišėjo iš savo namų likus mažiausiai keturioms dienoms iki jiems buvo diagnozuotas Covid-19.

Dėl to patogeno perdavimo grandinės nustatyti neįmanoma, pažymi žiniasklaida. O valdžia nerado nieko geresnio, kaip rekomenduoti prie krantinės gyvenantiems žmonėms dažniau pasitikrinti ir neatidaryti langų, kad vėjas neužneštų infekcijos.

Koronaviruso plitimo Šiaurės Korėjoje istorija taip pat nuostabi. Kol pasaulis pustrečių metų kovojo su pandemija, kūrė vakcinas, kelis kartus įvedė ir panaikino apribojimus, buvo revakcinuotas, Šiaurės Korėja teigė neserganti COVID-19. O apie „nežinomos karštinės“ protrūkį pirmą kartą pranešta gegužės viduryje.

Pacientų skaičius jau viršijo keturis milijonus, šalies ir partijos lyderio Kim Jong-uno įsakymu visuose šalies miestuose ir rajonuose įvestas karantinas ir „aukščiausio lygio ekstremalioji antiepideminė sistema“. respublika.

Kinija savo ruožtu išgyvena dar vieną koronaviruso bangą. Ten vis dar galioja antiepidemiologinis protokolas, o tokių didelių miestų kaip Šanchajus ištisų rajonų gyventojai laikomi karantine ( nuo kovo pabaigos visam didmiesčiui taikoma griežta saviizoliacija).

Tačiau nėra įrodymų, kad SARS-CoV-2 galėtų plisti oro lašeliais tokiu dideliu atstumu, kuris skiria Kinijos Dandongą ir Šiaurės Korėjos pasienio miestą Sinuiju. Be to, virusai ne itin gerai išgyvena saulės šviesoje ir lauke, o žmonės dažniau užsikrečia kontaktuodami su kaimynais, namų ūkiais ir vėdinant patalpas .

Todėl Dandongo valdžios rekomendacija visai neatidarinėti langų gali būti žalinga: kaip anksčiau pranešė mokslininkai , patalpų vėdinimas, priešingai, padeda sumažinti koronavirusinės ligos riziką.

Prancūzijos mokslininkai tyrinėjo naujienų apie Covid-19 pasiūlą ir paklausą pandemijos metu ir išsiaiškino, kodėl dezinformacinio pobūdžio žinios buvo populiaresnės nei tinkamesnis informacijos pateikimas.

Tiesą sakant, yra daug priežasčių, kodėl žmonės pradeda tikėti sąmokslo teorijomis ir įvairia netikra informacija esant dideliam stresui. Visų pirma, tai yra tas pats stiprus stresas. Tai patvirtina, pavyzdžiui, britų psichologų tyrimai , kurie 2016 metais priėjo prie išvados, kad kuo rimtesnį emocinį stresą patiria žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jis patikės sąmokslo teorijomis, o tai reiškia, kad jis bus daugiau. nori priimti dezinformaciją.

Juk tai visada įdomiau nei sudėtinga ir nuobodi realybė . Greičiausiai tai palengvina regresija, kurią mūsų psichika patiria stresinių įvykių metu – kuo, žinoma, tapo pandemija. Sunkūs įvykiai kenkia mūsų gebėjimui kritiškai mąstyti. Visų pirma kenčia tie, su kuriais jau nebuvo aukšto lygio. Kitos priežastys, kodėl tikima sąmokslo teorijomis, yra kognityviniai iškraipymai (pavyzdžiui, polinkis ieškoti modelių chaotiškame pasaulyje), žema savigarba ir net vaikystės traumos.

„Sony Computer Science Laboratories“ Prancūzijoje mokslininkai sužinojo dar vieną dezinformacijos populiarumo koronaviruso pandemijos metu priežastį . Savo išvadas jie pristatė žurnale Nature Human Behavior. Darbas buvo skirtas informacijos klastočių sklaidai Italijos žiniasklaidoje (būtent šią šalį viena pirmųjų užklupo pandemija).

Mokslininkai ištyrė, kaip žmonės ieškojo informacijos (kreipdamiesi į „Google Search Trends“), lygindami šias užklausas su atsakymais, gautais iš naujienų šaltinių. Kaip paaiškėjo, tie naujienų šaltiniai, kuriuos galima vadinti nepatikimais, į naujus prašymus paprastai reagavo greičiau nei atsakingesnė žiniasklaida. Priežastys dar nėra aiškios. Tikėtina, kad dėl tokios greitos reakcijos šie šaltiniai tapo labiau matomi kitų, patikimesnių žiniasklaidos priemonių fone.