Koronavirusinė infekcija Covid-19 ir neurodegeneracinės ligos yra dvi pasaulinės sveikatos problemos. Iš naujojo straipsnio matyti, kad juos taip pat vienija atskiri vystymosi mechanizmai, įskaitant per didelį fosforo likučių prisijungimą prie tau baltymo, kuris ardo neuronų citoskeletą.

2020 m. kovo mėn. pasaulis įžengė į „po Covido erą“, nes Covid-19 pandemija amžiams pakeitė mediciną ir daugelį viešojo gyvenimo aspektų. Nuo pirmojo SARS-CoV-2, viruso, sukeliančio pandemiją, aprašymo, jį tyrinėjo įvairūs mokslininkai. Netrukus tapo žinoma, kad koronavirusas prasiskverbia į ląsteles dėl jų paviršiuje esančio baltymo ACE2 – angiotenziną konvertuojančio fermento 2.

Iki to laiko atitinkamas genas ir baltymas jau buvo aktyviai tiriami, nes tai yra vienas iš pagrindinių Alzheimerio ligos, labiausiai paplitusios neurodegeneracijos, patogenezės dalyvių. Pati Alzheimerio liga sukėlė savotišką pandemiją, kuri dabar tik įgauna pagreitį.

Tarp įvairių Covid-19 simptomų – ​​iš pažiūros kvėpavimo takų infekcijos – ypatingą vietą užima neurologiniai. Be ūmių nervų sistemos komplikacijų (uoslės ir skonio praradimo), buvo aprašytas silpnumas, galvos skausmas ir pažinimo sutrikimas (vadinamasis smegenų rūkas), kurie kartu kartais vadinami „neurokovidu“. Šie simptomai atitinka tai, kas jau žinoma apie SARS-CoV-2 patekimą į smegenis ir pažeidžiantį neuronus.

Tuo pat metu dar anksti kalbėti apie ilgalaikes pasekmes tiems, kurie pasveiko nuo COVID-19 (įskaitant jų smegenis). Apie juos sužinosime tik lygiai po metų, nes jie atsiranda ne iš karto.

Svarbi nauja detalė apie SARS-CoV-2 veikimo mechanizmą neuronams aprašyta žurnalo PNAS Nexus straipsnyje. Jo autoriai atliko eksperimentus su pelėmis ir ląstelių kultūromis, kurios buvo užkrėstos koronavirusu arba buvo paveiktos daugybe jo baltymų, įskaitant smaigalio S baltymą. Tai leido nustatyti tau baltymo, kuris yra neuronų citoskeleto pagrindas, pokyčius, ty jų „vidinį sustiprinimą“.

Paaiškėjo, kad koronavirusas sukelia tau baltymo hiperfosforilinimą, jam būdingus patologinius pokyčius. Esmė ta, kad tam tikrose vietose prie baltymo molekulės yra prijungta daugybė fosforo rūgšties likučių. Šis tau baltymo modifikavimas sukelia neuronų citoskeleto sunaikinimą ir šių ląstelių funkcijų sutrikimą. Daugelis mano, kad būtent šis procesas sukelia Alzheimerio ligos patogenezę.

Mokslinio darbo autorių teigimu, įvairius ir ilgalaikius neurocovid simptomus sukelia būtent tau baltymo „skilimas“ . Jų rezultatas verčia mus labiau atkreipti dėmesį į neurologines COVID-19 pasekmes, kurios dar nėra visiškai suprantamos.

Atrodytų, kad žmonės mėgstantys bendrauti, turėtų būti labiau linkę skiepytis per Covid-19 pandemiją. Juk skiepai leido grįžti prie kontaktų su kitais, ko ekstravertams taip trūko karantino ir socialinių apribojimų laikotarpiu. Tačiau iš tikrųjų ekstravertai buvo labiau linkę į antivakcinaciją, nustatė mokslininkai.

Tyrimą, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale Frontiers in Psychology, atliko specialistų komanda iš Teksaso universiteto El Pase (JAV) ir Toronto universiteto (Kanada). Nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. liepos mėn., kai visame pasaulyje siautėjo koronavirusas, mokslininkai apklausė daugiau nei 40 tūkstančių Kanados suaugusiųjų, siekdami suprasti, kokios asmenybės savybės gali būti susijusios su atsisakymu skiepytis.

Tyrimai dėl skiepų skepticizmo psichologinio pagrindo buvo atlikti dar prieš Covid-19 pandemiją. Jie parodė, kad konservatoriai labiau priešinosi skiepams nei liberalai. Matyt, toks požiūris matyti ir žmonių politinėje orientacijoje bei partijoje. Viename tyrime mokslininkai padarė išvadą, kad Jungtinėse Valstijose respublikonai rečiau nei demokratai turi teisingų įsitikinimų apie vakcinaciją. Respublikonų ir demokratų partijos yra dvi pagrindinės politinės partijos Jungtinėse Valstijose, turinčios atitinkamai dešiniųjų konservatorių ir kairiųjų centro liberalų ideologijas.

Tyrinėdami tą patį klausimą Covid metais, amerikiečių ekspertai dažnai sutelkdavo dėmesį į žmonių politines pažiūras, kad paaiškintų, kodėl kai kurie skeptiškai žiūrėjo į vakcinaciją. Šie tyrimai taip pat nustatė ryšį tarp konservatyvumo ir atsparumo vakcinoms, taip pat su kitomis medicininėmis rekomendacijomis, tokiomis kaip kaukių dėvėjimas ir socialinio atstumo palaikymas.

El Paso ir Toronto mokslininkai pasirinko skirtingą kelią.

„Nusprendėme į vakcinų skepticizmą pažvelgti iš kitos perspektyvos. Žinoma, iš dalies tai gali paaiškinti politinės pažiūros, tačiau žmonės turi individualių skirtumų. Tai atvedė mus prie asmenybės aspekto“, – sakė Melissa Baker, Teksaso universiteto El Paso docentė ir pagrindinė tyrimo autorė.

Internetinėse apklausose tyrėjai įvertino kiekvieno dalyvio asmenybę pagal modelį, psichologijoje žinomą kaip Didysis penketas. Tai rodo, kad žmogaus asmenybė apima penkis bruožus: atvirumą patirčiai, sąžiningumą (arba sąžiningumą), ekstraversiją, malonumą (draugiškumą, malonumą) ir neigiamą emocionalumą (arba neurotiškumą – emocinio stabilumo priešingybę).

Be to, žmonių buvo klausiama apie jų požiūrį į vakcinaciją. Pavyzdžiui, vienas klausimas buvo užduotas: „Ar būsite paskiepyti, kad išvengtumėte koronavirusinės infekcijos, kai bus prieinama vakcina? Reikėjo atsakyti „taip“, „ne“, „nežinau“, o šalyje prasidėjus skiepijimo kampanijai mokslininkai įtraukė variantą „Aš jau paskiepytas“.

Ekspertai manė, kad žmonės, kurie yra draugiški, sąžiningi ir atviri naujai patirčiai, būtų labiau linkę skiepytis. Kita vertus, dalyviams, kurių emocinis stabilumas buvo mažas, tai yra padidėjęs neurotiškumas, dažniau susidurdavo su neigiamu požiūriu į vakcinaciją.

Dauguma mokslininkų spėjimų pasitvirtino, tačiau ekstravertų rezultatas nustebino. Nustatyta, kad ekstravertai žmonės 18 procentų dažniau atsisakė skiepų.

Nors nuo 2023 m. gegužės mėn. PSO oficialiai nustojo vertinti koronaviruso pandemiją kaip ekstremalią situaciją, mokslininkai yra įsitikinę, kad jų tyrimai yra svarbūs ateičiai. Visų pirma, šie rezultatai gali būti naudingi kuriant argumentus kampanijoms, kuriomis siekiama įtikinti žmones pasiskiepyti. Juk skepticizmas skiepų atžvilgiu gali paskatinti pavojingų ligų plitimą ir kelti grėsmę visuomenės sveikatai.

„Jei žinome, kad turime pasiekti tam tikro tipo asmenį, galime sukurti patrauklumą, kuris pasieks tą asmenį ir įtikins jį“, – sakė Melissa Baker.

Tarptautinė mokslininkų komanda, kurioje dalyvavo HSE Biologijos ir biotechnologijų fakulteto nariai, susiejo genetines žmogaus imuninės sistemos savybes su gebėjimu efektyviai atsispirti naujoms Covid-19 bangoms. Taigi individuali ŽLA-I genetinė būklė lemia polinkį formuotis T-ląstelių imunitetui, veiksmingai prieš naujas viruso formas.

Straipsnis publikuotas žurnale PeerJ. Covid-19 delta padermė sukėlė trečiąją koronaviruso bangą 2021 m. viduryje ir pasirodė esanti užkrečiamesnė nei ankstyvieji infekcijos variantai. Be to, delta padermės baltymų mutacijos labai sumažino įgyto imuniteto efektyvumą tiems, kurie sirgo ir buvo paskiepyti nuo Covid-19.

Įgytą imunitetą infekcijoms daugiausia užtikrina T-limfocitai – imuninės sistemos ląstelės, kurios atpažįsta svetimus antigenus užsikrėtus ir sukelia imuninį atsaką. Jie tai daro dėl specialių jų paviršiuje esančių receptorių, vadinamų T ląstelių receptoriais.

T ląstelių receptoriai yra atsakingi už patogenų atpažinimą. Jie „prisimena“ anksčiau į organizmą patekusius svetimus antigenus, greitai įjungia imuninį atsaką. Taigi organizmas yra apsaugotas nuo pakartotinio užsikrėtimo tuo pačiu virusu.

Žmogaus leukocitų I klasės antigeno (HLA-I) molekulės padeda atpažinti patogeną pagal T ląstelių receptorių. ŽLA-I molekulės, patekusios į organizmą, prisijungia prie patogenų molekulių ir „pateikia“ jas užkrėstų ląstelių paviršiuje, kur jas gali atpažinti T ląstelių receptoriai.

ŽLA-I genų rinkinys yra unikalus kiekvienam individui ir yra nulemtas jo genetikos. Todėl virusinėmis ligomis serga įvairaus sunkumo žmonės. Įskaitant, kaip anksčiau įrodė HSE mokslininkai , individuali ŽLA-I genetinė būklė lemia genetinį polinkį į sunkią Covid-19 formą. Tačiau iki šiol buvo tiriami tik pirmosios koronaviruso bangos pacientų genotipai. Nuo tada virusas, sukeliantis Covid-19, labai pasikeitė, todėl pasikeitė ir žmonių jautrumas jam.

Norėdami tai ištirti, mokslininkai palygino pacientų, sergančių Covid-19, ŽLA-I genotipų ypatumus pirmosios ir trečiosios pandemijos bangose. Ištirti nuo Covid-19 pasveikusių pacientų genomai: 147 pirmosios bangos (2020 m. gegužės – rugpjūčio mėn.) ir 219 trečiosios bangos (2021 m. birželio – liepos mėn.) pacientų genomai.

Norėdami išanalizuoti genotipą, mokslininkai naudojo naujos kartos sekvenavimą (NGS) HLA genams tipuoti. Jis nustato, kokius visų galimų genų variantus (alelius) turi konkretus asmuo. Tada mokslininkai palygino, kaip dažnai tam tikras alelis atsiranda grupėse. Nustatyta, kad HLA-A*01:01 alelio nešiotojų dažnis tarp pacientų trečiojoje bangoje sumažėjo perpus, palyginti su pirmąja. Kiti HLA-I geno variantai buvo vienodai dažni abiejose grupėse.

Anksčiau buvo manoma, kad HLA-A*01:01 alelis yra susijęs su didesne infekcijos rizika ir sunkesniu Covid-19 eiga. Tačiau mokslininkai teigia, kad šis alelis yra naudingesnis, nei manyta anksčiau. Greičiausiai jo atsiradimo sumažėjimas tarp trečiosios bangos pacientų atspindi anksčiau susiformavusį T-ląstelių imunitetą Covid-19 jo nešiotojams.

HLA-A*01:01 daugiausia jungiasi prie SARS-CoV-2 viruso molekulių, užkoduotų jo genomo regione, vadinamame ORF1ab. ORF1ab laikomas konservuotu genomo regionu, o tai reiškia, kad jis yra mažiau linkęs į mutacijas nei kiti viruso genomo regionai. Manoma, kad HLA-A*01:01 nešiotojų imunitetas išmoko aptikti Covid-19, nepaisant infekcijos mutacijų.

Be to, pacientams, turintiems HLA-A*01:01 alelį, pasveikusiems nuo Covid-19, vyrauja vadinamieji atminties T limfocitai – ląstelės, kurios ilgą laiką kaupia informaciją apie infekcijų, su kuriomis jie susidūrė, antigenus. Tokios ląstelės greitai suformuoja imuninį atsaką, kai virusas vėl atakuoja.

Šie rezultatai rodo, kad HLA-I genotipo HLA-A*01:01 alelio nešiotojų imunitetas buvo veiksmingesnis „atsiminti“ Covid-19, nepaisant jo mutacijų. Tai patvirtina asmens genetinio polinkio į sunkų Covid-19 tikimybę. Be to, šios išvados galėtų būti pagrindas kuriant veiksmingas Covid-19 vakcinas, skirtas ORF1ab regionui.

Naujas amerikiečių ir švedų mokslinis darbas parodė, kad žmonės, nusprendę pasiskiepyti dėl nedidelės piniginės paskatos, po tokio eksperimento savo elgesio neigiama linkme nepakeičia. Tai reiškia, kad toks piniginis „stimuliavimas“ yra prasmingas kaip valstybės politika.

Dar koronaviruso epidemijos pradžioje nemažai tyrėjų pastebėjo, kad žmonių nenoras skiepytis yra pagrindinis epidemijos rizikos veiksnys. Dabartinė situacija tai patvirtina: pavyzdžiui, Vokietijoje mirčių nuo COVID-19 skaičius vienam gyventojui yra maždaug keturis kartus mažesnis nei Rusijoje. Panaši situacija stebima visame pasaulyje: mažai skiepytose šalyse mirčių buvo daug, labai paskiepytose – minimaliai.

Tačiau planams masiškai atlyginti piliečius už dalyvavimą skiepuose tradiciškai buvo prieštaraujama. Kai kas sako, kad tokia praktika privers pinigus gaunančius žmones elgtis ne taip protingai. Pavyzdžiui, jie gali atsisakyti paskesnių skiepų, jei už juos nebus naujo atlygio. Kadangi po kelių mėnesių apsauga nuo koronaviruso vakcinos (kaip ir nuo daugelio virusinių ligų) nukrenta beveik iki nulio ir reikalinga pakartotinė vakcinacija, tai gali būti svarbus dalykas.

Kiti „gyventojų papirkimo“ politikos priešininkai pažymi, kad ji iš esmės gali sukelti įvairių nepageidaujamų pasekmių. Kaip, pavyzdžiui, per masinį gyventojų subsidijavimą Senovės Romoje, kai duonos ir žaidimų dalijimas lėmė miesto gyventojų degradaciją ir faktinį pasitraukimą iš valstybės ir karinės tarnybos, o po to degradavo viešosios institucijos.

Naujame „Nature“ straipsnyje bandoma atsakyti į kai kuriuos iš šių klausimų. Norėdami tai padaryti, mokslininkai stebėjo daugiau nei penkių tūkstančių žmonių iš Švedijos elgesį. Eksperimento metu maždaug trečdaliui dalyvių sumokėjo už pirmąją vaisto injekciją, kad būtų išvengta Covid-19, bet ne už vėlesnius. Likę dalyviai tapo kontroline grupe: jiems nieko nebuvo mokama, bet matuojami elgesio parametrai.

Tada autoriai užfiksavo, kokiu dažnumu tie patys žmonės atvyko atlikti antrąją injekciją (pirmojo imunizacijos ciklo pabaiga) ir trečią (revakcinaciją). Po to buvo klausiama, kiek jie pasitiki vakcinos gamintojais, ar, jų nuomone, yra saugi ir veiksminga, ar pasikeitė požiūris į visuomenės gyvenimo klausimus.

Panašus dizaino tyrimas buvo atliktas trijų tūkstančių Amerikos piliečių grupei. Kai kuriems iš jų skyrus nedideles finansines paskatas pirmajai injekcijai, mokslininkai aiškinosi, ar šis faktas pakeitė tyrimo dalyvių pasitikėjimą valdžia, jų idėjas apie vakcinų saugumą ir veiksmingumą, norą duoti kraujo ar pasiskiepyti nuo gripo.

Pažymėtina, kad tyrimo išvados turėtų būti aiškinamos atsargiai, nes atlygis, atsižvelgiant į pajamų lygį nukentėjusiose šalyse, buvo gana simbolinis. Švedijoje – tik 24 doleriai, JAV tai buvo maždaug tokio paties dydžio sumos. Tai maždaug apie 1–2% ten įprasto atlyginimo.

Paaiškėjo, kad nei Švedijoje, nei JAV nėra pastebimo statistinio skirtumo tarp atlygį gavusių ir jo negavusių žmonių elgesio. Abi grupės atvyko paskiepyti antrą kartą tuo pačiu metu ir buvo vienodai tikėtina, kad bus paskiepytos. Jų pasitikėjimas vakcina ir jos gamintojais nesumažėjo. Tie kontrolinių grupių dalyviai, kuriems buvo pasakyta, kad tokia skatinimo programa egzistuoja, bet nebuvo pasiūlyta joje dalyvauti, taip pat neparodė neigiamų elgesio pokyčių.

Iš to autoriai daro išvadą, kad kuklių skiepų atlygių naudojimas yra labai veiksminga viešosios politikos priemonė, kurią galima taikyti be baimės. Deja, lieka neaiškus kitas dalykas: kiek tokios mažos sumos praktiškai gali pakeisti didelių masių žmonių elgesį. Mokslinio darbo tikslai nenumatė išsamios šio klausimo analizės.

Kinijos mokslininkai išbandė nosiaryklės vėžio imunoterapijos suderinamumą su Covid-19 vakcina SinoVac. Jų nuostabai, vaistas nesumažino terapijos efektyvumo, o priešingai: paskiepyti pacientai daug geriau reagavo į gydymą ir mažiau skundėsi nepageidaujamu šalutiniu poveikiu.

Paprastai pacientams, sergantiems nosiaryklės vėžiu, taikoma imunoterapija. Iki šiol buvo susirūpinta, kad vakcinacija nuo koronaviruso gali sumažinti šio gydymo veiksmingumą arba sukelti rimtų šalutinių poveikių. Tačiau naujas Bonos (Vokietija) ir Šansi universitetų (KLR) mokslininkų tyrimas išsklaidė šias abejones. Remiantis žurnale „Annals of Oncology“ paskelbtu straipsniu, vaistai nuo vėžio veikė geriau po vakcinacijos Kinijos vaistu „SinoVac“, nei be jo.

Daugelis vėžio ląstelių gali slopinti organizmo imuninį atsaką. Jie dažnai tai daro veikdami PD1 (programuotos ląstelės mirties) receptorių – membraninį baltymą, kuris vaidina svarbų vaidmenį imuninių ląstelių diferenciacijoje. Vėžio ląstelės prisijungia prie imuninių ląstelių, naudodamos šį receptorių ir blokuoja jų funkcijas, išjungdamos endogenines organizmo apsaugos sistemas. Kai kurios vėžio rūšys gydomos imunoterapija, kurios metu vaistas blokuoja PD-1 receptorių ir neleidžia vėžio ląstelėms jį pasiekti.

Kinijos Covid-19 vakcina SinoVac taip pat stimuliuoja imuninį atsaką, kuriame dalyvauja PD-1 receptoriai, todėl buvo susirūpinta, kad vakcina nebus suderinama su vėžio imunoterapija. Ši rizika ypač aktuali sergant nosiaryklės vėžiu, kuris, kaip ir SARS CoV-2, pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus.

Mokslininkai patikrino, ar šis susirūpinimas pagrįstas, ir atliko išsamų tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 1500 pacientų, gydytų 23 ligoninėse iš visos Kinijos. Iš jų 373 buvo paskiepyti SinoVac. Keista, bet paaiškėjo, kad būtent šie pacientai žymiai geriau reagavo į gydymą anti-PD-1 nei neskiepyti. Be to, pastebimai mažiau tikėtina, kad jie patirs rimtų šalutinių poveikių.

Kol kas mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kodėl gydymas po vakcinacijos buvo sėkmingesnis. Jie teigia, kad vakcinacija suaktyvino tam tikras imunines ląsteles, kurios vėliau užpuolė naviką. Ateityje mokslininkai planuoja išsamiau ištirti savo hipotezę.

Skoltech ir McGill universiteto mokslininkai ir jų kolegos išmokė dirbtinį intelektą, kad galėtų numatyti Covid-19 pacientų, paguldytų į intensyviąją terapiją, išgyvenamumą. Mašininio mokymosi algoritmas sugebėjo teisingai numatyti paciento išgyvenimą su 92 procentų tikimybe, remiantis 15 biomolekulių (10 baltymų ir penkių metabolitų) koncentracijos kraujo plazmoje matavimu naudojant tikslinę masės spektrometriją. Tyrimo rezultatai svarbūs pacientų suskirstymui esant nepakankamam medicinos personalui ir įrangai, kai gydytojai priversti spręsti, kuris iš vienu metu priimtų pacientų gaus pirmenybę reanimacijoje.

Darbas buvo paskelbtas žurnale Molecular & Cellular Proteomics ir įtrauktas į įdomius redaktorių tyrimus. „Kai ligoninės infrastruktūra yra perkrauta, gydytojams reikalingi metodai, leidžiantys toliau įvertinti paciento būklės sunkumą ir numatyti galimas komplikacijas. Turėdamas šią papildomą informaciją, pvz., omikos duomenis, gydytojas gali optimizuoti priežiūros strategiją ir laiku atlikti būtiną gaivinimą didžiausios rizikos pacientams.

Būtent tam ir yra sukurtas mūsų sprendimas: dirbtinis intelektas padeda įvertinti paciento sunkumą remiantis omikos duomenimis iš kraujo mėginių ir numatyti galimas komplikacijas iki mirties“, – sako profesorius Jevgenijus Nikolajevas iš Molekulinės ir ląstelių biologijos centro.

Nikolajevas ir jo kolegos ištyrė kelių šimtų pacientų, kurių rezultatai buvo žinomi ir kurių kraujo mėginiai buvo paimti patekus į intensyviosios terapijos skyrių, taip pat antrą ir septintą dienas, kelių mišinių duomenis. Dėl to kiekvienam pacientui buvo išmatuotas jo išsamus proteominis ir metabolominis profilis, ty galimų biomarkerių lygis kraujo plazmoje.

„Mes taip pat pažvelgėme į metabolitų lygį – šios mažos molekulės, medžiagų apykaitos produktai taip pat turi nuspėjamąją galią. Dėl to buvo parinktas 10 baltymų ir penkių metabolitų rinkinys, pagal kurį dirbtinio intelekto algoritmas gali labai tiksliai numatyti paciento išgyvenamumą jau patekus į reanimaciją“, – komentuoja Nikolajevas ir priduria, kad tokia prognozė. visiškai neatmeta subjektyvaus gydytojo sprendimo galimybės.

„Skoltech“ vyresnysis mokslo darbuotojas Aleksejus Kononikhinas sako: „Mūsų nustatytas žymenų baltymų rinkinys buvo patvirtintas nepriklausomais duomenimis iš Europos Charité ir Insbruko klinikų, o šiame pavyzdyje mūsų modelis taip pat parodė gerą tikslumą (daugiau nei 80 procentų) numatant paciento mirtis.”

Masių spektrometrijos laboratorija, kuriai vadovauja Nikolajevas, kuria masių spektrometrijos įrangą ir metodus, taikomus įvairiose mokslo srityse, pirmiausia biologijoje ir medicinoje. Anksčiau laboratorijos komanda siūlė masių spektrometrinį metodą greitam ir patikimam koronaviruso aptikimui. Be Skoltech ir McGill universiteto mokslininkų, darbe dalyvavo mokslininkai iš Leideno universiteto ir MRM Proteomics Inc.

Net ir po ilgos bendravimo su kaukėmis apsirengusiais žmonėmis mums nepadėjo geriau atpažinti jų veidų. Galbūt šie suaugusiųjų gebėjimai nebegali tobulėti.

Naujoji koronaviruso pandemija tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, o žmonės visame pasaulyje karts nuo karto priversti dėvėti kaukes, kad apribotų infekcijos plitimą. Per šį laiką neuroniniai tinklai žengė didžiulį žingsnį į priekį ir dabar atpažįsta žmogaus veidą, net jei jo veidas yra padengtas medicinine kauke. Natūralu manyti, kad mūsų pačių natūralūs neuroniniai tinklai, atpažįstantys kaukuotus žmones, taip pat pagerėjo. Tačiau tai neįvyko, kaip rodo naujasis JK ir Izraelio psichologų darbas. Jų darbas buvo paskelbtas žurnale Psychological Science .

Profesorius Erezas Freudas iš Jorko universiteto kartu su kolegomis atliko eksperimentų seriją su apie 2000 suaugusiųjų savanorių. Jų gebėjimai buvo vertinami naudojant Glasgow Face Match (GFMT) ir Cambridge Face Memory (CFMT) testus. Dalyviai turėjo atpažinti bei palyginti veidus, įskaitant natūralius ir iškreiptus, pvz., apverstus aukštyn kojomis arba su medicininėmis kaukėmis. Tiriamieji buvo ištirti šešiais skirtingais laiko momentais pandemijos metu. Be to, grupė buvo išbandyta prieš pačią pandemijos pradžią ir praėjus metams.

Nė viename variante dalyviai neparodė jokio pripažinimo pagerėjimo. Ankstesni CFMT testai parodė, kad kaukė veido atpažinimo tikslumą sumažina vidutiniškai 15 procentų – lygiai toks pat vaizdas buvo stebimas ir po metų pandemijos. „Nei laikas, nei bendravimo su kaukėmis patirtis nepakeitė ir nesusilpnino jų įtakos (suvokimui – red.), – sako Erezas Freudas. „Tai rodo, kad suaugusiųjų smegenys negali pasikeisti veido atpažinimo gebėjimų atžvilgiu.

Mažyliams šie gebėjimai vystosi labai greitai ir labai priklauso nuo patirties bei dažno kitų žmonių veidų stebėjimo. Šiuo atžvilgiu profesorius Freudas priduria, kad būtų ypač įdomu sužinoti, kaip pandemija paveikė šį vaikų procesą, kaip ji paveikė gebėjimo atpažinti veidus su kaukėmis ir be jų formavimąsi. Bet tai bus atskiro darbo tema ateityje.

Koronaviruso Omikron atmainos BA.1 potipiui adaptuotos vakcinos, skirtos skiepijimui sustiprinančiąja vakcinos doze, jau pasiekė skiepijančias įstaigas. Pirmiausia, šios vakcinos bus skiriamos 60 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Kiti amžiaus grupių gyventojai galės užsiregistruoti vakcinacijai, o jos pradžia numatyta spalio pradžioje.

„Galime pasidžiaugti, kad artėjant šaltajam sezonui Lietuvos gyventojai jau gali pasiskiepyti specialiai Omikron atmainai adaptuotomis vakcinomis nuo COVID-19 ligos. Ši liga niekur nedingo, todėl ne tik norime, bet ir turime visas mokslo ir valstybės suteiktas galimybes atsakingai rūpintis savo ir savo artimųjų sveikata. Šiai dienai vakcinacijos prioritetas teikiamas 60 metų ir vyresniems asmenims, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Kiti gyventojai taip pat galės registruotis, bet jų vakcinacija prasidės šiek tiek vėliau, spalio mėnesį”, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Gyventojams kylant klausimu dėl skirtingų adaptuotų vakcinų, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė paaiškina: „Adaptuotų vakcinų sudėtyje yra tiek vakcinos dalis, kuri apsaugo nuo pradinio viruso varianto, tiek dalis, apsauganti nuo atitinkamo potipio. BA.1 potipiui skirta vakcina šiek tiek skiriasi nuo vakcinos, adaptuotos BA.4 ir BA.5 potipiams, tačiau šie viruso variantai yra labai panašūs, todėl esminio skirtumo tarp šių adaptuotų vakcinų nėra. Gamintojo atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad atnaujintų vakcinų apsauga nuo visų Omikron atmainos potipių yra pakankamai stipri ir geresnė, nei pradinės vakcinos.”

Skiepijančias įstaigas rugsėjį pasiekė Omikron atmainos BA.1 potipiui adaptuotos „Comirnaty” vakcinos, taip pat į Lietuvą pristatytos pirmosios šiam potipiui adaptuotos „Spikevax” vakcinos. Iš viso rugsėjį planuojama gauti daugiau nei 100 tūkst. Omikron atmainos BA.1 potipiui adaptuotų vakcinų, o spalį gamintojai planuoja pristatyti daugiau nei pusę milijono tiek BA.1, tiek BA.4 ir BA.5 potipiams adaptuotų vakcinų, kurias Europos Komisija patvirtino šios savaitės pradžioje.

Vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Lietuvos ekspertų rekomendacijomis, adaptuotos vakcinos bus skiriamos tik skiepijimui sustiprinančiąja doze. Skiepytis pirma sustiprinančiąja vakcinos doze galės visi gyventojai nuo 12 metų, antra sustiprinančiąja doze – nuo 18 metų, laikantis skiepijimo intervalų, kurie nurodyti prie pranešimo prisegtose lentelėse.

Pasiskiepyti pagal pirminę schemą galima originaliosiomis vakcinomis „Comirnaty” ir „Spikevax”, kurios taip pat veiksmingai apsaugo nuo sunkios COVID-19 ligos formos, hospitalizacijos ir mirties.

Greitai ir paprastai užsiregistruoti pirminei vakcinacijai arba skiepijimui sustiprinančiąja doze galima internetu koronastop.lt, prisijungus per Elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus  skiepijimo vietą bei laiką savo gydymo įstaigoje. Užregistruoti galima ir kitą asmenį, pvz., šeimos narį, – tokiu atveju prisijungus savo vardu reikės įvesti registruojamo paciento asmens kodą. Jeigu gyventojas neturi galimybės registruotis internetu, dėl skiepijimo reikėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą.

Prasidedant šaltajam metų sezonui prognozuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga, todėl Sveikatos apsaugos ministerija ragina gyventojus nedelsti ir laiku pasiskiepyti.

36 metų italui po penkių dienų kelionės į Ispaniją iš karto buvo diagnozuoti visi trys virusai. Katanijos universiteto, P. Giaccone universitetinės ligoninės Palerme ir Rodolico San Marco poliklinikos gydytojai pranešė apie pirmąjį žinomą atvejį, kai pacientui vienu metu buvo diagnozuota koronavirusinė liga, beždžionių raupai ir ŽIV infekcija. Aprašymas apie tai paskelbtas žurnale „ Journal of Infection“.

Pacientas yra 36 metų italas, sergantis bipoliniu sutrikimu. Praėjus devynioms dienoms po trumpos kelionės į Ispaniją, kur jis turėjo neapsaugotų lytinių santykių su vyrais, jam pasireiškė įvairūs Covid-19 simptomai, įskaitant nuovargį, 39 laipsnių karščiavimą, karščiavimą ir gerklės skausmą. Diagnozė nustatyta liepos 2 d. (2021 m. pacientas buvo paskiepytas nuo koronaviruso dviem Pfizer ir BioNTech vakcinos dozėmis, o 2022 m. sausį pasveiko).

Netrukus ant apatinių galūnių, veido, sėdmenų susidarė mažos skausmingos pūslelės, kurias supo bėrimas, kuris buvo ir perianalinėje srityje. Dar po kelių dienų atsirado daugiau odos pažeidimų, pūslelės virto pustulėmis – ant odos esantys nedideli gumbai su pūlingu turiniu. Tik tada vyras kreipėsi į vieną iš medicinos įstaigų Palermo mieste, kur jam buvo atliktas beždžionių raupų tyrimas. Rezultatas buvo teigiamas.

Tada pacientas nusprendė išsitirti dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI). Virusinio hepatito, paprastosios pūslelinės, gonorėjos, chlamidijos ir venerinės limfogranulomos tyrimų rezultatai buvo neigiami, priešingai nei ŽIV infekcijos testas. Kadangi viruso kiekis buvo lygus 234 tūkstančiams kopijų viename mililitre kraujo, mokslininkai darė prielaidą, kad infekcija įvyko palyginti neseniai (2021 m. rugsėjį vyras buvo patikrintas dėl ŽIV, tada buvo sveikas).

„Penktą dieną, iki liepos 9 d., praeina beveik visi konstituciniai simptomai (atspindi patologinio proceso aktyvumą. – Apytiksliai red.) . Šeštą dieną SARS-CoV-2 ir beždžionių raupų viruso nosiaryklės tamponai vis dar buvo teigiami, nepaisant jokių naujų odos pažeidimų. Kadangi simptomai išnyko, pacientas buvo išrašytas ir išsiųstas į izoliaciją namuose. Liepos 19 d. jis grįžo paimti naują burnos ir ryklės tepinėlį dėl beždžionių raupų viruso. Jis buvo vis dar teigiamas. Pluta beveik visiškai sugijo, paliko nedidelį randelį. ŽIV gydymui buvo paskirtas dolutegraviro, abakaviro ir lamivudino derinys“, – teigė ataskaitos autoriai.

Pasak mokslininkų, aprašytas atvejis rodo, kad koinfekcijos atveju, norint nustatyti teisingą diagnozę, itin svarbi pilna anamnezė, atsižvelgiant į paciento seksualinį gyvenimą. Įtarus beždžionių raupus, gydytojai rekomendavo paimti tepinėlį iš burnos ir ryklės, net jei ant odos nėra ryškių požymių, nes jau gali būti pažeista burnos ir tiesiosios žarnos gleivinė. Tada reikia atlikti visą LPI patikrinimą.

Norint suprasti trigubos infekcijos pasekmes, reikia daugiau tyrimų. Pagrindinis koziris gydant tokius pacientus – savalaikė diagnostika, padarė išvadą mokslininkai.

Artėjant rudeniui, kai padaugėja susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino COVID-19 ligos testavimo tvarką ir epidemijų skelbimo kriterijus. Šie pakeitimai padės užtikrinti sklandų gydymo įstaigų darbą ir suteiks savivaldybėms įrankius augant sergamumui operatyviai reaguoti ir kontroliuoti situaciją.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, šiemet mūsų laukia įprasta mokslo metų pradžia. Tai reiškia, kad karantinas šiuo metu neplanuojamas, atsižvelgiant į aukštą visuomenės imunizacijos lygį (daugiau nei 80 proc.) ir šiuo metu vyraujančios koronaviruso atmainos ypatumus.

„Rudenį gyventojai grįš į darbus, mokiniai grįš į mokyklas, į uždaras erdves, todėl natūralu, kad susirgimų skaičius gali didėti. Tačiau šiandien tikrai nėra jokio pagrindo kalbėti apie ekstremaliosios situacijos arba nacionalinio karantino įvedimą. Sergamumo statistika rodo, kad situacija yra nauja, virusas tapo „lengvesnis“. Todėl rudeniui parengėme naujus įrankius, kurie suteiks mums lankstumo ir leis efektyviai valdyti viruso plitimą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Šiuo metu vyraujanti koronaviruso atmaina pasižymi lengvesniais simptomais, todėl daugelis COVID-19 pacientų serga namuose. Kitaip nei ankstesnių pandemijos bangų metu, dabar pagrindinis krūvis tenka ne ligoninėms ir reanimacijos skyriams, o poliklinikoms bei šeimos gydytojams.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gyventojas, jaučiantis nesunkius COVID-19 ligai būdingus simptomus ir norintis patvirtinti šios ligos diagnozę, turi kreiptis į šeimos gydytoją, atvykti į gydymo įstaigą, kur jam paskiriamas ir atliekamas greitasis antigeno testas.

Vis dėlto, išaugus nesunkiai sergančių pacientų skaičiui, siekiama apsaugoti gydytojus ir kitus poliklinikų pacientus, bei įteisinti COVID-19 ligos diagnozavimą, vadovaujantis klinikiniais ir epidemiologiniais kriterijais. Tai reiškia, kad jeigu susirgusio žmogaus artimoje aplinkoje yra patvirtintas COVID-19 ligos atvejis arba jeigu asmuo gauna teigiamą parduotuvėje arba vaistinėje įsigyto savikontrolės greitojo antigeno testo rezultatą, šeimos gydytojas galės patvirtinti COVID-19 ligos diagnozę, nekviesdamas paciento atvykti į polikliniką. Tokiu atveju gydytojas galės susiekti su pacientu ryšio priemonėmis ir įvertinęs jo sveikatos būklę nuotoliniu būdu. Ši tvarka įsigalios nuo rugpjūčio 16 dienos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savikontrolės greitojo antigeno testo pagrindu negalės būti išduodamas ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas. Norėdami gauti šį dokumentą, gyventojai turės gauti gydytojo siuntimą ir atvykti ištyrimui į gydymo įstaigą.

Primename, kad pajutus COVID-19 ligai būdingus simptomus gyventojai gali kreiptis į artimiausią sutartį su teritorine ligonių kasa turinčią šeimos medicinos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, net jeigu nėra prie jos prisirašę. Jeigu asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, mokėti už gydytojo konsultacija ir tyrimą nereikės. Tai gali būti aktualu atostogaujantiems ir dėl kitų priežasčių iš gyvenamosios vietos išvykusiems žmonėms.

Dar vienas svarbus pokytis yra tai, kad COVID-19 ligą integravus į bendrą per orą plintančių užkrečiamųjų ligų valdymo sistemą, šios ligos rodikliai buvo įtraukti į epidemijų skelbimo kriterijus, o savivaldybėms suteikta galimybė operatyviai ir lanksčiai reaguoti į epidemiologinę situaciją.

Savivaldybės, pasiekusios nustatytą suminį gripo, COVID-19 ligos ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo rodiklį (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę), galės paskelbti epidemiją savo teritorijoje ir imtis infekcijų plitimą ribojančių priemonių: laikinai riboti masinius renginius (juos atšaukti arba riboti dalyvių skaičių), organizuoti nuotolinį ugdymą klasei, srautui arba visai mokyklai, jeigu joje stebimas intensyvus COVID-19 ligos, gripo ar kitų  ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų plitimas, rekomenduoti nuotolinį darbą viešajam ir privačiam sektoriui, stiprinti infekcijos plitimo valdymą gydymo ir socialinės globos įstaigose, stiprinti rekomendacijas dėl bendrųjų, jau visiems žinomų infekcijos plitimo priemonių taikymo ir kt.

Visoje šalyje stipriai išaugus sergamumui ar ligonių lovų užimtumui ir pasiekus nustatytus rių rodiklių kriterijus epidemija galės būti skelbiama visoje Lietuvos teritorijoje – tokį sprendimą gali priimti sveikatos apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo.

Artėjant rudeniui ir naujiesiems mokslo metams, gyventojams rekomenduojame pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jeigu to dar nėra padarę, ir laiku pasirūpinti sustiprinančiąja vakcinos doze. Informacija apie vakcinaciją skelbiama ČIA.

Primename, kad apsaugoti save ir artimuosius nuo COVID-19 ligos taip pat efektyviai padeda bendrosios prevencijos priemonės: kaukių dėvėjimas ir atstumo laikymasis žmonių susibūrimo vietose, asmeninė higiena, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, ir kt. Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas dėl COVID-19 ligos prevencijos rasite ČIA.

Spaudos konferencijos transliaciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos apie COVID-19 valdymo priemones, artėjant rudeniui, žiūrėkite ČIA.