Šikšnosparnių virusai ir jų tyrimas

Biologai Jungtinėje Karalystėje ištyrė 16 skirtingų šikšnosparnių rūšių ir aptiko keletą virusų, kurie yra susiję su Covid-19 ir MERS (Artimųjų Rytų kvėpavimo sindromas) sukeliančiais virusais. Šie virusai šiuo metu nėra pavojingi žmonėms, tačiau jie gali mutuoti ir tapti pavojingi ateityje. Šią informaciją pateikia naujas tyrimas iš Londono imperatoriškojo koledžo, paskelbtas žurnale „Nature Communications.”

Šikšnosparnių virusų pavojus ir naujų mutacijų galimybė

Šikšnosparnių populiacijose cirkuliuojantys virusai yra nuolatinė grėsmė. Jie gali mutuoti ir užkrėsti kitus gyvūnus, įskaitant žmones, kaip parodė Covid-19 pandemija. Todėl biologai visame pasaulyje stengiasi sekti šiuos virusus, dažniausiai sutelkdami dėmesį į Kiniją ir Pietryčių Aziją, kur daugiausia aptinkama šikšnosparnių rūšių. Tačiau, Europoje gyvenančių šikšnosparnių tyrimai dažnai lieka nepastebėti.

Tyrimas šikšnosparnių JK

Vincentas Savolainenas ir jo kolegos atliko genetinį tyrimą, kuriam panaudojo 16 šikšnosparnių rūšis, kurios randamos JK. Jie surinko 48 išmatų mėginius, išgavę iš jų DNR, sekvenavo jį, ir ieškojo įvairių virusų fragmentų. Šis tyrimas padėjo aptikti devynis koronavirusus, įskaitant vieną virusą, kuris yra giminaitis MERS viruso, ir keturis, kurie yra artimai susiję su SARS-CoV-2.

Virusų pavojus žmonėms

Norint įvertinti naujai aptiktų virusų pavojų žmonėms, mokslininkai atliko eksperimentus su pseudovirusais. Šie pseudovirusai buvo modifikuotos ŽIV dalelės, kurios neturi žalos žmonėms. Tačiau šios dalelės turėjo naujai aptiktų koronavirusų smaigalio baltymus. Būtent šis baltymas leidžia SARS-CoV-2 patekti į žmogaus ląsteles ir užkrėsti jas, nors jo struktūra yra šiek tiek skirtinga nei kitų tipų koronavirusų.

Eksperimentai parodė, kad tik vienas iš naujai aptiktų virusų gali prisijungti prie žmogaus ląstelių paviršiaus receptorių, tačiau jis yra žymiai silpnesnis nei SARS-CoV-2 smaigalio baltymas.

Nors šiuo metu naujai rasti virusai dar neturi galimybės užkrėsti žmonių, grėsmė neturėtų būti visiškai nuvertinta. Nemaža dalis Europos šikšnosparnių yra užsikrėtę įvairiais SARS-CoV-2 giminaičiais, kurie gali mutuoti ir tapti pavojingi žmonėms. Todėl tokių tyrimų svarba išlieka aukšta, siekiant suprasti ir įvertinti galimą riziką.

Grasinimai mirtimi dėl Covid-19 nėra veiksmingesni nei raginimai dėvėti kaukes siekiant išsaugoti gyvybes, tačiau padidina žmonių nerimą. Tarptautinė mokslininkų grupė apklausė daugiau nei 15 000 respondentų iš 84 šalių.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale Affective Science. Be ligos priežasčių nustatymo, vaistų ir vakcinų kūrimo, visos šalys susiduria su būtinybe sukurti komunikacijos strategiją darbui su gyventojais. Užduotis paveikti milijonus žmonių ir perduoti žinutes apie veiksmingus kovos su Covid-19 virusu būdus tapo vienu iš svarbių viešosios politikos aspektų kiekvienoje pasaulio šalyje.

2020 m. balandžio–rugsėjo mėn. mokslininkai iš 84 šalių suvienijo jėgas, kad išsiaiškintų, kurios komunikacijos strategijos yra veiksmingiausios bendruomenėms pasiekti pandemijos metu. Ar geriau naudoti pozityvią kalbą, kad pabrėžtumėte tam tikro elgesio naudą, ar neigiamą kalbą, kuri gali išgąsdinti saugos taisyklių nesilaikančius žmones? Norėdami sužinoti atsakymą į šį klausimą, mokslininkai apklausė daugiau nei 15 000 respondentų, kalbančių 48 kalbomis.

Kai kuriuose pranešimuose daugiausia dėmesio skiriama galimai veiklos, pvz., kaukės dėvėjimo, naudai, o kitose pabrėžiami galimi nuostoliai , kurie gali atsirasti vengiant šios veiklos.

Apklausos punktai buvo pagrįsti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, raginančiomis žmones daryti keturis dalykus: kuo daugiau likti namuose, vengti parduotuvių, naudoti veido kaukes ir izoliuotis, jei yra paveiktas viruso. Klausimų formuluotės pritaikytos siekiant pabrėžti pelną ar praradimą: „Dėvėkite kaukę. Gelbėk gyvybes“ ir „Jei nenešiosite kaukės, tai gali baigtis mirtimi“.

Tyrimo rezultatai parodė, kad abiejų tipų žinutės nevienodai veikia socialinį žmonių elgesį. Kartu informacija apie galimus nuostolius gerokai padidina auditorijos nerimą. Be to, nerimo poveikis streso hormono sekrecijai gali didėti su amžiumi, todėl vyresnio amžiaus žmonės, kuriems jau kyla didesnė rizika užsikrėsti Covid-19, gali tapti dar labiau pažeidžiami.

Siekdami parodyti, kad rezultatai nepriklauso nuo konkretaus modelio, analizės metodo ar mėginių ėmimo, mokslininkai juos išbandė skirtinguose duomenų telkiniuose, taikydami skirtingas statistines procedūras. Išnagrinėtos trys formulės versijos ir atlikta 560 skirtingų mėginių skaičiavimų variantų. Daugiau nei 80 procentų modelių parodė nuoseklius rezultatus, įrodančius rezultatų atkuriamumą ir patikimumą visose 84 šalyse.

Šis tyrimas buvo pirmasis tokio didelio masto ir reprezentatyvus informacinių pranešimų poveikio žmonių elgesiui pandemijos metu tyrimas. Straipsnio autorių teigimu, gauti rezultatai gali padėti sukurti efektyvią komunikacijos politiką kovojant su Covid-19 ir kitų epidemijų plitimu.

Tarptautinė mokslininkų komanda, kurioje dalyvavo HSE Biologijos ir biotechnologijų fakulteto nariai, susiejo genetines žmogaus imuninės sistemos savybes su gebėjimu efektyviai atsispirti naujoms Covid-19 bangoms. Taigi individuali ŽLA-I genetinė būklė lemia polinkį formuotis T-ląstelių imunitetui, veiksmingai prieš naujas viruso formas.

Straipsnis publikuotas žurnale PeerJ. Covid-19 delta padermė sukėlė trečiąją koronaviruso bangą 2021 m. viduryje ir pasirodė esanti užkrečiamesnė nei ankstyvieji infekcijos variantai. Be to, delta padermės baltymų mutacijos labai sumažino įgyto imuniteto efektyvumą tiems, kurie sirgo ir buvo paskiepyti nuo Covid-19.

Įgytą imunitetą infekcijoms daugiausia užtikrina T-limfocitai – imuninės sistemos ląstelės, kurios atpažįsta svetimus antigenus užsikrėtus ir sukelia imuninį atsaką. Jie tai daro dėl specialių jų paviršiuje esančių receptorių, vadinamų T ląstelių receptoriais.

T ląstelių receptoriai yra atsakingi už patogenų atpažinimą. Jie „prisimena“ anksčiau į organizmą patekusius svetimus antigenus, greitai įjungia imuninį atsaką. Taigi organizmas yra apsaugotas nuo pakartotinio užsikrėtimo tuo pačiu virusu.

Žmogaus leukocitų I klasės antigeno (HLA-I) molekulės padeda atpažinti patogeną pagal T ląstelių receptorių. ŽLA-I molekulės, patekusios į organizmą, prisijungia prie patogenų molekulių ir „pateikia“ jas užkrėstų ląstelių paviršiuje, kur jas gali atpažinti T ląstelių receptoriai.

ŽLA-I genų rinkinys yra unikalus kiekvienam individui ir yra nulemtas jo genetikos. Todėl virusinėmis ligomis serga įvairaus sunkumo žmonės. Įskaitant, kaip anksčiau įrodė HSE mokslininkai , individuali ŽLA-I genetinė būklė lemia genetinį polinkį į sunkią Covid-19 formą. Tačiau iki šiol buvo tiriami tik pirmosios koronaviruso bangos pacientų genotipai. Nuo tada virusas, sukeliantis Covid-19, labai pasikeitė, todėl pasikeitė ir žmonių jautrumas jam.

Norėdami tai ištirti, mokslininkai palygino pacientų, sergančių Covid-19, ŽLA-I genotipų ypatumus pirmosios ir trečiosios pandemijos bangose. Ištirti nuo Covid-19 pasveikusių pacientų genomai: 147 pirmosios bangos (2020 m. gegužės – rugpjūčio mėn.) ir 219 trečiosios bangos (2021 m. birželio – liepos mėn.) pacientų genomai.

Norėdami išanalizuoti genotipą, mokslininkai naudojo naujos kartos sekvenavimą (NGS) HLA genams tipuoti. Jis nustato, kokius visų galimų genų variantus (alelius) turi konkretus asmuo. Tada mokslininkai palygino, kaip dažnai tam tikras alelis atsiranda grupėse. Nustatyta, kad HLA-A*01:01 alelio nešiotojų dažnis tarp pacientų trečiojoje bangoje sumažėjo perpus, palyginti su pirmąja. Kiti HLA-I geno variantai buvo vienodai dažni abiejose grupėse.

Anksčiau buvo manoma, kad HLA-A*01:01 alelis yra susijęs su didesne infekcijos rizika ir sunkesniu Covid-19 eiga. Tačiau mokslininkai teigia, kad šis alelis yra naudingesnis, nei manyta anksčiau. Greičiausiai jo atsiradimo sumažėjimas tarp trečiosios bangos pacientų atspindi anksčiau susiformavusį T-ląstelių imunitetą Covid-19 jo nešiotojams.

HLA-A*01:01 daugiausia jungiasi prie SARS-CoV-2 viruso molekulių, užkoduotų jo genomo regione, vadinamame ORF1ab. ORF1ab laikomas konservuotu genomo regionu, o tai reiškia, kad jis yra mažiau linkęs į mutacijas nei kiti viruso genomo regionai. Manoma, kad HLA-A*01:01 nešiotojų imunitetas išmoko aptikti Covid-19, nepaisant infekcijos mutacijų.

Be to, pacientams, turintiems HLA-A*01:01 alelį, pasveikusiems nuo Covid-19, vyrauja vadinamieji atminties T limfocitai – ląstelės, kurios ilgą laiką kaupia informaciją apie infekcijų, su kuriomis jie susidūrė, antigenus. Tokios ląstelės greitai suformuoja imuninį atsaką, kai virusas vėl atakuoja.

Šie rezultatai rodo, kad HLA-I genotipo HLA-A*01:01 alelio nešiotojų imunitetas buvo veiksmingesnis „atsiminti“ Covid-19, nepaisant jo mutacijų. Tai patvirtina asmens genetinio polinkio į sunkų Covid-19 tikimybę. Be to, šios išvados galėtų būti pagrindas kuriant veiksmingas Covid-19 vakcinas, skirtas ORF1ab regionui.

Mokslininkai įrodė, kad antikūnai prieš SARS-CoV-2 virusą kūdikiams perduodami su motinos pienu. Šie baltymai gali toleruoti prasiskverbimą per virškinimo traktą, apsaugodami jo ląsteles nuo infekcijos.

Apie žindymo naudą kalbėta ne kartą. Galima priminti, kad tai sumažina riziką susirgti astma vaikams ir prisideda prie jų pažinimo vystymosi. Be to, 2021 metais mokslininkai nustatė , kad nuo Covid-19 paskiepytų moterų piene yra antikūnų prieš šią infekciją. Naujame darbe ta pati Floridos universiteto komanda parodė, kad šie antikūnai gali būti perduodami kūdikiams maitinant krūtimi. Mokslininkų straipsnis buvo paskelbtas naujausiame Perinatologijos žurnalo numeryje .

Profesorius Josephas Larkinas ir jo kolegos išanalizavo 25 kūdikių, kuriuos žindė motinos, paskiepytos nuo Covid-19, išmatas. Iš jų iš tiesų buvo įmanoma išskirti SARS-CoV-2 antikūnus. Tačiau reikėjo įrodyti, kad jie išgyveno prasiskverbę per virškinimo traktą ir neprarado imuninės veiklos.

Norėdami tai padaryti, mokslininkai įvedė antikūnus į ląstelių kultūras, kurių paviršiuje buvo receptoriai, kurie tarnavo kaip „įėjimo vartai“ užkrėsti virusu. Tada į šias ląsteles buvo pridėtas modifikuotas SARS-CoV-2, naudojant tą patį infekcijos mechanizmą, tačiau jis negalėjo daugintis ir buvo saugus eksperimentams laboratorijoje. Be to, prisijungę prie receptoriaus, tokie pseudovirusai sudaro fluorescencinius kompleksus, kuriuos lengva aptikti.

Eksperimentai parodė, kad iš anksto apdorojant antikūnais, gautais iš kūdikių, fluorescencinių, taigi ir užkrėstų, ląstelių buvo žymiai mažiau nei kontrolinių eksperimentų metu. Todėl baltymai, gauti iš motinos pieno, tikrai gali apsaugoti kūdikius nuo COVID-19.

Visų pirma, tai liečia burnos ertmės ir virškinimo trakto ląsteles; mažai tikėtina, kad toks poveikis išplistų į plaučius, kur pieno antikūnai neprasiskverbia. Be to, darbo autoriai lygino antikūnų kiekį moterų kraujo plazmoje ir motinos piene netrukus po vakcinacijos ir po šešių mėnesių. Kaip ir buvo galima tikėtis, per šį laikotarpį jų koncentracija žymiai sumažėjo, nors gebėjimas neutralizuoti viruso daleles vis tiek buvo didesnis nei neskiepytų motinų.

Naujas amerikiečių ir švedų mokslinis darbas parodė, kad žmonės, nusprendę pasiskiepyti dėl nedidelės piniginės paskatos, po tokio eksperimento savo elgesio neigiama linkme nepakeičia. Tai reiškia, kad toks piniginis „stimuliavimas“ yra prasmingas kaip valstybės politika.

Dar koronaviruso epidemijos pradžioje nemažai tyrėjų pastebėjo, kad žmonių nenoras skiepytis yra pagrindinis epidemijos rizikos veiksnys. Dabartinė situacija tai patvirtina: pavyzdžiui, Vokietijoje mirčių nuo COVID-19 skaičius vienam gyventojui yra maždaug keturis kartus mažesnis nei Rusijoje. Panaši situacija stebima visame pasaulyje: mažai skiepytose šalyse mirčių buvo daug, labai paskiepytose – minimaliai.

Tačiau planams masiškai atlyginti piliečius už dalyvavimą skiepuose tradiciškai buvo prieštaraujama. Kai kas sako, kad tokia praktika privers pinigus gaunančius žmones elgtis ne taip protingai. Pavyzdžiui, jie gali atsisakyti paskesnių skiepų, jei už juos nebus naujo atlygio. Kadangi po kelių mėnesių apsauga nuo koronaviruso vakcinos (kaip ir nuo daugelio virusinių ligų) nukrenta beveik iki nulio ir reikalinga pakartotinė vakcinacija, tai gali būti svarbus dalykas.

Kiti „gyventojų papirkimo“ politikos priešininkai pažymi, kad ji iš esmės gali sukelti įvairių nepageidaujamų pasekmių. Kaip, pavyzdžiui, per masinį gyventojų subsidijavimą Senovės Romoje, kai duonos ir žaidimų dalijimas lėmė miesto gyventojų degradaciją ir faktinį pasitraukimą iš valstybės ir karinės tarnybos, o po to degradavo viešosios institucijos.

Naujame „Nature“ straipsnyje bandoma atsakyti į kai kuriuos iš šių klausimų. Norėdami tai padaryti, mokslininkai stebėjo daugiau nei penkių tūkstančių žmonių iš Švedijos elgesį. Eksperimento metu maždaug trečdaliui dalyvių sumokėjo už pirmąją vaisto injekciją, kad būtų išvengta Covid-19, bet ne už vėlesnius. Likę dalyviai tapo kontroline grupe: jiems nieko nebuvo mokama, bet matuojami elgesio parametrai.

Tada autoriai užfiksavo, kokiu dažnumu tie patys žmonės atvyko atlikti antrąją injekciją (pirmojo imunizacijos ciklo pabaiga) ir trečią (revakcinaciją). Po to buvo klausiama, kiek jie pasitiki vakcinos gamintojais, ar, jų nuomone, yra saugi ir veiksminga, ar pasikeitė požiūris į visuomenės gyvenimo klausimus.

Panašus dizaino tyrimas buvo atliktas trijų tūkstančių Amerikos piliečių grupei. Kai kuriems iš jų skyrus nedideles finansines paskatas pirmajai injekcijai, mokslininkai aiškinosi, ar šis faktas pakeitė tyrimo dalyvių pasitikėjimą valdžia, jų idėjas apie vakcinų saugumą ir veiksmingumą, norą duoti kraujo ar pasiskiepyti nuo gripo.

Pažymėtina, kad tyrimo išvados turėtų būti aiškinamos atsargiai, nes atlygis, atsižvelgiant į pajamų lygį nukentėjusiose šalyse, buvo gana simbolinis. Švedijoje – tik 24 doleriai, JAV tai buvo maždaug tokio paties dydžio sumos. Tai maždaug apie 1–2% ten įprasto atlyginimo.

Paaiškėjo, kad nei Švedijoje, nei JAV nėra pastebimo statistinio skirtumo tarp atlygį gavusių ir jo negavusių žmonių elgesio. Abi grupės atvyko paskiepyti antrą kartą tuo pačiu metu ir buvo vienodai tikėtina, kad bus paskiepytos. Jų pasitikėjimas vakcina ir jos gamintojais nesumažėjo. Tie kontrolinių grupių dalyviai, kuriems buvo pasakyta, kad tokia skatinimo programa egzistuoja, bet nebuvo pasiūlyta joje dalyvauti, taip pat neparodė neigiamų elgesio pokyčių.

Iš to autoriai daro išvadą, kad kuklių skiepų atlygių naudojimas yra labai veiksminga viešosios politikos priemonė, kurią galima taikyti be baimės. Deja, lieka neaiškus kitas dalykas: kiek tokios mažos sumos praktiškai gali pakeisti didelių masių žmonių elgesį. Mokslinio darbo tikslai nenumatė išsamios šio klausimo analizės.

Koronaviruso Omikron atmainos BA.1 potipiui adaptuotos vakcinos, skirtos skiepijimui sustiprinančiąja vakcinos doze, jau pasiekė skiepijančias įstaigas. Pirmiausia, šios vakcinos bus skiriamos 60 metų ir vyresniems gyventojams, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Kiti amžiaus grupių gyventojai galės užsiregistruoti vakcinacijai, o jos pradžia numatyta spalio pradžioje.

„Galime pasidžiaugti, kad artėjant šaltajam sezonui Lietuvos gyventojai jau gali pasiskiepyti specialiai Omikron atmainai adaptuotomis vakcinomis nuo COVID-19 ligos. Ši liga niekur nedingo, todėl ne tik norime, bet ir turime visas mokslo ir valstybės suteiktas galimybes atsakingai rūpintis savo ir savo artimųjų sveikata. Šiai dienai vakcinacijos prioritetas teikiamas 60 metų ir vyresniems asmenims, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Kiti gyventojai taip pat galės registruotis, bet jų vakcinacija prasidės šiek tiek vėliau, spalio mėnesį”, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Gyventojams kylant klausimu dėl skirtingų adaptuotų vakcinų, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė paaiškina: „Adaptuotų vakcinų sudėtyje yra tiek vakcinos dalis, kuri apsaugo nuo pradinio viruso varianto, tiek dalis, apsauganti nuo atitinkamo potipio. BA.1 potipiui skirta vakcina šiek tiek skiriasi nuo vakcinos, adaptuotos BA.4 ir BA.5 potipiams, tačiau šie viruso variantai yra labai panašūs, todėl esminio skirtumo tarp šių adaptuotų vakcinų nėra. Gamintojo atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad atnaujintų vakcinų apsauga nuo visų Omikron atmainos potipių yra pakankamai stipri ir geresnė, nei pradinės vakcinos.”

Skiepijančias įstaigas rugsėjį pasiekė Omikron atmainos BA.1 potipiui adaptuotos „Comirnaty” vakcinos, taip pat į Lietuvą pristatytos pirmosios šiam potipiui adaptuotos „Spikevax” vakcinos. Iš viso rugsėjį planuojama gauti daugiau nei 100 tūkst. Omikron atmainos BA.1 potipiui adaptuotų vakcinų, o spalį gamintojai planuoja pristatyti daugiau nei pusę milijono tiek BA.1, tiek BA.4 ir BA.5 potipiams adaptuotų vakcinų, kurias Europos Komisija patvirtino šios savaitės pradžioje.

Vadovaujantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Lietuvos ekspertų rekomendacijomis, adaptuotos vakcinos bus skiriamos tik skiepijimui sustiprinančiąja doze. Skiepytis pirma sustiprinančiąja vakcinos doze galės visi gyventojai nuo 12 metų, antra sustiprinančiąja doze – nuo 18 metų, laikantis skiepijimo intervalų, kurie nurodyti prie pranešimo prisegtose lentelėse.

Pasiskiepyti pagal pirminę schemą galima originaliosiomis vakcinomis „Comirnaty” ir „Spikevax”, kurios taip pat veiksmingai apsaugo nuo sunkios COVID-19 ligos formos, hospitalizacijos ir mirties.

Greitai ir paprastai užsiregistruoti pirminei vakcinacijai arba skiepijimui sustiprinančiąja doze galima internetu koronastop.lt, prisijungus per Elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus  skiepijimo vietą bei laiką savo gydymo įstaigoje. Užregistruoti galima ir kitą asmenį, pvz., šeimos narį, – tokiu atveju prisijungus savo vardu reikės įvesti registruojamo paciento asmens kodą. Jeigu gyventojas neturi galimybės registruotis internetu, dėl skiepijimo reikėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą.

Prasidedant šaltajam metų sezonui prognozuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga, todėl Sveikatos apsaugos ministerija ragina gyventojus nedelsti ir laiku pasiskiepyti.

Artėjant rudeniui, kai padaugėja susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino COVID-19 ligos testavimo tvarką ir epidemijų skelbimo kriterijus. Šie pakeitimai padės užtikrinti sklandų gydymo įstaigų darbą ir suteiks savivaldybėms įrankius augant sergamumui operatyviai reaguoti ir kontroliuoti situaciją.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, šiemet mūsų laukia įprasta mokslo metų pradžia. Tai reiškia, kad karantinas šiuo metu neplanuojamas, atsižvelgiant į aukštą visuomenės imunizacijos lygį (daugiau nei 80 proc.) ir šiuo metu vyraujančios koronaviruso atmainos ypatumus.

„Rudenį gyventojai grįš į darbus, mokiniai grįš į mokyklas, į uždaras erdves, todėl natūralu, kad susirgimų skaičius gali didėti. Tačiau šiandien tikrai nėra jokio pagrindo kalbėti apie ekstremaliosios situacijos arba nacionalinio karantino įvedimą. Sergamumo statistika rodo, kad situacija yra nauja, virusas tapo „lengvesnis“. Todėl rudeniui parengėme naujus įrankius, kurie suteiks mums lankstumo ir leis efektyviai valdyti viruso plitimą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Šiuo metu vyraujanti koronaviruso atmaina pasižymi lengvesniais simptomais, todėl daugelis COVID-19 pacientų serga namuose. Kitaip nei ankstesnių pandemijos bangų metu, dabar pagrindinis krūvis tenka ne ligoninėms ir reanimacijos skyriams, o poliklinikoms bei šeimos gydytojams.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gyventojas, jaučiantis nesunkius COVID-19 ligai būdingus simptomus ir norintis patvirtinti šios ligos diagnozę, turi kreiptis į šeimos gydytoją, atvykti į gydymo įstaigą, kur jam paskiriamas ir atliekamas greitasis antigeno testas.

Vis dėlto, išaugus nesunkiai sergančių pacientų skaičiui, siekiama apsaugoti gydytojus ir kitus poliklinikų pacientus, bei įteisinti COVID-19 ligos diagnozavimą, vadovaujantis klinikiniais ir epidemiologiniais kriterijais. Tai reiškia, kad jeigu susirgusio žmogaus artimoje aplinkoje yra patvirtintas COVID-19 ligos atvejis arba jeigu asmuo gauna teigiamą parduotuvėje arba vaistinėje įsigyto savikontrolės greitojo antigeno testo rezultatą, šeimos gydytojas galės patvirtinti COVID-19 ligos diagnozę, nekviesdamas paciento atvykti į polikliniką. Tokiu atveju gydytojas galės susiekti su pacientu ryšio priemonėmis ir įvertinęs jo sveikatos būklę nuotoliniu būdu. Ši tvarka įsigalios nuo rugpjūčio 16 dienos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savikontrolės greitojo antigeno testo pagrindu negalės būti išduodamas ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas. Norėdami gauti šį dokumentą, gyventojai turės gauti gydytojo siuntimą ir atvykti ištyrimui į gydymo įstaigą.

Primename, kad pajutus COVID-19 ligai būdingus simptomus gyventojai gali kreiptis į artimiausią sutartį su teritorine ligonių kasa turinčią šeimos medicinos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, net jeigu nėra prie jos prisirašę. Jeigu asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, mokėti už gydytojo konsultacija ir tyrimą nereikės. Tai gali būti aktualu atostogaujantiems ir dėl kitų priežasčių iš gyvenamosios vietos išvykusiems žmonėms.

Dar vienas svarbus pokytis yra tai, kad COVID-19 ligą integravus į bendrą per orą plintančių užkrečiamųjų ligų valdymo sistemą, šios ligos rodikliai buvo įtraukti į epidemijų skelbimo kriterijus, o savivaldybėms suteikta galimybė operatyviai ir lanksčiai reaguoti į epidemiologinę situaciją.

Savivaldybės, pasiekusios nustatytą suminį gripo, COVID-19 ligos ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo rodiklį (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę), galės paskelbti epidemiją savo teritorijoje ir imtis infekcijų plitimą ribojančių priemonių: laikinai riboti masinius renginius (juos atšaukti arba riboti dalyvių skaičių), organizuoti nuotolinį ugdymą klasei, srautui arba visai mokyklai, jeigu joje stebimas intensyvus COVID-19 ligos, gripo ar kitų  ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų plitimas, rekomenduoti nuotolinį darbą viešajam ir privačiam sektoriui, stiprinti infekcijos plitimo valdymą gydymo ir socialinės globos įstaigose, stiprinti rekomendacijas dėl bendrųjų, jau visiems žinomų infekcijos plitimo priemonių taikymo ir kt.

Visoje šalyje stipriai išaugus sergamumui ar ligonių lovų užimtumui ir pasiekus nustatytus rių rodiklių kriterijus epidemija galės būti skelbiama visoje Lietuvos teritorijoje – tokį sprendimą gali priimti sveikatos apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo.

Artėjant rudeniui ir naujiesiems mokslo metams, gyventojams rekomenduojame pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jeigu to dar nėra padarę, ir laiku pasirūpinti sustiprinančiąja vakcinos doze. Informacija apie vakcinaciją skelbiama ČIA.

Primename, kad apsaugoti save ir artimuosius nuo COVID-19 ligos taip pat efektyviai padeda bendrosios prevencijos priemonės: kaukių dėvėjimas ir atstumo laikymasis žmonių susibūrimo vietose, asmeninė higiena, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, ir kt. Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas dėl COVID-19 ligos prevencijos rasite ČIA.

Spaudos konferencijos transliaciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos apie COVID-19 valdymo priemones, artėjant rudeniui, žiūrėkite ČIA.

Nuo rugpjūčio 1-osios sudaroma galimybė pasiskiepyti antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze Lietuvos gyventojams, susiduriantiems su didesne sunkios ligos rizika. Toks sprendimas paremtas naujausiomis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) bei Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijomis ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) darbo grupės ekspertų pateiktais siūlymais.

Skiepytis galės šiai grupei priklausantys 60 metų amžiaus ir vyresni asmenys, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis, nepriklausomai nuo amžiaus, jeigu jų sveikatos būklė didina sunkaus susirgimo tikimybę. Dėl rizikos veiksnių įvertinimo ir poreikio skiepytis būtina konsultuotis su šeimos gydytoju.

Atkreipiame dėmesį, kad šeimos gydytojui net ir įvertinus bei patvirtinus poreikį žmogui skiepytis, antrąją sustiprinančiąją dozę galima skirti tik praėjus šešiems mėnesiams po paskutinio skiepo nuo COVID-19 ligos. Visiems kitiems 60 metų amžiaus ir vyresniems asmenims pasiskiepyti antrąją sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze rekomenduotina rudenį kartu su gripo ir pneumokokinės infekcijos vakcina. Apie tai detalios rekomendacijos bus paskelbtos, artėjant rudens sezonui.

Tarptautinės sveikatos priežiūros organizacijos rekomendacijas labiausiai pažeidžiamiems žmonėms pateikė, atsižvelgdamos į šiuo metu Europoje stebimą dėl COVID-19 ligos padidėjusį ligoninių bei intensyviosios terapijos lovų užimtumą. Be to svarus argumentas skiepytis antrąja sustiprinančiąja vakcinos doze lieka mokslo tyrimais pagrįstas faktas, kad vakcinos ir toliau išlieka labai veiksmingos, mažinant naujų koronaviruso atmainų sukeltos sunkios COVID-19 ligos riziką, hospitalizavimą ir mirčių skaičių. EVA jau yra pradėjusi adaptuotų „Comirnaty“ ir „Spikevax“ vakcinų, geriau pritaikytų apsaugoti nuo konkrečios koronaviruso atmainos ar atmainų, peržiūrą, tačiau, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, šiuo metu revakcinacijai rekomenduojama nedelsti ir naudoti dabar prieinamas patvirtintas vakcinas.

Primename, kad antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze nuo gegužės 30 d. gali pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantys pilnamečiai arba tie asmenys, kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat tie, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Be to, kiek anksčiau buvo nuspręsta nuo rugpjūčio 1 d. sudaryti galimybę antrąja sustiprinančiąja doze pasiskiepyti 80 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms.

Vis dar nepasiskiepijusiems šalies gyventojams rekomenduojama pasiskiepyti pagal pirminę schemą ir sustiprinančiąja doze (nuo 5 metų amžiaus – pagal pirminę schemą, vaikai nuo 12 metų amžiaus gali būti skiepijami sustiprinančiąja „Comirnaty“ vakcinos doze).

Rūkymas dėvint chirurginę kaukę buvo susijęs su du kartus padidėjusiu iškvepiamu CO kiekiu ir širdies, kraujagyslių ligų žymenimis.

Graikijos ir Italijos mokslininkai iš Kapodistrijos nacionalinio Atėnų universiteto medicinos mokyklos Attikono universiteto ligoninės, Tesalijos universiteto ir Romos universiteto La Sapienza ištyrė, kaip ilgalaikis chirurginės apsauginės kaukės dėvėjimas veikia iškvepiamo anglies monoksido lygį ( CO) ir rūkančiųjų kraujagyslių funkcija. Tyrimas buvo paskelbtas Europos prevencinės kardiologijos žurnale.

Anglies monoksido, bespalvio, bekvapio junginio, susidarančio bet kokio tipo gaisro metu, poveikis buvo susijęs su bloga rūkalių sveikata. Kai CO patenka į plaučius, jis prisijungia prie raudonųjų kraujo kūnelių hemoglobino ir sudaro karboksihemoglobiną (COHb), kuris vėliau patenka į kraują. Kai tai įvyksta, sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį, o tai blogiausiu atveju gali baigtis mirtimi. Ir nors anglies monoksidas greitai susijungia su raudonaisiais kraujo kūneliais, jis lėtai išsiskiria iš organizmo.

Normalus COHb kiekis kraujyje, veikiamas CO iš aplinkos, yra mažesnis nei 1%. Rūkantiems šis skaičius yra daug didesnis: surūkančiam pakelį cigarečių per dieną – nuo ​​3% iki 6%, du pakelius – nuo ​​6% iki 10%. Kraujo prisotinimas anglies monoksidu, didesnis nei 1%, gresia tokiomis pasekmėmis kaip padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis, sumažėjusi ištvermė ir galvos skausmas. Deguonies trūkumas savo ruožtu apsunkina širdies darbą. Visa tai daro CO lygį vienu iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų, tarp kurių yra širdies nepakankamumas ir miokardo infarktas, veiksnių.

Mėnesį trukusiame eksperimente dalyvavo 120 sveikatos priežiūros darbuotojų (amžiaus vidurkis – 45 m., 28,3 proc. – vyrai): pirmoji grupė rūkė įprastas cigaretes, antroji – naudojo tabako šildymo sistemas (šiuo atveju įkaista iki vid. 250-350 laipsnių, todėl susidaro aerozolis, kuriame yra nikotino), trečiasis buvo nerūkantis. Elektroninės cigaretės arba garai nebuvo įtraukti į tyrimą. Žmonės, sergantys hipertenzija, cukriniu diabetu, dislipidemija, lėtine inkstų liga ir prieširdžių virpėjimu, taip pat nebuvo įtraukti į mėginį.

Pirmiausia mokslininkai specialiu prietaisu išmatavo visų tiriamųjų iškvepiamo anglies monoksido lygį, taip pat pulso bangos greitį aortoje (būsimų širdies ir kraujagyslių ligų prognozę), aortos padidėjimo indeksą, pritaikytą pagal širdies ritmą ir centrinis sistolinis kraujospūdis. Visos šios procedūros buvo atliekamos anksti ryte savaitgaliais, gerai išsimiegojus ir ilgai nenešiojant chirurginių kaukių.

Panašūs rodmenys buvo atlikti, pirmiausia, pasibaigus aštuonių valandų rytinei pamainai ligoninėje, kai dalyviai privalo dėvėti kaukes; antra, po tų pačių aštuonių valandų, bet už gydymo įstaigos sienų ir be kaukių. Savanorių buvo paprašyta nerūkyti bent valandą prieš matavimus, tačiau šiaip jie savo įpročių nekeitė.

Remiantis rezultatais, sveikatos priežiūros darbuotojų, rūkančių „tradicines“ cigaretes, CO kiekis iškvepiamame pradžioje šoktelėjo nuo 8,00 ppm iki 12,15 ppm be kaukės ir 17,45 ppm, kai jie dėvėjo kaukę. Tuo tarpu dalyvių, kurie pirmenybę teikė tabako šildymo sistemoms, padidėjo nuo 1,15 ppm iki 1,43 ppm be kaukės ir 2,20 ppm su kauke. Nerūkantiems toks ryšys nebuvo atskleistas: anglies monoksido kiekis ore, kurį jie iškvėpė, išliko toks pat ir nepriklausė nuo kaukės dėvėjimo.

Rūkančiųjų širdies ir kraujagyslių ligų žymenų lygis taip pat buvo didesnis, jei jie aštuonias valandas dėvėjo kaukes. „Mūsų tyrimas parodė, kad rūkymas dėvint chirurginę kaukę buvo susijęs su dvigubu CO2 lygio padidėjimu iškvepiamu ir tuo pačiu arterijų laisvumu. Tai gali sukelti pakartotinis iškvepiamo CO ir (arba) nikotino turtingų garų įkvėpimas. Kita vertus, nerūkančiųjų kaukių dėvėjimas nenukentėjo. <…> Taigi žmonės, dėvintys kaukes, turėtų susilaikyti nuo rūkymo, o įprastų cigarečių ir tabako šildymo sistemų atsisakymas yra būtina sąlyga sveikatai gerinti pandemijos metu“, – pabrėžė darbo autoriai.

Jie pažymėjo, kad tyrimas taip pat turėjo trūkumų, visų pirma dėl mažo imties dydžio. Taip pat negalima atmesti, kaip rezultatus gali paveikti stresas darbo vietoje, aplinkos tarša, valgymo ar miego sutrikimai.

Netikėtai prasidėjusi ir didžiąją planetos dalį greitai apėmusi koronaviruso pandemija parodė, kad nepaisant medicinos plėtros, virusai vis dar gali nustebinti. Tapo akivaizdu, kad neįmanoma numatyti naujų epidemijų protrūkių ir joms visiškai pasiruošti. Beždžionių raupai, atsiradę po Covid-19, yra ryškus to patvirtinimas. Iki šiol pasaulyje jau užregistruota daugiau nei šimtas šios ligos atvejų – tai rekordas per visą kovos su šia anaiptol ne nauja infekcija, mokslininkų atrasta beveik prieš 65 metus, istorijoje. Medicinos mokslų daktaras, „Rostec State Corporation“ Nacimbio holdingo patarėjas mokslo klausimais Igoris Nikitinas pasakoja apie naujos pandemijos plitimo priežastis ir potencialą.

Dar visai neseniai infekcinių ligų specialistai ir epidemiologai daugiausia užsiimdavo plačiajai visuomenei nematomu darbu ir retai tapdavo laikraščių publikacijų ar televizijos reportažų herojais. Tokio profilio specialistai buvo tik retkarčiais prisiminti per sezoninio gripo ar vietinių „vaikų“ infekcijų protrūkius, kuriuos sukėlė dalies šiuolaikinės planetos gyventojų skeptiškumas skiepų atžvilgiu.

Tačiau 2020 metais viskas pasikeitė – pasaulį apėmė Covid-19 pandemija, infekcinių ligų specialistai su epidemiologais tapo pagrindiniais naujienų antraščių ir straipsnių moksliniuose leidiniuose veikėjais. Po kiekvienos naujos viruso bangos visi norėjo tikėti, kad vakcinacija ir bandos imunitetas padės panaikinti pandemiją. Tačiau SARS-CoV-2 virusas buvo neįprastai linkęs į mutacijas. Kartas po karto pasaulį „užkariavo“ naujos atmainos.

2022 metais horizonte iškilo naujas pavojus. Atrodė, kad žodis „raupai“ grėsmingą skambesį išlaikė tik klasikinės literatūros kūriniuose ir negali išgąsdinti XXI amžiaus žmogaus. Vakcinos pagalba raupai buvo nugalėti seniai – virusas tiesiog nustojo egzistavęs gamtoje. Ir staiga į informacinę erdvę įsiveržė dešimtys pranešimų apie beždžionių raupų plitimą.

Tarp žmonių, toli nuo medicinos pasaulio, iki to laiko mažai žmonių net žinojo apie tokios ligos egzistavimą. Iki 2022 m. gegužės pabaigos įvairiose šalyse buvo pranešta apie daugiau nei 100 užsikrėtimo atvejų. Užsikrėtusių žmonių skaičius toliau augo. 2022 metų birželio 17 dieną Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai jau pranešė apie daugiau nei du tūkstančius laboratoriškai patvirtintų atvejų 42 šalyse ir vieną mirtį. Iš kur atsirado ši nauja (ar ne nauja?) liga? Kuo tai pavojinga ir ar mūsų laukia dar viena pandemija?

Ne raupai, ne Covid-19, bet ir ne „lengvas peršalimas“.

Pagrindinis faktas, kurį žino ne visi, yra beždžionių raupai, ši liga nėra nauja. Pirmą kartą jis buvo aptiktas 1958 m., Kaip galima spėti, beždžionėse. Tuo metu žmonėms, dirbusiems su užsikrėtusiais gyvūnais, viskas susitvarkė, užsikrėtimo išvengta. Gydytojai užregistravo pirmąjį žmogaus atvejį tik po 12 metų, 1970 m., vaikui iš Kongo. Iš pradžių įtarimas krito ant raupų, nes simptomai buvo labai panašūs, bet paaiškėjo, kad tai nauja liga – ne tokia sunki, bet vis tiek gana pavojinga. Nuo to laiko beždžionės raupai ir jų sukėlėjas buvo plačiai tiriami. Beždžionių raupų virusas priklauso raupų virusų šeimai (Poxviridae). Artimiausi jo giminaičiai yra natūralūs, karvių raupų ir vakcinų virusai.

Priešingai nei pavadinimas, beždžionės nėra pagrindiniai infekcijos nešiotojai. Mokslininkai mano, kad žmogus gali užsikrėsti įkandus užsikrėtusiam gyvūnui arba palietus jo kailį, kraują ar kitus kūno skysčius. Taip pat virusas gali patekti į organizmą, jei valgote mėsą, kuri nebuvo tinkamai termiškai apdorota. Pagrindiniai nešiotojai yra graužikai – pelės, žiurkės, voverės ir kt.

Mažiau žinoma, kaip ši infekcija plinta nuo žmogaus iki žmogaus. Manoma, kad dažniausiai užsikrečiama oro lašeliais per artimą kontaktą, o ne per kraują ar prisilietimą. Taigi, norint užsikrėsti, kurį laiką reikia būti labai arti paciento.

Užsikrėtus beždžionėmis, kaip ir kitomis infekcijomis, inkubacinis laikotarpis pirmiausia praeina – vidutiniškai 7-14 dienų. Šiuo metu žmogus jaučiasi sveikas, o virusas dauginasi ir per kraują plinta visame kūne.

Tada ateina vadinamasis prodrominis laikotarpis. Yra karščiavimas (galimi ir kiti į gripą panašūs simptomai, iki dusulio). Žmogus jau supranta, kad serga, bet dar nežino kuo. Prodrominis periodas trunka nuo vienos iki 10 dienų, o po jo atsiranda simptomai, kurie labai panašūs į raupus, bet yra švelnesni. Ant odos atsiranda bėrimas papulių (tuberkulų) pavidalu, tada jie virsta pūslelėmis, užpildytomis pūliais. Jiems atsivėrus, jų vietose lieka šašai. Bėrimas pasireiškia keturiomis bangomis ir baigiasi po 2-3 savaičių.

Beždžionių raupai dažniausiai praeina savaime, kaip peršalimas. Dažniausiai reikalingas tik simptominis gydymas. Ir, žinoma, izoliuoti ligonį 21 dienai, kad jis nieko neužkrėstų. Tačiau kai kuriais atvejais, kai liga išsivysto didelės rizikos grupės žmonėms (pavyzdžiui, sergantiems imunodeficitu, atopiniu dermatitu, vaikams iki aštuonerių metų) ir yra sunki, skiriami antivirusiniai vaistai, imunoglobulinai (antikūnai prieš karvių raupų virusą). naudojamas.

Infekcijos sunkumas priklauso nuo įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, paskiepyti nuo raupų lengviau toleruoja beždžiones, o imunodeficito ir gretutinėmis ligomis sergantys žmonės turi didesnę komplikacijų riziką. Pavojus didėja eksponentiškai, kai prie viruso prisijungia antrinės bakterinės infekcijos, pneumonija ar dehidratacija.
Gydytojai išskiria dvi beždžionių raupų rūšis (kladus): Centrinės Afrikos (Kongo baseino) ir Vakarų Afrikos. Centrinė Afrika sukelia sunkesnę infekciją, mirtingumas gali siekti 10 proc. Vakarų Afrikos atveju miršta mažiau nei vienas procentas užsikrėtusiųjų. Iki šiol jau nustatyta daugiau nei 2000 pacientų ir tik vienas mirė, todėl mokslininkai mano, kad dėl dabartinio protrūkio kaltas Vakarų Afrikos kladas. Tai yra, tai tik baisių natūralių raupų blyškus šešėlis, bet ir ne „nekenksmingas peršalimas“.

Senas naujas draugas

Taigi, beždžionių raupų virusas mokslininkams ir gydytojams žinomas daugiau nei pusę amžiaus. Iš pradžių ši infekcija buvo nustatyta tik tarp Vakarų Afrikos gyventojų – nuo ​​1970 iki 1986 metų tik 10 atvejų. Tada mokslininkai paskelbė pavojaus signalą. Juos nerimavo klausimas: ar naujas virusas užims laisvą raupų nišą? Tačiau matematinė analizė parodė, kad nerimauti nėra ko: ligos sukėlėjas negali ilgai plisti tarp žmonių, reikia nuolatinių kontaktų su gyvūnais. Be to, tuo metu už Afrikos ribų nebuvo nustatytas nė vienas užsikrėtimo atvejis. Dėl to buvo nuspręsta apsiriboti epidemiologine priežiūra. Beždžionių raupai, išnaikinus raupus, tapo labiausiai paplitusia ortopokso viruso infekcija tarp žmonių, tačiau vis tiek buvo tokia reta, kad niekas į tai nežiūrėjo rimtai.

2003 m. pirmasis protrūkis įvyko už Afrikos ribų. Viskas prasidėjo nuo to, kad į Teksasą (JAV) buvo atvežta 800 mažų gyvūnų iš Ganos. Šioje siuntoje buvo devynios žinduolių rūšys, įskaitant šešias graužikų rūšis. Kai kurie iš šių gyvūnų buvo užsikrėtę, o vėliau buvo laikomi kartu su gyvūnais linksmu pavadinimu „prerijų šuo“. Šios rūšies graužikai yra gana plačiai paplitę JAV ir 2003 m. gegužės 24 d. Viskonsino visuomenės sveikatos administracija gavo pranešimą apie trejų metų mergaitę, kuri karščiavo po to, kai jai įkando prerijų šuo.

Laboratorijoje atlikta analizė atskleidė gramneigiamas bakterijas, todėl gydytojai susirūpino, kad tai gali būti maras ar tuliaremija. Tačiau paaiškėjo, kad tai yra Acinetobacter genties bakterija, kuri į biomedžiagą pateko atsitiktinai. Tada gydytojai manė, kad tai pavienis nežinomos infekcijos atvejis. Tačiau netrukus pradėjo atsirasti naujų pacientų su panašiais simptomais. Daugelis jų taip pat turėjo sąlytį su prerijų šunimis ir kitais graužikais. Laboratorijoje, kurioje buvo tiriama šių pacientų medžiaga, panaudojus elektroninę mikroskopiją, buvo aptikti raupų virusai. Iš viso dėl šio protrūkio susirgo 72 žmonės, tačiau po 2003 m. birželio 22 d. naujų atvejų neužfiksuota.

Kitą kartą sergančiųjų skaičius pradėjo augti nuo 2016 m., tačiau tik Afrikos šalyse, kur beždžionių raupai laikomi endemine liga. Taigi 2017 m. Nigerijoje beždžionių raupais buvo užsikrėtę 80 žmonių. Už Afrikos ribų virusas vėl įsiplieskė jau 2021 m., tačiau nespėjo išplisti. Birželio mėnesį vienas pacientas buvo nustatytas Teksase, o lapkritį – Merilande. Abiem atvejais pacientai buvo keliautojai, grįžę iš Nigerijos. Teksase buvo ištirta 200 žmonių, su kuriais sergantis asmuo bendravo – visi buvo sveiki . Paprasti skaičiavimai rodo, kad beždžionių raupų protrūkis, kurį matome šiandien, yra didžiausias istorijoje ir dar nesibaigė. Tai bent jau kelia susirūpinimą.

Greitai pervardykite!

Medicinoje neretai pasitaiko situacijų, kai ligų pavadinimai ar simptomų kompleksai nėra iki galo tikslūs, bet vis tiek vartojami, nes tai įvyko istoriškai, o prie senojo termino visi pripratę. Tai atsitiko su beždžionėmis: kaip jau supratome, tai nėra tokie beždžionių raupai.

2022 metų birželio 10 dieną įvairių šalių mokslininkai ragino skubiai pakeisti šios infekcijos pavadinimą, nes dabartinis yra „netiklus“, „stigmatizuojantis“ ir „diskriminuojantis“. Beždžionių raupai daugelyje žiniasklaidos priemonių yra vaizduojami kaip afrikiečių „platinama“ liga, nors iš tikrųjų virusas dažniausiai plinta tarp gyvūnų, o žmonės juo suserga atsitiktinai ir ne taip dažnai.

Panaši situacija buvo ir su Covid-19 pandemija. Nauji koronaviruso variantai buvo pavadinti šalių ir regionų, kuriuose jie pirmą kartą buvo nustatyti, vardu – pavyzdžiui, „Uhanas“, „Indijos“. Dėl to paniškai buvo įvesti draudimai keliauti į užsienį ir kiti apribojimai. Nusprendę taisyti situaciją, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai naujas atmainas pradėjo vadinti graikiškos abėcėlės raidėmis. Šį kartą PSO taip pat nusprendė susitikti su mokslininkais pusiaukelėje. Netrukus beždžionių raupų virusas ir jo sukeliama liga turės naują pavadinimą.

Ar įmanoma apsisaugoti?

Banalios kovos su epidemija priemonės padeda apriboti beždžionių raupų plitimą. Ši liga, skirtingai nei Covid-19, sukelia ryškius, gerai atpažįstamus simptomus ir neplinta taip greitai. Paprastai užsikrėtusį žmogų galima greitai izoliuoti ir atsekti visus jo kontaktus. Ekspertai mano, kad viruso įvežimo į Rusiją tikimybė yra maža. Dabar šalies bendravimas su valstybėmis, kuriose buvo aptikta beždžionėraupių, yra ribota, o pasienyje sustiprinta sanitarinė kontrolė.

Specifinės vakcinos nuo šios infekcijos nėra, tačiau skiepai nuo raupų padeda apsisaugoti nuo jos. Jo veiksmingumas nuo beždžionių raupų siekia 85 proc. Tokia vakcinacija Rusijoje buvo skirta visiems vaikams iki 1982 m. Tada poreikis dingo, nes virusas buvo pašalintas. Tačiau prireikus imunizaciją galima atnaujinti: beveik kiekvienoje šalyje yra vakcinų atsargų.

„Rostec State Corporation“ Nacimbio holdingo įmonės labai prisidėjo prie pergalės prieš raupus Rusijoje ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, NPO Virion (NPO Microgen, priklausanti Nacimbio holdingui) vis dar yra vienintelė įmonė Rusijoje, gaminanti vakciną nuo raupų. Būtent čia buvo įvaldyta unikali vakcinos nuo raupų gamybos džiovinant technologija. Iki 1954 m. vakcina nuo raupų iš tikrųjų buvo gaminama laboratoriniu metodu skysta forma. Tomske mokslininkams pavyko įvaldyti liofilizavimo technologiją ir organizuoti liofilizuotos vakcinos gamybą, kuri yra būtina atogrąžų klimato šalių, kuriose skysto preparato aktyvumas sparčiai mažėjo, imunizacijai.

SSRS padovanojo PSO milijonus dozių tokios vakcinos nuo raupų. Vykdydama kovos su liga visame pasaulyje kampaniją, mūsų šalis kasmet išsiunčia daugiau nei 140 milijonų vakcinos nuo raupų dozių į epidemijoms linkusius regionus, iš kurių beveik pusė buvo pagaminta dabartinio NPO Microgen filialo NPO Virion gamybos vietoje.

2006 m. NPO Virion darbuotojai sukūrė naują vakciną nuo raupų OspaVir (inaktyvuota vakcina nuo raupų), skirtą pirminei kombinuotai vakcinacijai nuo raupų. Ospavir vakcina yra pagrįsta odos vakcinos viruso (L-IVV padermės) gavimo technologija, vėliau jį inaktyvuojant gama spinduliuote.

Tokia vakcina skiepijami asmenys, kurie anksčiau nebuvo skiepyti raupų vakcina arba buvo skiepyti labai ilgą laiką, taip pat asmenys, kurių sveikata (susilpnėjusi imuninė sistema, kuriems atlikta organų transplantacija, sergantys vėžiu) ir sunkios lėtinės ligos). Naujoji vakcina sukuria dirvožemio imunitetą vėlesniam gyvo vakcinos viruso įvedimui.

Šiandien „Nacimbio“ įmonės pajėgumai leidžia pagaminti apie 10 milijonų vakcinos dozių per metus ir, atsižvelgiant į 10-12 mėnesių gamybos ciklą, prireikus gali būti padidintos.

Apibendrinant galima su tam tikru tikrumo laipsniu pastebėti, kad į koronaviruso laikus panašių užraktų dėl beždžionių raupų laukti neverta. Ir net jei infekcija pradeda sparčiai plisti, gydytojai visame pasaulyje.