Atrodytų, kad žmonės mėgstantys bendrauti, turėtų būti labiau linkę skiepytis per Covid-19 pandemiją. Juk skiepai leido grįžti prie kontaktų su kitais, ko ekstravertams taip trūko karantino ir socialinių apribojimų laikotarpiu. Tačiau iš tikrųjų ekstravertai buvo labiau linkę į antivakcinaciją, nustatė mokslininkai.

Tyrimą, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale Frontiers in Psychology, atliko specialistų komanda iš Teksaso universiteto El Pase (JAV) ir Toronto universiteto (Kanada). Nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. liepos mėn., kai visame pasaulyje siautėjo koronavirusas, mokslininkai apklausė daugiau nei 40 tūkstančių Kanados suaugusiųjų, siekdami suprasti, kokios asmenybės savybės gali būti susijusios su atsisakymu skiepytis.

Tyrimai dėl skiepų skepticizmo psichologinio pagrindo buvo atlikti dar prieš Covid-19 pandemiją. Jie parodė, kad konservatoriai labiau priešinosi skiepams nei liberalai. Matyt, toks požiūris matyti ir žmonių politinėje orientacijoje bei partijoje. Viename tyrime mokslininkai padarė išvadą, kad Jungtinėse Valstijose respublikonai rečiau nei demokratai turi teisingų įsitikinimų apie vakcinaciją. Respublikonų ir demokratų partijos yra dvi pagrindinės politinės partijos Jungtinėse Valstijose, turinčios atitinkamai dešiniųjų konservatorių ir kairiųjų centro liberalų ideologijas.

Tyrinėdami tą patį klausimą Covid metais, amerikiečių ekspertai dažnai sutelkdavo dėmesį į žmonių politines pažiūras, kad paaiškintų, kodėl kai kurie skeptiškai žiūrėjo į vakcinaciją. Šie tyrimai taip pat nustatė ryšį tarp konservatyvumo ir atsparumo vakcinoms, taip pat su kitomis medicininėmis rekomendacijomis, tokiomis kaip kaukių dėvėjimas ir socialinio atstumo palaikymas.

El Paso ir Toronto mokslininkai pasirinko skirtingą kelią.

„Nusprendėme į vakcinų skepticizmą pažvelgti iš kitos perspektyvos. Žinoma, iš dalies tai gali paaiškinti politinės pažiūros, tačiau žmonės turi individualių skirtumų. Tai atvedė mus prie asmenybės aspekto“, – sakė Melissa Baker, Teksaso universiteto El Paso docentė ir pagrindinė tyrimo autorė.

Internetinėse apklausose tyrėjai įvertino kiekvieno dalyvio asmenybę pagal modelį, psichologijoje žinomą kaip Didysis penketas. Tai rodo, kad žmogaus asmenybė apima penkis bruožus: atvirumą patirčiai, sąžiningumą (arba sąžiningumą), ekstraversiją, malonumą (draugiškumą, malonumą) ir neigiamą emocionalumą (arba neurotiškumą – emocinio stabilumo priešingybę).

Be to, žmonių buvo klausiama apie jų požiūrį į vakcinaciją. Pavyzdžiui, vienas klausimas buvo užduotas: „Ar būsite paskiepyti, kad išvengtumėte koronavirusinės infekcijos, kai bus prieinama vakcina? Reikėjo atsakyti „taip“, „ne“, „nežinau“, o šalyje prasidėjus skiepijimo kampanijai mokslininkai įtraukė variantą „Aš jau paskiepytas“.

Ekspertai manė, kad žmonės, kurie yra draugiški, sąžiningi ir atviri naujai patirčiai, būtų labiau linkę skiepytis. Kita vertus, dalyviams, kurių emocinis stabilumas buvo mažas, tai yra padidėjęs neurotiškumas, dažniau susidurdavo su neigiamu požiūriu į vakcinaciją.

Dauguma mokslininkų spėjimų pasitvirtino, tačiau ekstravertų rezultatas nustebino. Nustatyta, kad ekstravertai žmonės 18 procentų dažniau atsisakė skiepų.

Nors nuo 2023 m. gegužės mėn. PSO oficialiai nustojo vertinti koronaviruso pandemiją kaip ekstremalią situaciją, mokslininkai yra įsitikinę, kad jų tyrimai yra svarbūs ateičiai. Visų pirma, šie rezultatai gali būti naudingi kuriant argumentus kampanijoms, kuriomis siekiama įtikinti žmones pasiskiepyti. Juk skepticizmas skiepų atžvilgiu gali paskatinti pavojingų ligų plitimą ir kelti grėsmę visuomenės sveikatai.

„Jei žinome, kad turime pasiekti tam tikro tipo asmenį, galime sukurti patrauklumą, kuris pasieks tą asmenį ir įtikins jį“, – sakė Melissa Baker.

Naujas amerikiečių ir švedų mokslinis darbas parodė, kad žmonės, nusprendę pasiskiepyti dėl nedidelės piniginės paskatos, po tokio eksperimento savo elgesio neigiama linkme nepakeičia. Tai reiškia, kad toks piniginis „stimuliavimas“ yra prasmingas kaip valstybės politika.

Dar koronaviruso epidemijos pradžioje nemažai tyrėjų pastebėjo, kad žmonių nenoras skiepytis yra pagrindinis epidemijos rizikos veiksnys. Dabartinė situacija tai patvirtina: pavyzdžiui, Vokietijoje mirčių nuo COVID-19 skaičius vienam gyventojui yra maždaug keturis kartus mažesnis nei Rusijoje. Panaši situacija stebima visame pasaulyje: mažai skiepytose šalyse mirčių buvo daug, labai paskiepytose – minimaliai.

Tačiau planams masiškai atlyginti piliečius už dalyvavimą skiepuose tradiciškai buvo prieštaraujama. Kai kas sako, kad tokia praktika privers pinigus gaunančius žmones elgtis ne taip protingai. Pavyzdžiui, jie gali atsisakyti paskesnių skiepų, jei už juos nebus naujo atlygio. Kadangi po kelių mėnesių apsauga nuo koronaviruso vakcinos (kaip ir nuo daugelio virusinių ligų) nukrenta beveik iki nulio ir reikalinga pakartotinė vakcinacija, tai gali būti svarbus dalykas.

Kiti „gyventojų papirkimo“ politikos priešininkai pažymi, kad ji iš esmės gali sukelti įvairių nepageidaujamų pasekmių. Kaip, pavyzdžiui, per masinį gyventojų subsidijavimą Senovės Romoje, kai duonos ir žaidimų dalijimas lėmė miesto gyventojų degradaciją ir faktinį pasitraukimą iš valstybės ir karinės tarnybos, o po to degradavo viešosios institucijos.

Naujame „Nature“ straipsnyje bandoma atsakyti į kai kuriuos iš šių klausimų. Norėdami tai padaryti, mokslininkai stebėjo daugiau nei penkių tūkstančių žmonių iš Švedijos elgesį. Eksperimento metu maždaug trečdaliui dalyvių sumokėjo už pirmąją vaisto injekciją, kad būtų išvengta Covid-19, bet ne už vėlesnius. Likę dalyviai tapo kontroline grupe: jiems nieko nebuvo mokama, bet matuojami elgesio parametrai.

Tada autoriai užfiksavo, kokiu dažnumu tie patys žmonės atvyko atlikti antrąją injekciją (pirmojo imunizacijos ciklo pabaiga) ir trečią (revakcinaciją). Po to buvo klausiama, kiek jie pasitiki vakcinos gamintojais, ar, jų nuomone, yra saugi ir veiksminga, ar pasikeitė požiūris į visuomenės gyvenimo klausimus.

Panašus dizaino tyrimas buvo atliktas trijų tūkstančių Amerikos piliečių grupei. Kai kuriems iš jų skyrus nedideles finansines paskatas pirmajai injekcijai, mokslininkai aiškinosi, ar šis faktas pakeitė tyrimo dalyvių pasitikėjimą valdžia, jų idėjas apie vakcinų saugumą ir veiksmingumą, norą duoti kraujo ar pasiskiepyti nuo gripo.

Pažymėtina, kad tyrimo išvados turėtų būti aiškinamos atsargiai, nes atlygis, atsižvelgiant į pajamų lygį nukentėjusiose šalyse, buvo gana simbolinis. Švedijoje – tik 24 doleriai, JAV tai buvo maždaug tokio paties dydžio sumos. Tai maždaug apie 1–2% ten įprasto atlyginimo.

Paaiškėjo, kad nei Švedijoje, nei JAV nėra pastebimo statistinio skirtumo tarp atlygį gavusių ir jo negavusių žmonių elgesio. Abi grupės atvyko paskiepyti antrą kartą tuo pačiu metu ir buvo vienodai tikėtina, kad bus paskiepytos. Jų pasitikėjimas vakcina ir jos gamintojais nesumažėjo. Tie kontrolinių grupių dalyviai, kuriems buvo pasakyta, kad tokia skatinimo programa egzistuoja, bet nebuvo pasiūlyta joje dalyvauti, taip pat neparodė neigiamų elgesio pokyčių.

Iš to autoriai daro išvadą, kad kuklių skiepų atlygių naudojimas yra labai veiksminga viešosios politikos priemonė, kurią galima taikyti be baimės. Deja, lieka neaiškus kitas dalykas: kiek tokios mažos sumos praktiškai gali pakeisti didelių masių žmonių elgesį. Mokslinio darbo tikslai nenumatė išsamios šio klausimo analizės.

Kinijos mokslininkai išbandė nosiaryklės vėžio imunoterapijos suderinamumą su Covid-19 vakcina SinoVac. Jų nuostabai, vaistas nesumažino terapijos efektyvumo, o priešingai: paskiepyti pacientai daug geriau reagavo į gydymą ir mažiau skundėsi nepageidaujamu šalutiniu poveikiu.

Paprastai pacientams, sergantiems nosiaryklės vėžiu, taikoma imunoterapija. Iki šiol buvo susirūpinta, kad vakcinacija nuo koronaviruso gali sumažinti šio gydymo veiksmingumą arba sukelti rimtų šalutinių poveikių. Tačiau naujas Bonos (Vokietija) ir Šansi universitetų (KLR) mokslininkų tyrimas išsklaidė šias abejones. Remiantis žurnale „Annals of Oncology“ paskelbtu straipsniu, vaistai nuo vėžio veikė geriau po vakcinacijos Kinijos vaistu „SinoVac“, nei be jo.

Daugelis vėžio ląstelių gali slopinti organizmo imuninį atsaką. Jie dažnai tai daro veikdami PD1 (programuotos ląstelės mirties) receptorių – membraninį baltymą, kuris vaidina svarbų vaidmenį imuninių ląstelių diferenciacijoje. Vėžio ląstelės prisijungia prie imuninių ląstelių, naudodamos šį receptorių ir blokuoja jų funkcijas, išjungdamos endogenines organizmo apsaugos sistemas. Kai kurios vėžio rūšys gydomos imunoterapija, kurios metu vaistas blokuoja PD-1 receptorių ir neleidžia vėžio ląstelėms jį pasiekti.

Kinijos Covid-19 vakcina SinoVac taip pat stimuliuoja imuninį atsaką, kuriame dalyvauja PD-1 receptoriai, todėl buvo susirūpinta, kad vakcina nebus suderinama su vėžio imunoterapija. Ši rizika ypač aktuali sergant nosiaryklės vėžiu, kuris, kaip ir SARS CoV-2, pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus.

Mokslininkai patikrino, ar šis susirūpinimas pagrįstas, ir atliko išsamų tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 1500 pacientų, gydytų 23 ligoninėse iš visos Kinijos. Iš jų 373 buvo paskiepyti SinoVac. Keista, bet paaiškėjo, kad būtent šie pacientai žymiai geriau reagavo į gydymą anti-PD-1 nei neskiepyti. Be to, pastebimai mažiau tikėtina, kad jie patirs rimtų šalutinių poveikių.

Kol kas mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kodėl gydymas po vakcinacijos buvo sėkmingesnis. Jie teigia, kad vakcinacija suaktyvino tam tikras imunines ląsteles, kurios vėliau užpuolė naviką. Ateityje mokslininkai planuoja išsamiau ištirti savo hipotezę.

Netikėtai prasidėjusi ir didžiąją planetos dalį greitai apėmusi koronaviruso pandemija parodė, kad nepaisant medicinos plėtros, virusai vis dar gali nustebinti. Tapo akivaizdu, kad neįmanoma numatyti naujų epidemijų protrūkių ir joms visiškai pasiruošti. Beždžionių raupai, atsiradę po Covid-19, yra ryškus to patvirtinimas. Iki šiol pasaulyje jau užregistruota daugiau nei šimtas šios ligos atvejų – tai rekordas per visą kovos su šia anaiptol ne nauja infekcija, mokslininkų atrasta beveik prieš 65 metus, istorijoje. Medicinos mokslų daktaras, „Rostec State Corporation“ Nacimbio holdingo patarėjas mokslo klausimais Igoris Nikitinas pasakoja apie naujos pandemijos plitimo priežastis ir potencialą.

Dar visai neseniai infekcinių ligų specialistai ir epidemiologai daugiausia užsiimdavo plačiajai visuomenei nematomu darbu ir retai tapdavo laikraščių publikacijų ar televizijos reportažų herojais. Tokio profilio specialistai buvo tik retkarčiais prisiminti per sezoninio gripo ar vietinių „vaikų“ infekcijų protrūkius, kuriuos sukėlė dalies šiuolaikinės planetos gyventojų skeptiškumas skiepų atžvilgiu.

Tačiau 2020 metais viskas pasikeitė – pasaulį apėmė Covid-19 pandemija, infekcinių ligų specialistai su epidemiologais tapo pagrindiniais naujienų antraščių ir straipsnių moksliniuose leidiniuose veikėjais. Po kiekvienos naujos viruso bangos visi norėjo tikėti, kad vakcinacija ir bandos imunitetas padės panaikinti pandemiją. Tačiau SARS-CoV-2 virusas buvo neįprastai linkęs į mutacijas. Kartas po karto pasaulį „užkariavo“ naujos atmainos.

2022 metais horizonte iškilo naujas pavojus. Atrodė, kad žodis „raupai“ grėsmingą skambesį išlaikė tik klasikinės literatūros kūriniuose ir negali išgąsdinti XXI amžiaus žmogaus. Vakcinos pagalba raupai buvo nugalėti seniai – virusas tiesiog nustojo egzistavęs gamtoje. Ir staiga į informacinę erdvę įsiveržė dešimtys pranešimų apie beždžionių raupų plitimą.

Tarp žmonių, toli nuo medicinos pasaulio, iki to laiko mažai žmonių net žinojo apie tokios ligos egzistavimą. Iki 2022 m. gegužės pabaigos įvairiose šalyse buvo pranešta apie daugiau nei 100 užsikrėtimo atvejų. Užsikrėtusių žmonių skaičius toliau augo. 2022 metų birželio 17 dieną Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai jau pranešė apie daugiau nei du tūkstančius laboratoriškai patvirtintų atvejų 42 šalyse ir vieną mirtį. Iš kur atsirado ši nauja (ar ne nauja?) liga? Kuo tai pavojinga ir ar mūsų laukia dar viena pandemija?

Ne raupai, ne Covid-19, bet ir ne „lengvas peršalimas“.

Pagrindinis faktas, kurį žino ne visi, yra beždžionių raupai, ši liga nėra nauja. Pirmą kartą jis buvo aptiktas 1958 m., Kaip galima spėti, beždžionėse. Tuo metu žmonėms, dirbusiems su užsikrėtusiais gyvūnais, viskas susitvarkė, užsikrėtimo išvengta. Gydytojai užregistravo pirmąjį žmogaus atvejį tik po 12 metų, 1970 m., vaikui iš Kongo. Iš pradžių įtarimas krito ant raupų, nes simptomai buvo labai panašūs, bet paaiškėjo, kad tai nauja liga – ne tokia sunki, bet vis tiek gana pavojinga. Nuo to laiko beždžionės raupai ir jų sukėlėjas buvo plačiai tiriami. Beždžionių raupų virusas priklauso raupų virusų šeimai (Poxviridae). Artimiausi jo giminaičiai yra natūralūs, karvių raupų ir vakcinų virusai.

Priešingai nei pavadinimas, beždžionės nėra pagrindiniai infekcijos nešiotojai. Mokslininkai mano, kad žmogus gali užsikrėsti įkandus užsikrėtusiam gyvūnui arba palietus jo kailį, kraują ar kitus kūno skysčius. Taip pat virusas gali patekti į organizmą, jei valgote mėsą, kuri nebuvo tinkamai termiškai apdorota. Pagrindiniai nešiotojai yra graužikai – pelės, žiurkės, voverės ir kt.

Mažiau žinoma, kaip ši infekcija plinta nuo žmogaus iki žmogaus. Manoma, kad dažniausiai užsikrečiama oro lašeliais per artimą kontaktą, o ne per kraują ar prisilietimą. Taigi, norint užsikrėsti, kurį laiką reikia būti labai arti paciento.

Užsikrėtus beždžionėmis, kaip ir kitomis infekcijomis, inkubacinis laikotarpis pirmiausia praeina – vidutiniškai 7-14 dienų. Šiuo metu žmogus jaučiasi sveikas, o virusas dauginasi ir per kraują plinta visame kūne.

Tada ateina vadinamasis prodrominis laikotarpis. Yra karščiavimas (galimi ir kiti į gripą panašūs simptomai, iki dusulio). Žmogus jau supranta, kad serga, bet dar nežino kuo. Prodrominis periodas trunka nuo vienos iki 10 dienų, o po jo atsiranda simptomai, kurie labai panašūs į raupus, bet yra švelnesni. Ant odos atsiranda bėrimas papulių (tuberkulų) pavidalu, tada jie virsta pūslelėmis, užpildytomis pūliais. Jiems atsivėrus, jų vietose lieka šašai. Bėrimas pasireiškia keturiomis bangomis ir baigiasi po 2-3 savaičių.

Beždžionių raupai dažniausiai praeina savaime, kaip peršalimas. Dažniausiai reikalingas tik simptominis gydymas. Ir, žinoma, izoliuoti ligonį 21 dienai, kad jis nieko neužkrėstų. Tačiau kai kuriais atvejais, kai liga išsivysto didelės rizikos grupės žmonėms (pavyzdžiui, sergantiems imunodeficitu, atopiniu dermatitu, vaikams iki aštuonerių metų) ir yra sunki, skiriami antivirusiniai vaistai, imunoglobulinai (antikūnai prieš karvių raupų virusą). naudojamas.

Infekcijos sunkumas priklauso nuo įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, paskiepyti nuo raupų lengviau toleruoja beždžiones, o imunodeficito ir gretutinėmis ligomis sergantys žmonės turi didesnę komplikacijų riziką. Pavojus didėja eksponentiškai, kai prie viruso prisijungia antrinės bakterinės infekcijos, pneumonija ar dehidratacija.
Gydytojai išskiria dvi beždžionių raupų rūšis (kladus): Centrinės Afrikos (Kongo baseino) ir Vakarų Afrikos. Centrinė Afrika sukelia sunkesnę infekciją, mirtingumas gali siekti 10 proc. Vakarų Afrikos atveju miršta mažiau nei vienas procentas užsikrėtusiųjų. Iki šiol jau nustatyta daugiau nei 2000 pacientų ir tik vienas mirė, todėl mokslininkai mano, kad dėl dabartinio protrūkio kaltas Vakarų Afrikos kladas. Tai yra, tai tik baisių natūralių raupų blyškus šešėlis, bet ir ne „nekenksmingas peršalimas“.

Senas naujas draugas

Taigi, beždžionių raupų virusas mokslininkams ir gydytojams žinomas daugiau nei pusę amžiaus. Iš pradžių ši infekcija buvo nustatyta tik tarp Vakarų Afrikos gyventojų – nuo ​​1970 iki 1986 metų tik 10 atvejų. Tada mokslininkai paskelbė pavojaus signalą. Juos nerimavo klausimas: ar naujas virusas užims laisvą raupų nišą? Tačiau matematinė analizė parodė, kad nerimauti nėra ko: ligos sukėlėjas negali ilgai plisti tarp žmonių, reikia nuolatinių kontaktų su gyvūnais. Be to, tuo metu už Afrikos ribų nebuvo nustatytas nė vienas užsikrėtimo atvejis. Dėl to buvo nuspręsta apsiriboti epidemiologine priežiūra. Beždžionių raupai, išnaikinus raupus, tapo labiausiai paplitusia ortopokso viruso infekcija tarp žmonių, tačiau vis tiek buvo tokia reta, kad niekas į tai nežiūrėjo rimtai.

2003 m. pirmasis protrūkis įvyko už Afrikos ribų. Viskas prasidėjo nuo to, kad į Teksasą (JAV) buvo atvežta 800 mažų gyvūnų iš Ganos. Šioje siuntoje buvo devynios žinduolių rūšys, įskaitant šešias graužikų rūšis. Kai kurie iš šių gyvūnų buvo užsikrėtę, o vėliau buvo laikomi kartu su gyvūnais linksmu pavadinimu „prerijų šuo“. Šios rūšies graužikai yra gana plačiai paplitę JAV ir 2003 m. gegužės 24 d. Viskonsino visuomenės sveikatos administracija gavo pranešimą apie trejų metų mergaitę, kuri karščiavo po to, kai jai įkando prerijų šuo.

Laboratorijoje atlikta analizė atskleidė gramneigiamas bakterijas, todėl gydytojai susirūpino, kad tai gali būti maras ar tuliaremija. Tačiau paaiškėjo, kad tai yra Acinetobacter genties bakterija, kuri į biomedžiagą pateko atsitiktinai. Tada gydytojai manė, kad tai pavienis nežinomos infekcijos atvejis. Tačiau netrukus pradėjo atsirasti naujų pacientų su panašiais simptomais. Daugelis jų taip pat turėjo sąlytį su prerijų šunimis ir kitais graužikais. Laboratorijoje, kurioje buvo tiriama šių pacientų medžiaga, panaudojus elektroninę mikroskopiją, buvo aptikti raupų virusai. Iš viso dėl šio protrūkio susirgo 72 žmonės, tačiau po 2003 m. birželio 22 d. naujų atvejų neužfiksuota.

Kitą kartą sergančiųjų skaičius pradėjo augti nuo 2016 m., tačiau tik Afrikos šalyse, kur beždžionių raupai laikomi endemine liga. Taigi 2017 m. Nigerijoje beždžionių raupais buvo užsikrėtę 80 žmonių. Už Afrikos ribų virusas vėl įsiplieskė jau 2021 m., tačiau nespėjo išplisti. Birželio mėnesį vienas pacientas buvo nustatytas Teksase, o lapkritį – Merilande. Abiem atvejais pacientai buvo keliautojai, grįžę iš Nigerijos. Teksase buvo ištirta 200 žmonių, su kuriais sergantis asmuo bendravo – visi buvo sveiki . Paprasti skaičiavimai rodo, kad beždžionių raupų protrūkis, kurį matome šiandien, yra didžiausias istorijoje ir dar nesibaigė. Tai bent jau kelia susirūpinimą.

Greitai pervardykite!

Medicinoje neretai pasitaiko situacijų, kai ligų pavadinimai ar simptomų kompleksai nėra iki galo tikslūs, bet vis tiek vartojami, nes tai įvyko istoriškai, o prie senojo termino visi pripratę. Tai atsitiko su beždžionėmis: kaip jau supratome, tai nėra tokie beždžionių raupai.

2022 metų birželio 10 dieną įvairių šalių mokslininkai ragino skubiai pakeisti šios infekcijos pavadinimą, nes dabartinis yra „netiklus“, „stigmatizuojantis“ ir „diskriminuojantis“. Beždžionių raupai daugelyje žiniasklaidos priemonių yra vaizduojami kaip afrikiečių „platinama“ liga, nors iš tikrųjų virusas dažniausiai plinta tarp gyvūnų, o žmonės juo suserga atsitiktinai ir ne taip dažnai.

Panaši situacija buvo ir su Covid-19 pandemija. Nauji koronaviruso variantai buvo pavadinti šalių ir regionų, kuriuose jie pirmą kartą buvo nustatyti, vardu – pavyzdžiui, „Uhanas“, „Indijos“. Dėl to paniškai buvo įvesti draudimai keliauti į užsienį ir kiti apribojimai. Nusprendę taisyti situaciją, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai naujas atmainas pradėjo vadinti graikiškos abėcėlės raidėmis. Šį kartą PSO taip pat nusprendė susitikti su mokslininkais pusiaukelėje. Netrukus beždžionių raupų virusas ir jo sukeliama liga turės naują pavadinimą.

Ar įmanoma apsisaugoti?

Banalios kovos su epidemija priemonės padeda apriboti beždžionių raupų plitimą. Ši liga, skirtingai nei Covid-19, sukelia ryškius, gerai atpažįstamus simptomus ir neplinta taip greitai. Paprastai užsikrėtusį žmogų galima greitai izoliuoti ir atsekti visus jo kontaktus. Ekspertai mano, kad viruso įvežimo į Rusiją tikimybė yra maža. Dabar šalies bendravimas su valstybėmis, kuriose buvo aptikta beždžionėraupių, yra ribota, o pasienyje sustiprinta sanitarinė kontrolė.

Specifinės vakcinos nuo šios infekcijos nėra, tačiau skiepai nuo raupų padeda apsisaugoti nuo jos. Jo veiksmingumas nuo beždžionių raupų siekia 85 proc. Tokia vakcinacija Rusijoje buvo skirta visiems vaikams iki 1982 m. Tada poreikis dingo, nes virusas buvo pašalintas. Tačiau prireikus imunizaciją galima atnaujinti: beveik kiekvienoje šalyje yra vakcinų atsargų.

„Rostec State Corporation“ Nacimbio holdingo įmonės labai prisidėjo prie pergalės prieš raupus Rusijoje ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, NPO Virion (NPO Microgen, priklausanti Nacimbio holdingui) vis dar yra vienintelė įmonė Rusijoje, gaminanti vakciną nuo raupų. Būtent čia buvo įvaldyta unikali vakcinos nuo raupų gamybos džiovinant technologija. Iki 1954 m. vakcina nuo raupų iš tikrųjų buvo gaminama laboratoriniu metodu skysta forma. Tomske mokslininkams pavyko įvaldyti liofilizavimo technologiją ir organizuoti liofilizuotos vakcinos gamybą, kuri yra būtina atogrąžų klimato šalių, kuriose skysto preparato aktyvumas sparčiai mažėjo, imunizacijai.

SSRS padovanojo PSO milijonus dozių tokios vakcinos nuo raupų. Vykdydama kovos su liga visame pasaulyje kampaniją, mūsų šalis kasmet išsiunčia daugiau nei 140 milijonų vakcinos nuo raupų dozių į epidemijoms linkusius regionus, iš kurių beveik pusė buvo pagaminta dabartinio NPO Microgen filialo NPO Virion gamybos vietoje.

2006 m. NPO Virion darbuotojai sukūrė naują vakciną nuo raupų OspaVir (inaktyvuota vakcina nuo raupų), skirtą pirminei kombinuotai vakcinacijai nuo raupų. Ospavir vakcina yra pagrįsta odos vakcinos viruso (L-IVV padermės) gavimo technologija, vėliau jį inaktyvuojant gama spinduliuote.

Tokia vakcina skiepijami asmenys, kurie anksčiau nebuvo skiepyti raupų vakcina arba buvo skiepyti labai ilgą laiką, taip pat asmenys, kurių sveikata (susilpnėjusi imuninė sistema, kuriems atlikta organų transplantacija, sergantys vėžiu) ir sunkios lėtinės ligos). Naujoji vakcina sukuria dirvožemio imunitetą vėlesniam gyvo vakcinos viruso įvedimui.

Šiandien „Nacimbio“ įmonės pajėgumai leidžia pagaminti apie 10 milijonų vakcinos dozių per metus ir, atsižvelgiant į 10-12 mėnesių gamybos ciklą, prireikus gali būti padidintos.

Apibendrinant galima su tam tikru tikrumo laipsniu pastebėti, kad į koronaviruso laikus panašių užraktų dėl beždžionių raupų laukti neverta. Ir net jei infekcija pradeda sparčiai plisti, gydytojai visame pasaulyje.

Mokslininkai ištyrė BA.1 ir BA.2 omikronų subvariantus ir išbandė jų gebėjimą prisijungti prie žmogaus, pelės ir katės ACE2 membranos baltymo. Galų gale jie padarė išvadą, kad pelė buvo pagrindinė „omikrono“ evoliucijos šeimininkė, kuri praeidavo per katę, grįždavo į pelę, o paskui persikėlė į žmones.

Pasaulio sveikatos organizacija kovo 22 d. paskelbė, kad omicron padermės BA.2 subvariantas tapo dominuojančia SARS-CoV-2, viruso, sukeliančio Covid-19, forma visame pasaulyje. BA.2 turi daug genetinių panašumų su savo artimu giminaičiu BA.1, dėl kurio pastaraisiais mėnesiais paplitimas visame pasaulyje išaugo.

Tačiau BA.2 yra 30-50 procentų labiau užkrečiamas nei BA.1. Jis greitai išplito visame pasaulyje ir tapo dominuojančiu variantu dėl didesnio užkrečiamumo.

Spygliuočių baltymas yra S baltymas, sudarantis koronaviruso apvalkalą ir su kuriuo jis prilimpa prie žmogaus ląstelių. Kinijos mokslininkai biochemiškai išanalizavo BA.2 smaigalio baltymo jungimosi afinitetą su žmogaus ACE2 fermentu: jų darbas parodė, kad afinitetas yra maždaug du kartus didesnis nei BA.1 ir 11 kartų didesnis nei WT padermės (laukinio tipo) afinitetas.

Spygliuočių baltymo sąveika su ACE2 yra pirmasis viruso prisijungimo prie šeimininko receptoriaus žingsnis, kuris yra labai svarbus patogeno patekimui ir vėlesnėms infekcijoms. Taigi didesnis BA.2 smaigalio baltymo surišimo pajėgumas tikriausiai nulemia ypatingą jo perduodamumą.

Be to, tyrimo rezultatai padėjo nustatyti galimą pirminį BA.1 ir BA.2 šeimininką. Buvo pranešta, kad Omicron išsivystė nepriklausomai nuo visų kitų koronaviruso padermių, o jo kilmė lieka paslaptis. Norint veiksmingai kontroliuoti ir užkirsti kelią Covid-19 žmonių populiacijai, labai svarbu ištirti BA.1 ir BA.2 kilmę.

Mutacijų profiliavimo analizė rodo, kad „omikronų“ variantai galėjo išsivystyti per pelę kaip šeimininką. Naujame tyrime biocheminiai duomenys patvirtino, kad BA.1 ir BA.2 smaigalių baltymai gali dideliu afinitetu prisijungti prie pelių ir kačių ACE2. Tuo pačiu metu WT padermės smaigalys baltymas gerai jungiasi su katės ACE2, bet nesijungia su pelės ACE2. Tai rodo didelį pelių ir kačių jautrumą BA.1 ir BA.2.

„Mes nustatėme BA.1 ir BA.2 spygliuočių struktūras komplekse su pelės ACE2 baltymu ir nustatėme tris likusias mutacijas, kurių reikia norint prisijungti prie pelės ACE2 baltymo, nurodant jų svarbą infekcijoms. Keista, kad dvi iš trijų reikalingų mutacijų buvo rastos pelėms pritaikytame SARS-CoV-2 ir nuo to laiko nebuvo nustatytos jokiuose SARS-CoV-2 variantuose iš kitų gyvūnų“, – sakė vienas iš tyrimo autorių.

Remdamiesi savo darbo duomenimis, kartu su ankstesniais darbais, mokslininkai iškėlė hipotezę, kad pelė greičiausiai yra pagrindinė gyvūnų šeimininkė omikrono variantų evoliucijai.

„Apibendrinant, mūsų duomenys atskleidžia struktūrinį ir biocheminį supratimą apie padidėjusį BA.2 antikūnų pernešamumą ir surišimą, taip pat galimą omikroninių variantų evoliucijos kelią. Mūsų duomenimis, jie iš žmogaus perėjo į katę, paskui – į pelę, o vėliau – į žmogų. Nors toks evoliucijos kelias yra labai spekuliatyvus, omikronų variantų gebėjimas užkrėsti ir išplisti tarp pelių ir galbūt kitų gyvūnų gali turėti svarbių pasekmių kuriant kontrolės strategijas kovojant su koronaviruso infekcija “, – padarė išvadą tyrimo autoriai.

Paaiškėjo, kad Omicron padermė taip skiriasi nuo ankstesnių, kad tiek skiepai, tiek sergančiųjų imunitetas prieš jį veikia tik ribotai. Jei panašus mutacijų kelias – per gyvūnus, gyvenančius šalia žmonių – pasikartos, galime tikėtis kitos padermės, galinčios apeiti ankstesnius antikoronavirusinio imuniteto variantus.

Prasidėjo vasaros sezonas ir dauguma pradėjote krautis lagaminus į šiltus kraštus, tačiau planuojant keliones Europoje labai svarbu patikima ir kruopščiai atrinkta informacija apie saviizoliaciją ir kitus keliavimo reikalavimus iš patikimų šaltinių. Informacijoje žemiau pateikiame visus reikalavimus ir apribojimus keliautojams Europoje. Šioje atmintinėje pateikiame keliautojams sąrašą šalių, į kurias galima nuvykti be privalomos saviizoliacijos, atvykimo į šalis reikalavimus bei taisykles ir dar daugiau. Prasidėjus turizmo sezonui dauguma šalių panaikino apribojimus, todėl daug kur nebereikia darytis PGR testų ar turėti Covid skaitmeninio pažymėjimo.

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. atvykstant į Lietuvą iš bet kurios pasaulio valstybės netaikomi jokie su kelionėmis susiję COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo apribojimai.

Taip pat pildomas ir Lietuvoje pripažįstamų vakcinų nuo COVID-19 sąrašas: prie “Comirnaty” (Pfizer, BioNTech), “Spikevax” (Moderna), “Vaxzervia” (Astra Zeneca) ir “COVID-19 Vaccine Janssen” (Janssen Pharmaceuticals NV)  yra pripažįstamos ir „Nuvaxovid“ (Novavax) ir „Covishield“ (Oxford Astra Zeneca) vakcinos.

Taikomi reikalavimai ir apribojimai:

Albanija

• Šiuo metu, keliaujantiems į Albaniją, jokie saugumo reikalavimai nėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Armėnija

• Šiuo metu, keliaujantiems į Armėniją, jokie saugumo reikalavimai nėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Austrija

• Keliaujantiems į Austriją netaikomi jokie su COVID-19 susiję saugumo reikalavimai.

Atkreipiame dėmesį, kad apsauginės veido kaukės Austrijoje turi būti dėvimos viešajame transporte, naudojantis taksi ar pavežėjimo paslaugomis bei kitose viešose uždarose erdvėse.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Bachreinas

Šiuo metu, keliaujantiems į Bahreiną, jokie saugumo reikalavimai nėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2022-09-26

Barbadosas

Šiuo metu, keliaujantiems į Barbadosą, jokie saugumo reikalavimai nėra taikomi.

Prieš atvykstant privalu užpildyti šią internetinę formą (formą pildyti galima ir vieną ant poros / šeimos). Formą užpildyti reikia per 72 valandas iki kelionės pradžios.

Informacija atnaujinta 2023-01-10

Bulgarija

Šiuo metu, keliaujantiems į Bulgariją, jokie saugumo reikalavimai nėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Danija

Šiuo metu, keliaujantiems į Daniją, jokie saugumo reikalavimai nėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Egiptas

• 48 valandos prieš numatomą kelionę į Egiptą, visiems keliaujantiems asmenims (taip pat ir vaikams) rekomenduojame atsispausdinti ir užpildyti visuomenės sveikatos formą (angl. Public Health Declaration Form) arba šią formą užpildyti internetu.

Informacija atnaujinta 2022-10-28

Filipinai

• Vakcinuoti keliautojai turi pateikti dokumentą, įrodantį, jog yra pilnai vakcinuoti ir nuo paskutinės vakcinos praėjo daugiau nei 15 dienų iki išvykimo.
• Nevakcinuoti keliautojai turi pateikti greitojo antigeno testo neigiamo rezultato sertifikatą anglų kalba. Testas turi būti atliktas per paskutines 24 val. iki skrydžio. Testai yra reikalingi ir prieš skrydžius šalies viduje.
• Vaikams iki 15 metų nereikia nei testo, nei skiepų.
• Per 72 val iki pirmojo išvykimo į Filipinus visiems keliaujantiems asmenims reikia užpildyti elektroninę sveikatos formą bei pateikti sugeneruotą QR kodą.

Informacija atnaujinta 2023-01-11

Graikija

Keliaujantiems į Graikiją jokie COVID-19 saugumo reikalavimai nebėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Indija

• Visi keliautojai, vykstantys į Indiją, privalo užpildyti sveikatos deklaracijos formą.
• Visi nevakcinuoti keliautojai (nuo 5 metų), atvykstantys į Indiją, turi pateikti atspausdintą COVID-19 PGR (RT-PCR) neigiamą testo rezultatą, atliktą likus ne daugiau nei 72 val. iki kelionės. Neigiamas testo rezultatas taip pat turi būti įkeltas į svetainę.
• Vakcinuoti keliautojai privalo pateikti dokumentus anglų k., įrodančius, jog asmuo yra pilnai paskiepytas COVID-19 vakcina. Dokumentai taip pat privalo būti įkelti į svetainę.
• Atvykus į Indiją, atsitiktinai pasirinktiems keliautojams, oro uoste gali būti atliktas COVID-19 testas.

Indonezija

Islandija

Keliaujantiems į Islandiją, nei vykstant į šalį, nei šalies viduje jokie COVID-19 saugumo reikalavimai nėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Ispanija, Kanarų salos (Tenerifė, Gran Kanarija, Fuerteventūra)

Keliaujantiems į Ispaniją iš ES ar Šengeno erdvei priklausančių valstybių jokie COVID-19 saugumo reikalavimai nebėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Italija

Keliaujantiems į Italiją jokie COVID-19 saugumo reikalavimai nebėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Izraelis

• Kiekvienas keliautojas, vykstantis į Izraelį, privalo turėti sveikatos draudimą, dengiantį su COVID-19 susijusias gydymo išlaidas.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Jordanija

• Visiems keliautojams privaloma užpildyti elektroninę formą, prieš atvykstant į Jordaniją.
• Vakcinacijos ar testavimosi reikalavimai nėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2022-09-29

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)

• Visi asmenys, prieš keliaujant į JAV, privalo užpildyti anketą. Už vaikus iki 18 m. anketą užpildyti privalo tėvai.
• Keliaujant į JAV, reikia gauti Elektroninės leidimo keliauti sistemos patvirtinimą (ESTA leidimą). Jo kaina – 21 doleris, nepriklausomai nuo to, ar ESTA bus išduota, ar ne. Ją gauti galima oficialioje svetainėje.
• Visi asmenys (nuo 18 metų), keliaujantys į JAV, privalo pateikti dokumentus anglų k., įrodančius atliktą pilną vakcinaciją, kai nuo paskutinės COVID-19 vakcinos dozės praėjo ne mažiau nei 15 d.
• Vaikai nuo 2 iki 17 m. (imtinai) privalo atlikti COVID-19 testą 3-5 d. nuo atvykimo į JAV. Izoliacija iki testų atlikimo taikoma nėra.

Informacija atnaujinta 2022-10-04

Jungtiniai Arabų Emyratai (Dubajus)

Keliaujantiems į Jungtinius Arabų Emyratus, COVID saugumo reikalavimai nebėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2022-11-16

Juodkalnija

Nuo rugpjūčio 1 d. Juodkalnijoje oro uoste, prekybos centruose ir gydymo įstaigose būtina dėvėti apsaugines veido kaukes.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Kambodža

Šiuo metu, keliaujantiems į Kambodžą, jokie saugumo reikalavimai nėra taikomi.

Rekomenduojamas medicininių išlaidų draudimas ne mažesnei nei 50 tūkst. dolerių sumai.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Kenija

• Visi keliautojai, vykstantys į Keniją, turi užpildyti šią anketą.
• Visi vakcinuoti keliautojai (nuo 18 metų), vykstantys į Keniją, turi pateikti pilnos vakcinacijos sertifikatą. Jis turi būti įkeltas šioje svetainėje (rekomenduojame turėti ir popierinę, ir elektroninę versiją).
• Ne seniau nei prieš 90 dienų persirgę COVID-19 liga keliautojai, turi pateikti persirgimo dokumentą ir atlikti COVID-19 PGR (RT-PCR) testą ne daugiau nei prieš 72 valandas iki išvykimo. Dokumentai turi būti įkeltas šioje svetainėje (rekomenduojame turėti ir popierinę, ir elektroninę versiją).
• Keliautojai, atvykstantys į Keniją be pilnos vakcinacijos nuo COVID-19 pažymėjimo, turės atlikti COVID-19 testą atvykus į Keniją.
• Kenijoje esantys asmenys turėtų kiekvieną dieną pranešti apie savo sveikatos būklę naudodami „Jitenge“ telefono programėlę arba šioje svetainėje. https://www.mhealthkenya.org/covid-19.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Kipras

Keliaujantiems į Kiprą  jokie COVID-19 saugumo reikalavimai nebėra taikomi.

Atkreipiame dėmesį, kad apsauginės veido kaukės Kipre turi būti dėvimos viešajame transporte, naudojantis taksi ar pavežėjimo paslaugomis.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Kirgizija

Keliaujantiems į Kirgiziją netaikomi jokie su COVID-19 susiję saugumo reikalavimai.

Informacija atnaujinta 2023-01-26

Kroatija

Keliaujantiems į Kroatiją netaikomi jokie su COVID-19 susiję saugumo reikalavimai.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Latvija

Keliaujantiems į Latvija netaikomi jokie su COVID-19 susiję saugumo reikalavimai.

Informacija atnaujinta 2023-01-17

Lenkija

Keliaujantiems į Lenkija netaikomi jokie su COVID-19 susiję saugumo reikalavimai.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Madeira 

Keliaujantiems į Madeirą netaikomi jokie su COVID-19 susiję saugumo reikalavimai.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Maldyvai

• Privaloma užpildyti Maldyvų atvykimo formą internetu likus 96 val. ar mažiau iki skrydžio į Malę bei prieš išvykstant iš Maldyvų. Atvykimo formos pildymo instrukcija.
• Keliautojai turi turėti apgyvendinimo rezervacijos patvirtinimą visam buvimo Maldyvuose laikotarpiui.
• Būtinai rekomenduojame įsigyti medicininių išlaidų draudimą, dengiantį ir COVID-19 gydymo išlaidas (apsidrausti padės Makaliaus kelionių ekspertai, dėl draudimo kreipkitės el. paštu labas@makalius.lt).

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Malta 

Keliaujantiems į Maltą netaikomi jokie su COVID-19 susiję saugumo reikalavimai.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Marokas

• Visi keliautojai, prieš išvykimą, privalo užpildyti elektroninę formą.
• Vakcinacijos ar testavimosi reikalavimai nėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2022-10-03

Mauricijus

• Dėl koronaviruso pandemijos šalyje apribojimai nuo 2022 m. liepos 1 d. atvykstantiems nebetaikomi, tačiau visi keliautojai prieš kelionę privalo užpildyti privalomą elektroninę formą.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Meksika

• Kiekvienam keliautojui būtina užpildyti elektroninę formą. Formą reikia atsispausdinti ir atvykus į šalį pateikti atsakingoms tarnyboms.
• Asmenims, keliaujantiems iš Lietuvos, testavimosi ir saviizoliacijos reikalavimai nėra taikomi.
• Oro uoste, atvykus į Meksiką, gali būti matuojama temperatūra, atliekami testai.

• Grįžimo/atgalinį bilietą.
• Pasą, kurio galiojimo laikas ne trumpesnis nei 6 mėnesiai.
• Kvietimą iš šeimos/draugų ir/ar patvirtintą viešbučio rezervaciją Meksikoje.
• Tinkamą (mažiausiai 50 000 JAV dolerių sumai) sveikatos draudimą.
• Įrodymus, kad užteks lėšų pragyventi Meksikoje vizito laikotarpiu.

Prieš kelionę taip pat patartina įsidiegti mobiliajame telefone programėlę COVID-19MX.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Nepalas

• Visi keliautojai, atvykstantys į Nepalą, privalo užpildyti atvykimo formą.
• Vakcinuoti asmenys privalo pateikti dokumentą, įrodantį pilną vakcinaciją nuo COVID-19. Nuo paskutinės vakcinos dozės turi būti praėję ne mažiau nei 14 dienų iki atvykimo į šalį.
• Nevakcinuoti keliautojai (nuo 5 metų), atvykstantys į Nepalą, privalo pateikti neigiamą PGR (RT-PCR) COVID-19 tryrimo rezultatą, atliktą ne daugiau nei 72 val. iki kelionės pradžios.
• Atsitiktine tvarka keliautojams gali būti atliekamas COVID-19 antigenų testas.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Norvegija

Keliaujantiems į Norvegiją nebetaikomi jokie su COVID-19 susiję saugumo reikalavimai.

Informacija atnaujinta 2022-12-30

Portugalija

Keliaujantiems į Portugaliją nebetaikomi jokie su COVID-19 susiję saugumo reikalavimai.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Prancūzija

Keliaujantiems į Prancūziją netaikomi jokie su COVID-19 susisiję saugumo reikalavimai.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Sakartvelas (Gruzija)

Keliaujantiems į Sakartvelą (Gruziją) jokie COVID-19 saugumo reikalavimai nebėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Singapūras

• Visi keliautojai, 3 dienas prieš atvykimą į Singapūrą, turi užpildyti keleivio anketą.
• Pilnai vakcinuoti keliautojai (nuo 13 metų), atvykstantys į Singapūrą, turi pateikti pilną vakcinaciją įrodančius dokumentus.
• Visi nevakcinuoti ar pilnai nevakcinuoti keliautojai privalo atlikti COVID-19 PGR (RT-PCR) testą, ne seniau nei prieš 2 dienas iki atvykimo į šalį. Nevakcinuotiems ar pilnai nevakcinuotiems asmenims privaloma turėti draudimą, dengiantį su COVID-19 susijusias išlaidas, ne mažiau nei 30 tūkst. JAV dolerių.
• Vakcinuoti keliautojai, atvykstantys į Singapūrą, turi būti atsisiuntę ir užsiregistravę programėlėje „TraceTogether“.

Svarbu! Nors į šalį patekti gali tiek vakcinuoti, tiek nevakcinuoti asmenys, kai kurios viešos veiklos leidžiamos tik pilnai vakcinuotiems asmenims. Tai apima maisto, gėrimų įstaigas, prekybos centrus ir kavines.

Daugumoje vietų (viduje ir lauke) kaukių dėvėjimas nėra privalomas, išskyrus sveikatos priežiūros įstaigas, viešąjį transportą ir pan.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Šri Lanka

Keliaujantiems į Šri Lanką jokie COVID-19 saugumo reikalavimai nebėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2022-12-08

Tailandas

Keliaujantiems į Tailandą jokie COVID-19 saugumo reikalavimai nebėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2023-01-11

Tanzanija

• Visi keliautojai, likus 24 val. ir mažiau iki išvykimo, privalo užildyti atvykimo į šalį formą.
• Vakcinuoti keliautojai privalo pateikti dokumentus anglų k., įrodančius, jog asmuo yra pilnai paskiepytas COVID-19 vakcina ir nuo paskutinės vakcinos dozės praėjo 14 arba daugiau dienų. ES skaitmeninis COVID-19 sertifikatas yra tinkamas.
• Nevakcinuoti keliautojai (nuo 13 m.) privalo atlikti COVID-19 PGR testą ir pateikti neigiamą jo rezultatą. Testas privalo būti atliktas likus 72 val. arba mažiau iki atvykimo į šalį. Sertifikatas privalo turėti QR kodą.

Informacija atnaujinta 2022-10-13

Tunisas

Keliaujantiems į Tunisą jokie COVID-19 saugumo reikalavimai nebėra taikomi.

Informacija atnaujinta 2023-01-24

Turkija

Keliaujantiems į Turkiją netaikomi jokie su COVID-19 susiję saugumo reikalavimai.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Vengrija

Keliaujantiems į Vengriją netaikomi jokie su COVID-19 susiję saugumo reikalavimai.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Vietnamas

Keliaujantiems į Vietnamą netaikomi jokie su COVID-19 susiję saugumo reikalavimai.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Vokietija

Keliaujantiems į Vokietiją netaikomi jokie su COVID-19 susiję saugumo reikalavimai.

Informacija atnaujinta 2022-10-26

Daugelis žmonių visame pasaulyje buvo paskiepyti Kinijoje pagaminta CoronaVac vakcina. Pasak JAV ir Dominikos Respublikos mokslininkų, matyt, šis vaistas menkai apsaugo nuo pastaraisiais mėnesiais plintančios omikrono padermės, turinčios kelias dešimtis mutacijų S baltyme.

Kinijos kompanijos Sinovac sukurta vakcina „CoronaVac“, patvirtinta 52 šalyse, mažai arba visai neapsaugo nuo mikronų padermės. Tai išplaukia iš Jeilio universiteto medicinos mokyklos (JAV) mokslininkų ir Dominikos sveikatos ministerijos darbuotojų tyrimo, kuris buvo paskelbtas žurnale Nature Medicine . Milijonus žmonių visame pasaulyje gali paveikti naujas viruso variantas.

Norėdami įvertinti adaptyvų humoralinį imunitetą, autoriai išanalizavo plazmos mėginius iš 101 suaugusio žmogaus iš Dominikos Respublikos, kurie pirmą kartą buvo paskiepyti dviem Kinijos vakcinos dozėmis 2021 m. vasarą, o po to, mažiausiai po keturių savaičių, buvo pakartotinai vakcinuoti BNT162b2. Pfizer ir BioNTech. Kraujas buvo paimtas prieš trečiąją vakcinaciją, taip pat praėjus savaitei ir 28 dienoms po jos, ir paveiktas SARS-CoV-2, tiriant antikūnų gebėjimą neutralizuoti pirminę „Wuhan“ padermę „delta“ ir galiausiai „ omikronas“.

„IgG klasės virusui specifinių imunoglobulinų titrai pakilo septintą dieną, lyginant su pradiniu lygiu, ir dar labiau padidėjo 28 dieną po revakcinacijos. Žmonės, paskiepyti CoronaVac ir vėliau sušvirkšti BNT162b2 revakcinacijos, sukūrė aukštą IgG lygį, kuris buvo panašus į sveikatos priežiūros darbuotojų, kurie gavo dvi mRNR vakcinos dozes“, – rašo tyrėjai.

Iš pradžių kinišku preparatu paskiepyti dalyviai parodė, kad praėjus beveik mėnesiui po Pfizer revakcinacijos, neutralizuojantis antikūnų prieš Wuhan kamieną ir Delta aktyvumas padidėjo atitinkamai 10,1 ir 6,3 karto. Tačiau kalbant apie „omikroną“, viskas nebuvo taip džiugu.

„Mūsų sveikatos priežiūros darbuotojų grupėje titrai prieš omikroninį variantą sumažėjo 14,5 karto praėjus 28 dienoms po antrosios Moderna vakcinos dozės“, – sakė mokslininkai. Pacientams iš Dominikos Respublikos, kurie buvo paskiepyti revakcinacija, „omikronas“ buvo 7,1 karto mažiau jautrus neutralizuojantiems antikūnams nei pradinė SARS-CoV-2 padermė ir 3,6 karto mažiau jautri nei „delta“ (praėjus 28 dienoms po pakartotinės vakcinacijos). ).

0% tyrimo dalyvių antikūnai prieš naują padermę vis dėlto susidarė, tačiau tik po revakcinacijos preparatu BNT162b2: tačiau titrai tapo tik 1,4 karto didesni, tai yra išliko mažesni, palyginti su Wuhan kamienu ir delta variantu. .  

Pasak mokslininkų, šalių, kuriose buvo skiepijami daugiausia CoronaVac vakcina, gyventojai turi būti pakartotinai skiepijami. Nors omicron sumažino visų Covid-19 prevencinių vaistų, įskaitant revakcinacijas , veiksmingumą, daugeliu atvejų skiepai vis tiek apsaugo nuo sunkios ligos.

Sinovac vakcinai gaminti naudojo inaktyvuotą viruso versiją. Vaistas skiriamas dviem dozėmis su dviejų ar keturių savaičių intervalu. Remiantis praėjusių metų Brazilijos Butantano instituto ekspertų tyrimu, CoronaVac veiksmingumas nuo lengvo Covid-19 buvo 78,4%, o prieš sunkų – 100%. Tikri Peru duomenys parodė, kad dvi dozės sumažino tikimybę užsikrėsti koronavirusu tik 50,4%, o mirties riziką maždaug 94% (nors Jeilio universiteto mokslininkai teigė, kad Covid-19 apsaugo nuo hospitalizacijos 85%, o nuo mirties – 80%. ).

„CoronaVac“ patvirtino tokios valstybės kaip Armėnija, Gruzija, Ukraina, Moldova, Kazachstanas, Tadžikistanas, Turkija, Meksika, Egiptas, Ekvadoras, Tanzanija ir daugelis kitų. Oksfordo universiteto duomenimis, vien į Europą buvo pristatyta apie 60 mln.

Mokslininkai padarė išvadą, kad vyrų koronavirusinė infekcija gali būti susijusi su trumpalaikiu vaisingumo sumažėjimu, o vakcinacija nuo COVID-19 jo neturi įtakos nei vienam iš partnerių.

Vienas pagrindinių dabartinės pandemijos mitų yra tai, kad skiepijimas nuo koronaviruso sukelia vaiko pastojimo problemų ir net nevaisingumą. Tokie išankstiniai nusistatymai yra gyventojų imunizacijos ir sėkmingos kovos su virusu problema, nes abejonės dėl vaistų, skirtų Covid-19 profilaktikai, saugumo, lemia atsisakymą skiepytis.

Pasak mokslininkų, JAV gandai, kad skiepai gali pakenkti moterų vaisingumui, kilo remiantis žinutėmis socialiniuose tinkluose. Jų autoriai teigė, kad SARS-CoV-2 paviršiaus baltymo ir sincitino-1 , glikoproteino, būtino placentos susidarymui, panašumas gali sukelti antikūnų, kurie provokuoja placentos disfunkciją, susidarymą. Nuo tada mokslininkai paskelbė keletą straipsnių, patvirtinančių, kad po vakcinacijos nuo Covid-19 mRNR preparatais nėra antikūnų prieš sincitiną-1.

Taip pat kai kurie tyrimai tyrė vakcinų poveikį vyrų lytinei funkcijai: galiausiai jie neatskleidė reikšmingo spermos koncentracijos ar jų judrumo rodiklių skirtumo prieš ir po vakcinacijos. Tačiau natūraliai atsirandanti koronavirusinė infekcija buvo susijusi su prasta ejakuliato kokybe, įskaitant nenormalią morfologiją, sumažėjusią spermos koncentraciją ir judrumą. Tai buvo laikoma karščiavimo ir uždegimo pasekmėmis.

Tačiau duomenų apie tai, kaip vakcinacija ir pats Covid-19 gali paveikti vaisingumą, yra nedaug, todėl mokslininkai toliau tiria šią problemą. O Bostono universiteto visuomenės sveikatos mokyklos (JAV) darbuotojai, paskelbę savo darbą Amerikos epidemiologijos žurnale, šios temos neaplenkė.

Į imtį buvo įtraukti „ Nėštumo tyrimo internetu“ dalyviai – porų iš Jungtinių Valstijų ir Kanados kohortinis tyrimas. Nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. lapkričio mokslininkai stebėjo 2126 moteris nuo 21 iki 45 metų, kurios norėjo pastoti. Kas aštuonias savaites jie pildė anketas apie save, gyvenimo būdą, menstruacijas, vaisingumo gydymą, kitus medicininius veiksnius – įskaitant Covid-19 istoriją, skiepus, dozavimo datas – ir panašią informaciją apie partnerius (vyresnius nei 21 metų). Papildomos apklausos buvo atliekamos nėštumo metu ir po gimdymo.

Pirmiausia tyrėjai palygino dalyvius, kurie iki pirmosios kiekvieno mėnesinių ciklo dienos gavo bent vieną vakcinos dozę, su tais, kurie visiškai neskiepijo, o vėliau su tais, kurie baigė visą vakcinacijos ciklą (dvi dozės). Pfizer/BioNTech arba Moderna, arba viena Johnson & Johnson dozė) ir nebuvo paskiepyti. Jie taip pat palygino savanorius, kurių Covid-19 testas buvo teigiamas iki pirmosios mėnesinių ciklo dienos, su tais, kurie nesirgo. Poros buvo stebimos tol, kol pastojo (nepriklausomai nuo rezultato) arba pradėjo gydytis nuo nevaisingumo, nustojo bandyti pastoti ir pan., atsižvelgiant į tai, kas įvyko anksčiau. Norint įvertinti ryšį tarp laiko, praėjusio nuo vakcinacijos ar užsikrėtimo, ir nėštumo pradžios, buvo atsižvelgta į daug daugiau faktorių: amžių, išsilavinimo lygį, pajamas, žalingus įpročius, sveikatos draudimą, darbo valandų skaičių per savaitę, kūno masės indeksą. , lytinių santykių dažnumas, kontracepcijos metodai, miego trukmė, stresas, nevaisingumo istorija, gyvenamasis regionas ir daug daugiau.

Dauguma tyrime dalyvavusių moterų turėjo aukštą išsilavinimą, geras pajamas ir sveikatos draudimą, sveikatos sektoriuje dirbo 25 proc. Apie 37% jau turėjo vaikų, o 9% pranešė apie nevaisingumą. Kalbant apie vakcinaciją, jos paplitimas tarp moterų ir vyrų iš esmės buvo vienodas: atitinkamai 73% ir 74% buvo sušvirkšta bent vienas komponentas iki pirmosios mėnesinių ciklo dienos. Tie, kurie buvo paskiepyti, dažniau baigė koledžą, uždirbo gerus atlyginimus, gyveno Jungtinėse Valstijose ir dirbo sveikatos priežiūros srityje. Jie buvo mažiau linkę pagimdyti anksčiau ir turėjo nevaisingumo bei nereguliarių menstruacijų ciklą.

Moterims, kurios baigė vakcinacijos kursą (prisiminkime: tai yra dvi Pfizer / BioNTech arba Moderna arba viena Johnson & Johnson dozė), pakoreguotas rodiklis buvo 1,07. Vyrų partneriams tai buvo 0,95 vienam komponentui ir 1,00% visam kursui. Porų, kuriose bent vienas asmuo buvo paskiepytas pirmuoju komponentu, tikimybė pastoti buvo 0,97, palyginti su poromis, kuriose niekas nebuvo skiepytas. Pritaikius bet kokius rizikos veiksnius, rezultatai nepasikeitė, įskaitant koreliaciją su vakcinų prekių ženklais, gyvenamąja šalimi ir profesija.

Perduotas COVID-19 taip pat neturėjo įtakos moterų vaisingumui (apvaisinimo tikimybė yra 1,07), ko negalima pasakyti apie vyrus. Juose SARS-CoV-2 infekcija buvo susijusi su vaisingumo sutrikimu: rodiklis buvo 0,82 per 60 dienų nuo užsikrėtimo, bet po tų 60 dienų padidėjo iki 1,16. „Koronavirusinė infekcija vyrams gali sukelti trumpalaikį vaisingumo sumažėjimą, o vakcinacija nuo Covid-19 jo neturi įtakos nė vienam partneriui“, – padarė išvadą tyrėjai. 

Billas Gatesas pasidalijo savo nuomone apie besitęsiančią pandemiją. „Microsoft“ kūrėjas tikisi, kad COVID-19 taps kaip įprastas gripas po omikrono padermės antplūdžio.

Pokalbio metu su sveikatos ekspertu profesoriumi Devi Sridharu Gatesas dar kartą patvirtino savo įsitikinimą, kad pandemija gali baigtis 2022 m., jei žmonija imsis tinkamų priemonių. Tarp šių priemonių svarbiausia – skiepai, kurie ne tik sumažina ligos sunkumą, bet ir stabdo infekcijos plitimą. 

Pirmąją sausio savaitę visoje Europoje buvo pranešta apie daugiau nei septynis milijonus naujų užsikrėtimų „omicron” atmaina – šis skaičius padvigubėjo vos per dvi savaites.

Pasaulio sveikatos organizacijos Europos skyriaus vadovas Hansas Kluge, remdamasis Vašingtono universiteto (JAV) Sveikatos metrikos ir vertinimo instituto tyrimu, teigė, kad daugiau nei 50 procentų Europos gyventojų gali užsikrėsti „omicron” koronaviruso atmaina per ateinančius du mėnesius, jeigu sergamumo didėjimas augs dabartiniais tempais: pirmąją sausio savaitę ES užregistruoti net septyni milijonai „omikrono“ atvejų.

Pasak 26 Europos šalių valdžios institucijų, daugiau nei vienas procentas jų gyventojų suserga Covid-19 kiekvieną savaitę. Regionas beveik negali išsisukti nuo sveikatos sistemoms tenkančios naštos. „Tokiu tempu Sveikatos metrikos ir vertinimo institutas prognozuoja, kad per ateinančias šešias ar aštuonias savaites „omikronu” užsikrės daugiau nei 50 procentų Europos gyventojų. <…> „Omicron“ plinta greičiau ir agresyviau nei bet kuris [ankstesnis] variantas, kurį matėme“, – šiandien spaudos konferencijoje sakė Kluge.

Jis pažymėjo, kad precedento neturintis „omikrono” atmainos perdavimo iš vieno žmogaus kitam mastas padidino hospitalizacijų skaičių dėl koronavirusinės infekcijos, tačiau mirtingumas yra stabilus.

Kluge paragino valstybes vėl įvesti privalomą kaukių dėvėjimą patalpose ir teikti pirmenybę vakcinacijai, įskaitant pakartotinį rizikos grupių (pagyvenusių žmonių ir sveikatos priežiūros darbuotojų) skiepijimą. Pasak jo, Danijoje dėl koronaviruso hospitalizuotų asmenų skaičius buvo šešis kartus didesnis tarp žmonių, kurie nebuvo pasiskiepiję. Prisiminkite, kad vasarą PSO būstinė Ženevoje pareikalavo, kad išsivysčiusios šalys atidėtų revakcinaciją ir padovanotų Covid-19 vakcinų dozes neturtingiems regionams.

„Turime ir toliau kurti vakcinas nuo Covid-19, kurios turi didelę įtaką naujų infekcijų ir viruso plitimo prevencijai, be to, užkerta kelią sunkių ligų vystymuisi ir mirčiai. Kol tokios vakcinos bus prieinamos ir virusas mutuos, esamus vaistus nuo COVID-19 reikės atnaujinti, kad būtų užtikrintas apsaugos nuo susirūpinimą keliančių infekcijų, įskaitant „omikroną”, lygis “ , – teigė Pasaulio sveikatos organizacijos skiepų techninių patarėjų grupė.

Tuo tarpu Ispanija rekomendavo pagaliau gydyti Covid-19 kaip endeminę ligą, kaip gripą. Tai pirmoji Europos šalis, aiškiai pareiškusi, kad žmonės turės gyventi su SARS-CoV-2. Ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pripažino, kad Europa turėtų persvarstyti savo požiūrį į kovą su infekcija ir užsikrėtimo atvejų stebėjimą. Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Nadhimas Zahavi savo ruožtu prieš porą dienų taip pat sakė, kad JK „eina perėjimo iš pandemijos į endemiją kelyje“.

Prancūzija ir Vokietija toliau griežtina apribojimus, ypač neskiepytiems. Respublikos Prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad siekia, jog neskiepytųjų gyvenimas būtų kuo labiau apsunkintas. Nyderlandai įvedė vieną griežčiausių karantinų Europoje – uždarė restoranus ir barus, o Italija paskelbė apie 100 eurų baudą vyresniems nei 50 metų gyventojams, kurie atsisako skiepytis.

Pasak mokslininkų, vakcinos išlieka patikimu būdu išvengti hospitalizacijos dėl „omikrono” atmanos ar mirties, tačiau jos – ypač dvi standartinės dozės – neapsaugos nuo infekcijos  taip, kaip visi tikėjosi.