Myers-Briggs asmenybės testas yra psichologinis įrankis, kuris padeda žmonėms suprasti savo asmenybės tipą. Testas remiasi Carl Jung teorija ir suskirsto asmenybes į 16 skirtingų tipų, kurie aprašomi pagal keturias pagrindines savybių poras: ekstravertiškumas arba intravertiškumas (E/I), suvokimas arba intuicija (S/N), mąstymas arba jausmai (T/F) ir sprendimas arba suvokimas (J/P). Pavyzdžiui, žmogus gali būti ENFP tipo, kur E reiškia ekstravertą, N – intuityvų, F – jausmingą, o P – lankstų. Testas dažnai naudojamas profesinėje aplinkoje, siekiant padėti žmonėms suprasti savo stipriąsias puses ir kaip geriausiai dirbti komandoje.

Yra sutrumpintų Myers-Briggs asmenybės testų variantų, kuriuos sudaro vos keli klausimai. Vienas iš populiarių sutrumpintų variantų yra 4 klausimų versija, kur kiekvienas klausimas skirtas nustatyti vieną iš keturių pagrindinių dichotomij. Bright Side tinklapis sukurė ir pateikė sutrumpintą testo versiją. Kviečiame nustatyti savo asmenybės tipą ir galėsite atsakyti sau į klausimą „Kas aš esu?”.

Pasiskaityti apie savo rezultatą galite žemiau pateiktame sąraše apie asmenybės tipus:

ESTJ – ORGANIZATORIUS

Kaip ekstravertai, ESTJ mėgsta kurti ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, aktyviai dalyvaudami visuomenės gyvenime – ypač tradicinėse ir gerbiamose organizacijose. Šeimos vertybės šio tipo žmonėms yra labai svarbios ir jie nuoširdžiai stengiasi jas ginti ir prižiūrėti. Be to, ESTJ instinktyviai jaučia, kas yra socialiai priimtina, o kas ne.

ESTJ tipo žmonės yra labai atsidavę ir atsakingi. Jie padarys bet ką, kad įvykdytų savo pareigas ar ištesėtų duotus pažadus. Taip pat ESTJ gerbia ir vertina atsidavimą darbui, negalėdami pakęsti suktybių ar bandymų sutrumpinti kelią. Anot jų, pareigos ir valdžia gali būti užsitarnautos tik sunkiu darbu.

11% vyrų, 6% moterų

ENTJ – VADAS

ENTJ gali būti neįtikėtinai charizmatiški ir pasitikintys savimi – šios savybės kaip magnetas traukia ir kitus žmones, dėl ko ENTJ tipo asmenybės lengvai pasiekia užsibrėžtus tikslus. ENTJ tipo žmonės dievina iššūkius, kad ir kokie dideli ar maži jie būtų, ir tvirtai tiki, jog jie gali pasiekti viską, ką tik užsibrėžia, jei tik gaus pakankamai laiko ir išteklių. Situacijose, kuriose kiti tipai pasiduoda ir pereina prie kitų projektų, ENTJ tipo žmogus nepaliauja stumtis tolyn ir dažnai pasiekia neregėtų rezultatų vien tik savo ryžto dėka.

ENTJ yra labai energingi ir išsiskiria puikiais bendravimo įgūdžiais. Jie nuoširdžiai mėgaujasi bendravimu su kitais žmonėmis ir gerbia tuos, kurie sugeba pasipriešinti ENTJ argumentams, ypač intelektualiose diskusijose.

3% vyrų, 1% moterų

ESFJ – ŠEIMININKAS

ESFJ tipo žmonės puikiai dirba komandoje, visada lengvai pajausdami kylančią įtampą ar bręstančius nesutarimus. ESFJ pažiūros paprastai yra labai tradicinės ir jie stengiasi ginti bei palaikyti esamą tvarką ir įstatymus. Šio tipo žmonės taip pat yra labai atsidavę savo darbui, nepriklausomai nuo užimamų pareigų – pradedant vakarėlio sielos vaidmeniu ir baigiant įtakingo vadovo postu. ESFJ tipo žmones galima nesunkiai atpažinti viešuose renginiuose – jie suranda laiko pabendrauti su kiekvienu svečiu.

Kadangi ESFJ tipo žmonės siekia harmonijos ir sutarimo visose situacijose, juos lengvai gali įžeisti kitų žmonių apatija ar nenoras dalyvauti veikloje, kuri ESFJ yra labai svarbi.

17% moterų, 8% vyrų

ESTP – VERSLININKAS

ESTP tipo žmonės mieliau elgtųsi greitai ir spontaniškai, nei suformuluotų detalų veiksmų planą, jį išnagrinėtų ir tik tada veiktų. Esant reikalui, jie grįš ir ištaisys savo klaidas – tačiau nemąstys apie jas iš anksto. Šio tipo žmonės taip pat turi įgimtą gebėjimą nuspėti žmonių mintis ir motyvus – kadangi ESTP yra labai pastabūs, pro jų akis nepraslysta nė menkiausi pasikeitimai kitų žmonių išraiškoje, aprangoje, elgesyje ir t.t. Joks kitas tipas neturi šios itin naudingos savybės.

ESTP į įstatymus, taisykles ar reikalavimus žiūri labiau kaip į rekomendacijas ar instrukcijas, o ne kaip į nelaužomus principus.

6% vyrų, 3% moterų

ENFJ – MOKYTOJAS

ENFJ tipo žmonės dažniausiai yra itin charizmatiški ir iškalbingi, gebantys sklandžiai ir įtikinamai išreikšti savo idėjas – ypač bendraudami akis į akį. Nėra itin svarbu tai, ar ENFJ tiesiog pristato neutralius faktus, ar siekia įkaitinti minią, šio tipo žmonės retai turi sunkumų kalbėdami prieš auditoriją.

ENFJ tipo asmenybės turi puikią nuojautą ir lengvai jaučia kitų žmonių motyvus. ENFJ taip pat puikiai gali analizuoti ir savo pačių jausmus, pastebėdami ir ištaisydami daromas klaidas. Kita vertus, tokia intuicija ir jautrumas gali sukelti daug sunkumų ENFJ tipo žmonėms.

3% moterų, 2% vyrų

ENTP – NOVATORIUS

ENTP asmenybės tipą turintys žmonės dažnai yra vadinami velnio advokatais – ir tam yra svari priežastis. ENTP dievina diskusijas, nepriklausomai nuo jų temos ar turinio – jiems yra svarbiausia, kad pakaktų intelektinio malonumo. ENTP tipo žmogus gali netgi nepritarti tam tikrai idėjai, tačiau ją energingai ginti nuo oponentų – tai jiems yra savotiška proto mankšta.

ENTP yra labai išradingi ir žvitraus proto – šios savybės suteikia jiems pranašumą debatuose, akademinėje veikloje bei politikoje. Šio tipo žmonėms paprastai gerai sekasi ir kitose srityse, reikalaujančiose ryžto metant iššūkį idėjoms ir žongliruojant keliais argumentais vienu metu.

4% vyrų, 2% moterų

ESFP – PRAMOGININKAS

ESFP asmenybės gyvena galimybių pasaulyje ir puikiai moka mėgautis gyvenimo malonumais, dramatiškumu ir idėjomis. Šie žmonės yra tarytum pasinėrę į amžiną spektaklį, nuolat bandydami pradžiuginti ir prakalbinti aplinkinius. ESFP yra nepralenkiami, kuomet tenka padėti kitam žmogui pasijusti laimingu – ir jie tuo nuoširdžiai mėgaujasi. ESFP žemiškumui ir humoro jausmui tiesiog negalima atsispirti.

Šio tipo žmonės yra itin pastabūs, galintys žaibiškai reaguoti į pasikeitusią aplinkinių emocinę būseną. Planavimas ir galvojimas į priekį yra vienos iš silpniausių ESFP savybių, dėl to jie gali būti silpni strategai – tačiau šio tipo žmonės puikiai sugeba pasiūlyti praktišką patarimą ar padėti emociškai.

10% moterų, 7% vyrų

ENFP – AKTYVISTAS

ENFP tipo žmonės yra smalsūs ir dažnai paslaptingi svajokliai. Jie siekia prasmingumo ir labai domisi tikraisiais kitų žmonių motyvais, žvelgdami į gyvenimą kaip į vieną didelę dėlionę, kurioje visi dalykai yra vienaip ar kitaip susiję. Dėl šios priežasties ENFP tipo žmonės paprastai yra labai empatiški ir įžvalgūs – šie būdo bruožai, persidengę su ENFP žavesiu ir bendravimo įgūdžiais, užtikrina, kad šios asmenybės bus populiarios ir įtakingos, net ir pačios to nenorėdamos.

Kita vertus, šie bruožai gali tapti ir trūkumais – ENFP tipo asmenybės dažnai nerimauja dėl to, kad yra nepakankamai originalios ar spontaniškos. Jei ENFP nėra atsargūs, šie būdo bruožai gali neigiamai paveikti jų pasitikėjimą savimi.

10% moterų, 6% vyrų

INFP – TARPININKAS

Žmonės, turintys INFP asmenybės tipą, dažniausiai yra ramūs, uždari, dažnai netgi drovūs. Tačiau tokia išorė gali būti apgaulinga – nors INFP tipo žmonės ir yra atsargūs, jų entuziazmas ir ryžtas neturėtų būti nuvertinti, ypač yra kalbama apie jiems svarbius dalykus. Toks tylus užsidegimas nedažnai sutinkamas kituose asmenybės tipuose.

INFP žmonių jautrumas ir atsidavimas gali būti labai stiprūs ir ilgalaikiai – tačiau šio tipo asmenybės juos taikys labai atsargiai ir tik keliems to vertiems žmonėms. Idealizmas yra INFP asmenybės pagrindas – ir INFP tuo labai didžiuojasi. Deja, tai taip pat reiškia, kad tokios asmenybės dažnai jaučiasi nesuprastos ir vienišos – juolab kad jų yra labai nedaug.

5% moterų, 4% vyrų

ISFP – MENININKAS

ISFP tipo žmonės ne veltui yra laikomi spontaniškiausiais ir labiausiais nenuspėjamais iš visų introvertiškųjų tipų. Tik vienas dalykas jų gyvenime yra užtikrintas – nuolatinė kaita. ISFP mėgsta tyrinėti ir priimti naujus dalykus, idėjas ir užsiėmimus. Jie puikiai pajaučia tokias progas – tačiau šio tipo žmonių savybės taip pat stumia juos eksperimentuoti ir patirti dalykus, kurių dar niekas nebuvo išbandęs. ISFP gali lengvai įvesti naują madą ar įkvėpti kitus – šio tipo noras eksperimentuoti yra kur kas didesnis už visų kitų asmenybės tipų.

Ši asmens savybė yra glaudžiai susijusi su ISFP meile laisvei – šio tipo žmonės yra labai nepriklausomi ir aršiai kovoja su visomis kontrolės formomis.

10% moterų, 8% vyrų

INTP – LOGIKAS

Filosofai, išradėjai, profesoriai… Šie epitetai yra dažnai naudojami INTP asmenybės tipą turintiems žmonėms apibūdinti. Juos ne itin domina realusis pasaulis ir praktiški dalykai – INTP tipo žmogui idėjos ir intelektualūs iššūkiai dažnai yra kur kas įdomesni. Šį asmenybės tipą turintys žmonės puikiai pastebi tendencijas ir galimus ryšius – dėl to jie yra puikūs teorijų kūrėjai ir analitikai.

Per ilgą laiką sukaupta išmintis ir žinios yra vertingiausia INTP asmenybių savybė. Jų protas veikia lyg laikrodžio mechanizmas, kuris be perstojo sugeria, perdirba ir kuria naujas teorijas. INTP asmenybės tipo žmonės turi tiksliausią loginį mąstymą iš visų tipų – jie gali pastebėti netgi menkiausią nesutapimą tarp dviejų teiginių.

5% vyrų, 2% moterų

INFJ – ADVOKATAS

INFJ asmenybės tipas yra labai retas ir išsiskiriantis neįprastų bruožų rinkiniu. Nors jie gali pasirodyti labai tylūs, INFJ asmenybę turintys žmonės pasižymi itin tvirta nuomone, ypač kai kalbama apie dalykus, kuriuos jie laiko svarbiais savo gyvenime. Jei INFJ asmenybė dėl kažko kovoja, taip yra dėl to, kad jie giliai tiki pačia idėja, o ne iš savanaudiškų paskatų.

Žmonės, turintys INFJ asmenybės tipą, yra plunksnos meistrai, išsiskiriantys itin šilta ir malonia kalba. INFJ asmenybių jautrumas leidžia jiems gana lengvai susitapatinti su kitais, intuityviai suvokiant, ką kitas žmogus mąsto ir išgyvena. Karma ir panašios idėjos INFJ asmenybėms yra labai patrauklios.

2% moterų, 1% vyrų

INTJ – ARCHITEKTAS

Tai vienas rečiausių ir ypatingomis strateginėmis savybėmis pasižyminčių asmenybių tipų. Dėl to Architektams susirasti panašaus mąstymo, intelekto ir įžvalgos žmogų – tikras iššūkis. Šie žmonės yra lakios vaizduotės, ryžtingi, ambicingi, bet kartu ir uždari, stebinančiai smalsūs, nemėgstantys švaistyti laiko. Architektams patinka dalytis savo įgytomis žiniomis, tačiau tik iki tol, kol pokalbis pasuka link kasdienių rūpesčių ar apkalbų. Tuomet tikėtina, kad Architektas daugiau ar mažiau mandagiai pasišalins, kad galėtų savo laiką leisti produktyviau

Architektai spinduliuoja pasitikėjimą savimi ir paprastai yra apsupti paslaptingumo auros. Jų įžvalga, originalios idėjos ir nepriekaištinga logika dažnai leidžia jiems pasiekti užsibrėžtus tikslus ir pakeisti status quo remiantis vien tik valios tvirtybe ir užsidegimu.

3% vyrų, 1% moterų

ISFJ – GYNĖJAS

ISFJ asmenybės tipo žmonės yra kone altruistiškiausi ir labiausiai pasiryžę padėti kitiems. ISFJ retai sėdi sudėję rankas – vienoks ar kitoks dalykas vis tiek sulaukia jų dėmesio. Nors dauguma žmonių mielai už gerus darbus atsilygina gerumu, ISFJ tipo žmonės paprastai įdeda kur kas daugiau laiko ir energijos nei iš jų yra tikimasi.

ISFJ klesti tradicinėse institucijose, ypač ten, kur jų veikla gali prisidėti prie visuomenės gerovės – pavyzdžiui, nemažai ISFJ siekia karjeros akademiniame sektoriuje, medicinoje, socialiniame darbe ar konsultavime. Jų asmenybės bruožai taip pat yra itin vertingi tiek administracinėse pareigose, tiek tokiose neįprastose srityse kaip interjero dizainas.

19% moterų, 8% vyrų

ISTP – VIRTUOZAS

ISTP tipo žmonės turi daug įdomių savybių, galinčių dažnai nustebinti ir sugluminti aplinkinius. Iš vienos pusės, šie žmonės yra gana uždari ir šaltakraujiški; iš kitos pusės, jei tik kas nors juos sudomina, ISTP gali staiga tapti kur kas spontaniškesniais ir entuziastingesniais. Daugumą kitų asmenybės tipų nėra sunku atpažinti, nes jie turi aiškiai matomas savybes – tuo tarpu ISTP yra kur kas paslaptingesni ir netgi gerai juos pažįstantys žmonės kartais negali numatyti jų reakcijos.

Šio tipo žmonės yra gana uždari ir tai sukelia problemų aplinkiniams, bandantiems išsiaiškinti, kas vis dėlto vyksta ISTP galvoje. ISTP taip pat gali netikėtai užsispirti ir pradėti ginčytis, ypač kai kas nors ima kritikuoti jų požiūrį ar įpročius.

9% vyrų, 2% moterų

ISTJ – ADMINISTRATORIUS

„Eikite prie esmės“ yra jų moto – ISTJ tipo žmonės gerbia faktinę informaciją ir siekia pasisemti kuo daugiau žinių. Vienas iš labiausiai prie to prisidedančių bruožų yra pastabi prigimtis, leidžianti ISTJ tipams be vargo analizuoti savo aplinką.

Dėl savo tiesmukiško požiūrio, ISTJ tipo žmonės gali susidurti su problemomis, kai reikia perprasti jų įsitikinimams ar žinioms prieštaraujančias idėjas. Kita vertus, šio tipo žmonės yra beveik nesustabdomi, jei jie tiki, jog tam tikra idėja yra vertinga ir gali būti pritaikyta praktikoje – tuomet ISTJ jaus stiprią pareigą užtikrinti sėkmingą tos idėjos realizavimą. Kartais toks beatodairiškas atsidavimas netgi gali pakenkti ISTJ sveikatai – šio tipo žmonės gali būti išties atsidavę ir užsispyrę.

15% vyrų, 7% moterų

Kūno masės indeksas (KMI) yra paprastas skaičiavimas, naudojamas kūno svoriui įvertinti pagal ūgį. KMI skaičiuoklė sukurta pagal formulę: kūno svoris (kg) padalintas iš ūgio (metrais) kvadratu. KMI padeda nustatyti, ar žmogus turi sveiką kūno svorį, ir yra plačiai naudojamas kaip rodiklis sveikatos rizikoms vertinti.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, KMI vertės skirstomos į kelias kategorijas:

1. Mažesnis nei 18,5 – nepakankamas svoris. Ši kategorija rodo, kad asmuo gali turėti nepakankamą svorį, kuris gali būti susijęs su mitybos nepakankamumu ar kitais sveikatos sutrikimais.
2. Nuo 18,5 iki 24,9 – normalus svoris. Šis intervalas laikomas sveiku, nes čia esantys asmenys paprastai turi mažesnę riziką susirgti su svoriu susijusiomis ligomis.
3. Nuo 25 iki 29,9 – antsvoris. Ši kategorija rodo, kad asmuo turi didesnę tikimybę susidurti su sveikatos problemomis, tokiomis kaip širdies ligos ar diabetas.
4. 30 ir daugiau – nutukimas. Tai aukščiausia kategorija, kurioje yra didelė rizika susirgti įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant aukštą kraujospūdį, širdies ligas ir 2 tipo diabetą.

Naudojant šias grupes, galima geriau suprasti ir valdyti kūno svorio poveikį sveikatai. Daugiau skaičiuoklių ir testų galite rasti skyriuje TESTAI.

Depresija yra dažna, bet rimta psichikos sveikatos problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Tai nėra paprasta liūdesio ar trumpalaikio nuovargio būsena, o ilgalaikė liga, kuri reikalauja rimto dėmesio ir gydymo.

Simptomai

Depresijos simptomai gali būti įvairūs ir dažnai skirtingi skirtingiems žmonėms. Dažniausi simptomai yra:

• Nuolatinis liūdesio ar tuštumos jausmas.
• Intereso ar malonumo praradimas veikloms, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
• Svorio pokyčiai arba apetito praradimas.
• Miego sutrikimai – nemiga arba per ilgas miegojimas.
• Nuovargis ir energijos trūkumas.
• Savigarbos ar kaltės jausmas.
• Sunkumai susikoncentruoti, apsispręsti ar priimti sprendimus.
• Mintys apie mirtį ar savižudybę.

Pasekmės

Negydoma depresija gali sukelti rimtų pasekmių tiek individui, tiek jo artimiesiems. Pasekmės gali apimti:

• Sumažėjusi darbo ir mokymosi kokybė.
• Sutrikę santykiai su šeima ir draugais.
• Fizinės sveikatos problemos, tokios kaip širdies ligos ar imuninės sistemos sutrikimai.
• Padidėjusi rizika priklausomybėms nuo alkoholio ar narkotikų.
• Savižudybės rizika.

Gydymas

Laimei, depresija yra gydoma liga. Gydymo metodai gali būti skirtingi, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir asmeninių poreikių. Dažniausiai taikomi gydymo metodai yra:

• Psichoterapija: Pokalbiai su specialistu (psichologu ar psichoterapeutu) padeda suprasti ir spręsti problemas, kurios prisideda prie depresijos.
• Vaistai: Antidepresantai gali padėti subalansuoti smegenų cheminius procesus. Gydymas vaistais dažnai derinamas su psichoterapija.
• Gyvenimo būdo pokyčiai: Fizinis aktyvumas, sveika mityba ir reguliaraus miego palaikymas gali ženkliai pagerinti būklę.
• Palaikymo grupės: Dalijimasis patirtimis su kitais žmonėmis, patiriančiais panašias problemas, gali suteikti emocinį palaikymą ir padėti įveikti izoliacijos jausmą.

Depresija yra rimta liga, tačiau su tinkamu gydymu ir parama galima pasiekti reikšmingų pagerėjimų. Svarbiausia yra laiku kreiptis pagalbos ir nepamiršti, kad ne jūs vieni patiriate šiuos sunkumus – pagalba yra prieinama.

Toliau pateikiame testą, kuris nustatys ar jūs turite depresijos požymių. Atsakykite tiesiog „Taip” arba „Ne” ir pabaigoje pamatysite rezultatą. Sėkmės! Daugiau skaičiuoklių ir testų galite rasti skyriuje TESTAI.

Šaltiniai:

D'ath, P., Katona, P., Mullan, E., Evans, S., & Katona,C. (1994). Screening, detection and management of depression in elderly primary care attenders. I: The acceptability and performance of the 15 item Geriatric Depression Scale (GDS15) and the development of short versions. Family Practice, 11(3), 260–266.

Žmonės, kurie rūkė marihuaną ir užsikrėtė koronavirusu, sirgo rečiau, o mirtingumas buvo mažesnis nei tie, kurie nevartojo kanapių. Tai parodė naujas tyrimas, atliktas JAV.

Siekdami išsiaiškinti, kaip kanapės veikia Covid-19 eigą, mokslininkai peržiūrėjo daugiau nei 320 tūkstančių pacientų, kuriems nustatyta ši diagnozė, medicininius įrašus iš Nacionalinės stacionarinės mėginių duomenų bazės, kurioje stebimos hospitalizacijos ir gydymo rezultatai. Iš į analizę įtrauktų pacientų 2603 (mažiau nei vienas procentas) pranešė, kad rūko marihuaną.

Pakoregavę duomenis pagal amžių, etninę kilmę, lytį ir 17 kitų gretutinių ligų, įskaitant lėtines plaučių ligas, mokslininkai palygino, kaip kanapių rūkantys ir nevartoję žmonės patyrė koronaviruso infekciją.

„Remiantis vienmate analize, marihuaną rūkantiems žmonėms buvo žymiai mažesnis intubacijos (6,8 proc., palyginti su 12 proc.), ūminio kvėpavimo distreso sindromo (2,1 proc. ir 6 proc.) ir ūminio kvėpavimo nepakankamumo (25 proc. ir 52,9 proc.) dažnis ir sunkus sepsis su daugybiniu organų nepakankamumu (5,8 %, palyginti su 12 %). Be to, šiems pacientams buvo mažesnis širdies sustojimo ligoninėje dažnis (1,2 %, palyginti su 2,7 %) ir mirtingumas (2,9 %, palyginti su 13,5 %)“, – teigiama straipsnyje, paskelbtame recenzuojamame medicinos priede. CHEST Journal. Tyrimas taip pat buvo pristatytas kasmetiniame Amerikos krūtinės gydytojų koledžo (CHEST) susitikime, vykusiame spalio pradžioje Honolulu, Havajuose, JAV.

Be to, palyginus dvi pacientų grupes, paaiškėjo, kad marihuanos vartotojai buvo jaunesni ir dažniau rūko tabaką, palyginti su kanapių nevartojančiais. Tarp pastarųjų taip pat buvo daugiau žmonių, sergančių gretutinėmis ligomis, įskaitant obstrukcinę miego apnėją, nutukimą, hipertenziją ir diabetą.

Kalbėdami apie galimas teigiamo kanapių poveikio Covid-19 eigai priežastis, mokslininkai teigė, kad tai gali būti susiję su marihuanos gebėjimu neleisti virusui patekti į ląsteles ir užkirsti kelią uždegimą skatinančių citokinų išsiskyrimui. sušvelninantis citokinų išsiskyrimo sindromą.

Tačiau autoriai pridūrė, kad galimą kanapių poveikį koronavirusinės ligos baigčiai reikia toliau tirti, ir paragino atlikti didesnius tyrimus.

Nors mokslininkai į tai nekreipė dėmesio, pastebime, kad kanapės jau seniai žinomos kaip gana galingas imunitetą slopinantis preparatas. Kadangi mirtys nuo koronaviruso dažnai yra siejamos su pernelyg stipria imuninės sistemos reakcija, sunku atmesti, kad jos susilpnėjimas nuo marihuanos yra už jo poveikio mirtingumui nuo COVID-19.

Tai ne pirmas kartas, kai tokia prieštaringa tema patraukia mokslininkų dėmesį. Pavyzdžiui, 2022 m. vieno tyrimo autoriai padarė išvadą, kad marihuanos vartotojai yra mažiau jautrūs Covid-19, tačiau užsikrėtę koronavirusu jie mažiau išgyvens.

Tuo pat metu kitame praėjusių metų dokumente buvo pranešta , kad aktyvūs kanapių vartotojai, hospitalizuoti dėl Covid-19, turėjo lengvesnes ligas ir ne tokias sunkias pasekmes sveikatai.

Į tokio darbo rezultatus reikėtų žiūrėti kiek skeptiškai: iš daugelio kitų tyrimų žinoma, kad priklausomybė nuo marihuanos sukelia padažnėjusį širdies priepuolių dažnį, o pastarieji yra pagrindinė mirties priežastis žemėje.

Stokholme buvo paskelbti šių metų fiziologijos ar medicinos laureatų vardai. 2023 m. Nobelio medicinos premija buvo įteikta vengrų biochemikei Katalin Karikó ir jos kolegai JAV Drew Weissmanui už atradimus, paskatinusius sukurti mRNR vakcinas, pirmiausia nuo koronavirusinės ligos.

„Dviejų Nobelio premijos laureatų atradimai suvaidino lemiamą vaidmenį kuriant veiksmingas mRNR vakcinas nuo Covid-19 2020 m. prasidėjusios pandemijos metu. Savo novatoriškais atradimais, kurie iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie tai, kaip pasiuntinio ribonukleino rūgštis sąveikauja su mūsų imunine sistema, laureatai prisidėjo prie precedento neturinčio vakcinos kūrimo tempo per vieną didžiausių mūsų laikų grėsmių žmonių sveikatai“, – sakė Nobelio asamblėja. Karolinskos institutas paaiškino savo sprendimą Švedijoje.

Jie taip pat pažymėjo, kad įspūdingas greitis, kuriuo galima sukurti mRNR vakcinas, leidžia naudoti šią naują platformą kuriant panašius vaistus nuo kitų infekcinių ligų. Be to, ateityje ši technologija galėtų būti naudojama terapiniams baltymams tiekti ir tam tikrų rūšių vėžiui gydyti.

Šios srities premija teikiama nuo 1901 m. 2022 metais Nobelio medicinos ar fiziologijos premija buvo įteikta Švedijos biologui Svante Pääbo, Leipcige (Vokietija) esančio Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto evoliucinės genetikos katedros vedėjui. Visų pirma, jis sekvenavo neandertaliečių genomą ir kartu su savo komanda atrado anksčiau nežinomą hominidą – Denisovo žmogų.

2023 metų Nobelio savaitė prasidėjo medicinos ar fiziologijos premija. Antradienį, spalio 3 d., Nobelio komitetas įvardins fizikos, spalio 4 d. – chemijos, spalio 5 d. – literatūros premijos laureatus.

Penktadienį, 6 d., Norvegijos Nobelio komitetas Osle paskelbs, kam atiteks taikos premija. Galiausiai pirmadienį, spalio 9 d., paaiškės nugalėtojas ekonomikos srityje – šią nominaciją 1968 metais įsteigė Švedijos valstybinis bankas.

Apdovanojimų ceremonija, kaip visada, vyks gruodžio 10-ąją – švedų inžinieriaus, chemiko, dinamito išradėjo, verslininko Alfredo Bernhardo Nobelio mirties dieną. Būtent jis 1895 m. lapkritį savo vardu pasirašė testamentą, kuriuo įsteigiama premija.

Koronavirusinė infekcija Covid-19 ir neurodegeneracinės ligos yra dvi pasaulinės sveikatos problemos. Iš naujojo straipsnio matyti, kad juos taip pat vienija atskiri vystymosi mechanizmai, įskaitant per didelį fosforo likučių prisijungimą prie tau baltymo, kuris ardo neuronų citoskeletą.

2020 m. kovo mėn. pasaulis įžengė į „po Covido erą“, nes Covid-19 pandemija amžiams pakeitė mediciną ir daugelį viešojo gyvenimo aspektų. Nuo pirmojo SARS-CoV-2, viruso, sukeliančio pandemiją, aprašymo, jį tyrinėjo įvairūs mokslininkai. Netrukus tapo žinoma, kad koronavirusas prasiskverbia į ląsteles dėl jų paviršiuje esančio baltymo ACE2 – angiotenziną konvertuojančio fermento 2.

Iki to laiko atitinkamas genas ir baltymas jau buvo aktyviai tiriami, nes tai yra vienas iš pagrindinių Alzheimerio ligos, labiausiai paplitusios neurodegeneracijos, patogenezės dalyvių. Pati Alzheimerio liga sukėlė savotišką pandemiją, kuri dabar tik įgauna pagreitį.

Tarp įvairių Covid-19 simptomų – ​​iš pažiūros kvėpavimo takų infekcijos – ypatingą vietą užima neurologiniai. Be ūmių nervų sistemos komplikacijų (uoslės ir skonio praradimo), buvo aprašytas silpnumas, galvos skausmas ir pažinimo sutrikimas (vadinamasis smegenų rūkas), kurie kartu kartais vadinami „neurokovidu“. Šie simptomai atitinka tai, kas jau žinoma apie SARS-CoV-2 patekimą į smegenis ir pažeidžiantį neuronus.

Tuo pat metu dar anksti kalbėti apie ilgalaikes pasekmes tiems, kurie pasveiko nuo COVID-19 (įskaitant jų smegenis). Apie juos sužinosime tik lygiai po metų, nes jie atsiranda ne iš karto.

Svarbi nauja detalė apie SARS-CoV-2 veikimo mechanizmą neuronams aprašyta žurnalo PNAS Nexus straipsnyje. Jo autoriai atliko eksperimentus su pelėmis ir ląstelių kultūromis, kurios buvo užkrėstos koronavirusu arba buvo paveiktos daugybe jo baltymų, įskaitant smaigalio S baltymą. Tai leido nustatyti tau baltymo, kuris yra neuronų citoskeleto pagrindas, pokyčius, ty jų „vidinį sustiprinimą“.

Paaiškėjo, kad koronavirusas sukelia tau baltymo hiperfosforilinimą, jam būdingus patologinius pokyčius. Esmė ta, kad tam tikrose vietose prie baltymo molekulės yra prijungta daugybė fosforo rūgšties likučių. Šis tau baltymo modifikavimas sukelia neuronų citoskeleto sunaikinimą ir šių ląstelių funkcijų sutrikimą. Daugelis mano, kad būtent šis procesas sukelia Alzheimerio ligos patogenezę.

Mokslinio darbo autorių teigimu, įvairius ir ilgalaikius neurocovid simptomus sukelia būtent tau baltymo „skilimas“ . Jų rezultatas verčia mus labiau atkreipti dėmesį į neurologines COVID-19 pasekmes, kurios dar nėra visiškai suprantamos.

Atrodytų, kad žmonės mėgstantys bendrauti, turėtų būti labiau linkę skiepytis per Covid-19 pandemiją. Juk skiepai leido grįžti prie kontaktų su kitais, ko ekstravertams taip trūko karantino ir socialinių apribojimų laikotarpiu. Tačiau iš tikrųjų ekstravertai buvo labiau linkę į antivakcinaciją, nustatė mokslininkai.

Tyrimą, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale Frontiers in Psychology, atliko specialistų komanda iš Teksaso universiteto El Pase (JAV) ir Toronto universiteto (Kanada). Nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. liepos mėn., kai visame pasaulyje siautėjo koronavirusas, mokslininkai apklausė daugiau nei 40 tūkstančių Kanados suaugusiųjų, siekdami suprasti, kokios asmenybės savybės gali būti susijusios su atsisakymu skiepytis.

Tyrimai dėl skiepų skepticizmo psichologinio pagrindo buvo atlikti dar prieš Covid-19 pandemiją. Jie parodė, kad konservatoriai labiau priešinosi skiepams nei liberalai. Matyt, toks požiūris matyti ir žmonių politinėje orientacijoje bei partijoje. Viename tyrime mokslininkai padarė išvadą, kad Jungtinėse Valstijose respublikonai rečiau nei demokratai turi teisingų įsitikinimų apie vakcinaciją. Respublikonų ir demokratų partijos yra dvi pagrindinės politinės partijos Jungtinėse Valstijose, turinčios atitinkamai dešiniųjų konservatorių ir kairiųjų centro liberalų ideologijas.

Tyrinėdami tą patį klausimą Covid metais, amerikiečių ekspertai dažnai sutelkdavo dėmesį į žmonių politines pažiūras, kad paaiškintų, kodėl kai kurie skeptiškai žiūrėjo į vakcinaciją. Šie tyrimai taip pat nustatė ryšį tarp konservatyvumo ir atsparumo vakcinoms, taip pat su kitomis medicininėmis rekomendacijomis, tokiomis kaip kaukių dėvėjimas ir socialinio atstumo palaikymas.

El Paso ir Toronto mokslininkai pasirinko skirtingą kelią.

„Nusprendėme į vakcinų skepticizmą pažvelgti iš kitos perspektyvos. Žinoma, iš dalies tai gali paaiškinti politinės pažiūros, tačiau žmonės turi individualių skirtumų. Tai atvedė mus prie asmenybės aspekto“, – sakė Melissa Baker, Teksaso universiteto El Paso docentė ir pagrindinė tyrimo autorė.

Internetinėse apklausose tyrėjai įvertino kiekvieno dalyvio asmenybę pagal modelį, psichologijoje žinomą kaip Didysis penketas. Tai rodo, kad žmogaus asmenybė apima penkis bruožus: atvirumą patirčiai, sąžiningumą (arba sąžiningumą), ekstraversiją, malonumą (draugiškumą, malonumą) ir neigiamą emocionalumą (arba neurotiškumą – emocinio stabilumo priešingybę).

Be to, žmonių buvo klausiama apie jų požiūrį į vakcinaciją. Pavyzdžiui, vienas klausimas buvo užduotas: „Ar būsite paskiepyti, kad išvengtumėte koronavirusinės infekcijos, kai bus prieinama vakcina? Reikėjo atsakyti „taip“, „ne“, „nežinau“, o šalyje prasidėjus skiepijimo kampanijai mokslininkai įtraukė variantą „Aš jau paskiepytas“.

Ekspertai manė, kad žmonės, kurie yra draugiški, sąžiningi ir atviri naujai patirčiai, būtų labiau linkę skiepytis. Kita vertus, dalyviams, kurių emocinis stabilumas buvo mažas, tai yra padidėjęs neurotiškumas, dažniau susidurdavo su neigiamu požiūriu į vakcinaciją.

Dauguma mokslininkų spėjimų pasitvirtino, tačiau ekstravertų rezultatas nustebino. Nustatyta, kad ekstravertai žmonės 18 procentų dažniau atsisakė skiepų.

Nors nuo 2023 m. gegužės mėn. PSO oficialiai nustojo vertinti koronaviruso pandemiją kaip ekstremalią situaciją, mokslininkai yra įsitikinę, kad jų tyrimai yra svarbūs ateičiai. Visų pirma, šie rezultatai gali būti naudingi kuriant argumentus kampanijoms, kuriomis siekiama įtikinti žmones pasiskiepyti. Juk skepticizmas skiepų atžvilgiu gali paskatinti pavojingų ligų plitimą ir kelti grėsmę visuomenės sveikatai.

„Jei žinome, kad turime pasiekti tam tikro tipo asmenį, galime sukurti patrauklumą, kuris pasieks tą asmenį ir įtikins jį“, – sakė Melissa Baker.

Austrijos mokslininkai atliko tyrimą, kuris parodė neįprastą išvadą dėl vaizdo skambučių poveikio žmonių psichologinei sveikatai pandemijos metu. Tyrimas nustatė, kad vaizdo skambučiai nebuvo tokie naudingi kaip asmeniniai susitikimai ir komunikacija per pokalbių programėles, elektroninį paštą ir SMS žinutes.

Pandemijos metu buvo skatinama atsiriboti nuo asmeninio bendravimo ir perėjusi prie nuotolinio ryšio. Darbdaviai, šeimos nariai, draugai, studentai ir mokytojai vis dažniau bendravo naudodami vaizdo skambučius ir internetines konferencijas. Tai atrodo logiška, nes vaizdo komunikacija leidžia matyti pašnekovų veidus ir gestus, kurie gali pridėti asmeniškumo į bendravimą.

Karlo Landsteinerio medicinos mokslų universiteto tyrėjai iš Austrijos nusprendė išsiaiškinti, kaip toks ryšys veikia žmonių psichinę savijautą. Jie pateikė savo išvadas žurnale „Scientific Reports„.

Tyrimo dalyviai buvo 411 žmonių iš vokiškai kalbančių šalių, kurie reguliariai užpildydavo klausimynus apie savo psichologinę gerovę. Tyrėjai taip pat rinkosi informaciją apie tai, kaip žmonės praleido karantino laikotarpį, įskaitant fizinį aktyvumą, lytį, amžių, tautybę ir jų santykius su romantiškais partneriais.

Iš viso buvo surinkti beveik 10 000 duomenų rinkinių, kurie buvo analizuoti naudojant sudėtingas statistines metodus. Rezultatai parodė, kad tiesioginis asmeninis bendravimas karantino metu buvo lemiamas veiksnys psichinės sveikatos požiūriu. Netgi fizinis aktyvumas ir pasivaikščiojimai lauke negalėjo prilygti poveikio lygmeniu.

Bet tyrimo komanda pastebėjo neįprastą rezultatą: momentiniai pasiuntiniai, elektroninis paštas ir SMS bendravimas turėjo daug teigiamų poveikių psichologinei savijautai nei vaizdo skambučiai ir internetinės konferencijos. Pastaraisiais beveik nebuvo jokio reikšmingo poveikio psichinei būsenai, tuo tarpu tekstinis bendravimas, nors ir ne toks geras kaip asmeninis bendravimas, buvo labai naudingas.

Mokslininkai spekuliuoja dėl galimų priežasčių. Jie mano, kad tai gali būti dėl to, kad daug žmonių jaučia nepasitenkinimą savo išvaizda (nes vaizdo skambučio metu jie mato ne tik kitų, bet ir savo išvaizdą), ilgo akių kontakto, padidinto vaizdo poveikio, taip pat techninių problemų, kurias sukelia garsui ir vaizdui perduoti techniniai sutrikimai.

Kas yra RoActemra ir kam jis vartojamas?

RoActemra – tai vaistas, kuriuo gydomi:

• sunkiu reumatoidiniu artritu sergantys metotreksatu negydyti suaugusieji, kurių liga sunkėja;
• vidutinio sunkumo arba sunkiu aktyviu reumatoidiniu artritu sergantys suaugusieji, kuriems anksčiau taikytas gydymas ligos eigą modifikuojančiais vaistais nuo reumato (LEMVR), pvz., metotreksatu arba naviko nekrozės faktoriaus (NNF) blokatoriais, nebuvo veiksmingas arba kurie tokio gydymo netoleravo;
• aktyviu sisteminiu jaunatviniu idiopatiniu artritu sergantys 1 metų ir vyresni vaikai, kurių gydymas kitais vaistais (vadinamais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo ir kortikosteroidais) buvo nepakankamai veiksmingas;
• jaunatviniu idiopatiniu poliartritu sergantys 2 metų ir vyresni vaikai, kuriems gydymas metotreksatu buvo nepakankamai veiksmingas.

Gydant šias ligas, RoActemra vartojamas kartu su metotreksatu, bet pacientai, kuriems metotreksatas netinka, jį taip pat gali vartoti vieną.

RoActemra taip pat skiriamas:

• suaugusiesiems, kuriems diagnozuotas gigantinių ląstelių arteritas – liga, kuria sergant tinsta arterijos (paprastai galvos);
• suaugusiesiems ir 2 metų ir vyresniems vaikams sunkaus arba gyvybei pavojingo citokinų atpalaidavimo sindromui (CAS – būklė, galinti sukelti pykinimą, vėmimą, skausmą ir kraujospūdžio sumažėjimą) gydyti. CAS yra šalutinis tam tikrų vėžio gydymų poveikis ir RoActemra vartojamas nuo CAS, kurį sukelia chimerinių antigeno receptorių (CAR) T-ląstelių vaistai.

RoActemra taip pat gali būti skiriamas COVID-19 liga sergantiems geriamaisiais arba švirkščiamaisiais kortikosteroidais gydomiems suaugusiesiems, kuriems reikia papildomo deguonies arba mechaninės plaučių ventiliacijos (kvėpavimą padeda palaikyti mašina). RoActemra sudėtyje yra veikliosios medžiagos tocilizumabo.

Kaip vartoti RoActemra?

RoActemra galima įsigyti tik pateikus receptą. Gydymą šiuo vaistu turi pradėti gydytojas, turintis ligos,
nuo kurios jis skiriamas, diagnostikos ir gydymo patirties. RoActemra tiekiamas po oda švirkščiamo tirpalo ir koncentrato, iš kurio ruošiamas infuzinis (į veną leidžiamas) tirpalas, forma. RoActemra vartojimo būdas, dozė ir vartojimo dažnumas priklauso nuo ligos, kuri gydoma šiuo vaistu. Nuo COVID-19 ir CAS vartojamas tik infuzinis vaistas. Daugiau informacijos apie RoActemra vartojimą ieškokite pakuotės lapelyje arba kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Kaip veikia RoActemra?

Veiklioji RoActemra medžiaga tocilizumabas yra monokloninis antikūnas – baltymas, kuris sumodeliuotais taip, kad atpažintų organizme esantį specifinį taikinį (antigeną) ir prisijungtų prie jo. Tocilizumabas jungiasi prie informaciją pernešančios molekulės (citokino), vadinamos interleukinu-6, receptoriaus. Šios molekulės dalyvauja uždegiminiuose procesuose ir jų daug randama reumatoidiniu artritu, sisteminiu jaunatviniu idiopatiniu artritu, jaunatviniu idiopatiniu poliartritu, gigantinių ląstelių arteritu, CAS ir COVID-19 sergančių pacientų organizme. Neleisdamas interleukinui-6 prisijungti prie savo receptorių, tocilizumabas slopina uždegimą ir kitus šių ligų simptomus.

Kokia RoActemra nauda nustatyta tyrimų metu?

Reumatoidinis artritas

Nuo metotreksatu negydyto sunkaus reumatoidinio artrito skiriamas į veną leidžiamas RoActemra buvo tiriamas viename pagrindiniame tyrime, kuriame dalyvavo 1 162 pacientai. Vienas arba kartu su metotreksatu vartojamas RoActemra buvo lyginamas su placebu (preparatu be veikliosios medžiagos), kuris buvo vartojamas kartu su metotreksatu. Po 6 gydymo mėnesių remisiją pasiekė (ligos simptomai nebepasireiškė) 45 proc. (130 iš 290) RoActemra kartu su metotreksatu vartojusių pacientų ir 39 proc. (113 iš 292) vieną RoActemra vartojusių pacientų; placebą kartu su metotreksatu vartojusių pacientų grupėje tokių pacientų buvo 15 proc. (43 iš 287).

Kalbant apie vidutinio sunkumo arba sunkų reumatoidinį artritą, kai gydymas kitais vaistais buvo nesėkmingas, į veną leidžiamas RoActemra buvo tiriamas penkiuose pagrindiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo iš viso daugiau kaip 4 000 suaugusiųjų. Trijuose iš šių tyrimų, kuriuose dalyvavo iš viso per 3 000 pacientų, RoActemra buvo lyginamas su placebu, šiuos vaistus skiriant kaip papildomus kartu su įprastiniais vaistais nuo reumatoidinio artrito, kurie buvo neveiksmingi. Iš rezultatų buvo matyti, kad gydymą papildžius RoActemra, atsako į gydymą tikimybė yra maždaug keturis kartus didesnė, nei gydymą papildžius placebu. Vienas iš tyrimų (kuriame dalyvavo 1 196 pacientai) taip pat parodė, kad, palyginti su placebo ir metotreksato deriniu, RoActemra ir metotreksato derinys, kurį pacientai vartojo iki dvejų metų, pristabdė sąnarių pažeidimų progresavimą ir pagerino pacientų fizinę funkciją. Ketvirtame tyrime su 498 pacientais, kuriems atsakas į gydymą NNF blokatoriais buvo nepakankamas, atsako į gydymą tikimybė vartojant RoActemra ir metotreksatą buvo maždaug 9 kartus didesnė nei vartojant placebą ir metotreksatą. Penktas tyrimas, kuriame dalyvavo
673 pacientai, parodė, kad atsako į gydymą tikimybė vartojant vieną RoActemra yra didesnė, nei vartojant vieną metotreksatą. Beveik 4 000 šiuose penkiuose tyrimuose dalyvavusių pacientų vėliau dalyvavo tyrimuose, kuriuose buvo vertinamas ilgalaikis gydymo RoActemra poveikis, ir iš jų rezultatų buvo matyti, kad atsakas į gydymą RoActemra išlieka ne mažiau kaip dvejus metus. Po oda švirkščiamas RoActemra buvo tiriamas dviejuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo 1 918 pacientų, sergančių vidutinio sunkumo arba sunkiu reumatoidiniu artritu, kai ankstesnis gydymas LEMVNR buvo nesėkmingas. Pirmame tyrime nustatyta, kad gydant reumatoidinį artritą RoActemra buvo veiksmingesnis už placebą: po šešių gydymo mėnesių atsakas į gydymą nustatytas 61 proc. RoActemra gydytų pacientų ir 32 proc. pacientų, kurie vartojo placebą. Kitas tyrimas, kuriame po oda švirkščiamas RoActemra buvo lyginamas su į veną leidžiamu RoActemra, parodė, kad, vertinant pagal atsaką į gydymą po šešių mėnesių po oda švirkščiamas RoActemra buvo ne mažiau veiksmingas nei leidžiamas į veną.

Jaunatvinis idiopatinis artritas

Į veną leidžiamas RoActemra gydant sisteminį jaunatvinį idiopatinį artritą buvo lyginamas su placebu viename pagrindiniame tyrime su 112 vaikų, kuriems gydymas NVNS ir kortikosteroidais buvo nepakankamai veiksmingas. Gydant sisteminį jaunatvinį idiopatinį artritą, trijų mėnesių gydymas buvo veiksmingas ir nebekarščiavo 85 proc. (64 iš 75) RoActemra gydytų pacientų ir 24 proc. (9 iš 37) placebą vartojusių pacientų.
Kitame tyrime, kuriame dalyvavo 51 vaikas nuo 1 metų, nustatyta, kad po oda švirkščiamo RoActemra pasiskirstymas organizme ir poveikis ligai buvo panašus į pasireiškusį po RoActemra infuzijos.

Jaunatvinis idiopatinis poliartritas

Į veną leidžiamas RoActemra gydant jaunatvinį idiopatinį poliartritą buvo lyginamas su placebu viename pagrindiniame tyrime su 166 dvejų metų ir vyresniais vaikais, kurie negalėjo vartoti metotreksato arba kuriems gydymas metotreksatu buvo nepakankamai veiksmingas. Tyrimo laikotarpiu pacientams buvo leista tęsti gydymą metotreksatu. Per 4–6 gydymo mėnesius ligos simptomai paūmėjo 26 proc. (21 iš 82) RoActemra gydomų pacientų ir 48 proc. (39 iš 81) placebą vartojusių pacientų.

Gigantinių ląstelių arteritas

Atlikus vieną pagrindinį tyrimą, kuriame dalyvavo 251 suaugusysis, nustatyta, kad, gydant gigantinių ląstelių arteritą, po oda švirkščiamas RoActemra yra veiksmingesnis už placebą. Visi pacientai buvo gydomi ir kortikosteroidu, kurio vartojimas buvo nutrauktas per 6 arba 12 mėnesių palaipsniui mažinant vaisto dozę. Praėjus metams nuo gydymo pradžios, simptomai nebepasireiškė 56 proc. RoActemra kartą per savaitę vartojusių ir 14 proc. placebą vartojusių pacientų.

Citokinų atpalaidavimo sindromas (CAS)

Į veną leidžiamas RoActemra laikomas veiksminga sunkaus CAS gydymo priemone, remiantis 66 pacientų, patyrusių šią būklę po kraujo vėžio gydymo CAR-T ląstelių vaistais, duomenų peržiūra. Pagrindinis veiksmingumo rodiklis buvo skaičius pacientų, kurių CAS atslūgo per 14 dienų nuo pirmos RoActemra dozės ir kuriems reikėjo ne daugiau kaip dviejų vaisto dozių ir nereikėjo kitų vaistų, išskyrus kortikosteroidus. Iš 51 paciento, kuriam po gydymo CAR-T ląstelių vaistu tizagenlekleuceliu pasireiškė CAS, atsakas į gydymą RoActemra pasireiškė 39 pacientams (76,5 proc.), o iš 15 pacientų, kuriems CAS pasireiškė po gydymo aksikabtageno ciloleuceliu, atsakas pasireiškė 8 pacientams (53,3 proc.).

COVID-19

Vienas pagrindinis tyrimas parodė, kad su įprastiniais vaistais nuo sunkios COVID-19 ligos skiriamas į veną leidžiamas RoActemra sumažina riziką mirti, palyginti su įprastiniais vaistais. Per 28 gydymo dienas mirė 31 proc. (621 iš 2 022) RoActemra ir įprastiniais vaistais gydytų pacientų ir 35 proc. (729 iš 2 094) pacientų, kuriems buvo skiriami tik įprastiniai vaistai. Be to, per 28 dienas iš ligoninės išleista 57 proc. (1 150 iš 2 022) RoActemra gydytų pacientų, palyginti su 50 proc. (1 044 iš 2 094) pacientų, kuriems buvo skiriami tik įprastiniai vaistai.

Kokia rizika susijusi su RoActemra vartojimu?

RoActemra gydant reumatoidinį artritą, sisteminį jaunatvinį idiopatinį artritą, jaunatvinį idiopatinį poliartritą, gigantinių ląstelių arteritą arba citokino atpalaidavimo sindromą, dažniausias šalutinis poveikis (galintis pasireikšti ne daugiau nei 1 pacientui iš 10) yra viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (nosies ir gerklės infekcija), nazofaringitas (nosies ir gerklės gleivinės uždegimas), galvos skausmas, hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) ir kepenų funkcijos tyrimų rezultatų nukrypimas nuo normos. Sunkiausias šalutinis poveikis yra sunkios infekcijos, divertikulito (žarnyno ligos) komplikacijos ir padidėjusio jautrumo (alerginės) reakcijos.
RoActemra gydant COVID-19 dažniausias šalutinis poveikis (galintis pasireikšti ne daugiau kaip 1 pacientui iš 10) yra didelis transaminazių kiekis kraujyje (galimų kepenų funkcijos sutrikimų požymis), vidurių užkietėjimas ir šlapimo takų infekcijos. RoActemra negalima skirti pacientams, sergantiems sunkia aktyvia infekcija (išskyrus COVID-19). Gydymo laikotarpiu gydytojai turi atidžiai stebėti, ar pacientams nepasireiškia infekcijos požymių, ir
atsargiai skirti RoActemra tiems pacientams, kuriems infekcinės ligos kartojasi arba tampa ilgalaikės arba kurie serga ligomis, dėl kurių infekcijų rizika gali padidėti, pvz., divertikulitu arba cukriniu diabetu. Išsamų visų šalutinio poveikio reiškinių ir apribojimų sąrašą galima rasti pakuotės lapelyje.

Kodėl RoActemra buvo registruotas ES?

Atlikus tyrimus, nustatyta, kad RoActemra veiksmingai palengvina kelių uždegiminių ligų simptomus. Skiriamas kartu su įprastiniais vaistais jis taip pat sumažina riziką mirti nuo COVID-19 ir laiką, kurį COVID-19 sergantys pacientai turi būti gydomi ligoninėje. Europos vaistų agentūra nusprendė, kad RoActemra nauda yra didesnė už jo keliamą riziką, ir jis gali būti registruotas vartoti ES.

Kokios priemonės taikomos siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą RoActemra vartojimą?

RoActemra rinkai tiekianti bendrovė turi aprūpinti visus gydytojus, kurie šiuo vaistu gydys savo pacientus nuo reumatoidinio artrito, sisteminio jaunatvinio idiopatinio artrito, jaunatvinio idiopatinio poliartrito ir gigantinių ląstelių arterito, mokomosios medžiagos rinkiniais su svarbia informacija apie RoActemra saugumą ir tinkamą vartojimą. Tokiame mokomosios medžiagos rinkinyje taip pat bus paciento budrumo kortelė su svarbiausia informacija apie vaisto saugumą. Į preparato charakteristikų santrauką ir pakuotės lapelį įtrauktos saugaus ir veiksmingo RoActemra vartojimo rekomendacijos ir atsargumo priemonės, kurių turi imtis sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai. Kaip ir visų vaistų, RoActemra vartojimo duomenys yra nuolatos stebimi. RoActemra šalutinis poveikis yra kruopščiai vertinamas ir imamasi visų reikiamų priemonių pacientams apsaugoti.

Kita informacija apie RoActemra

RoActemra buvo registruotas visoje ES 2009 m. sausio 16 d.
Daugiau informacijos apie RoActemra rasite Agentūros tinklalapyje.

Ši santrauka paskutinį kartą atnaujinta 2021 12.

Kas yra Regkirona ir kam jis vartojamas?

Regkirona – tai vaistas, kuriuo gydomi COVID-19 sergantys suaugusieji, kuriems nereikia papildomo deguonies ir kuriems yra didesnė rizika susirgti sunkia ligos forma. Regkirona sudėtyje yra veikliosios medžiagos regdanvimabo.

Kaip vartoti Regkirona?

Skiriama viena Regkirona infuzija (sulašinama) į veną per 7 dienas nuo COVID-19 simptomų atsiradimo; vaisto dozė priklauso nuo paciento kūno svorio. Vaisto galima įsigyti tik pateikus receptą, ir jis skiriamas sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose pacientus galima stebėti infuzijos metu ir bent 1 valandą po jos ir suteikti tinkamą pagalbą pasireiškus sunkioms alerginėms reakcijoms, įskaitant anafilaksiją. Daugiau informacijos apie Regkirona vartojimą ieškokite pakuotės lapelyje arba kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Kaip veikia Regkirona?

Veiklioji Regkirona medžiaga regdanvimabas yra monokloninis antikūnas, kuris veikia COVID-19 sukeliantį virusą SARS-CoV-2. Monokloninis antikūnas – tai baltymas, kuris sumodeliuotas taip, kad jungtųsi prie specifinės struktūros (vadinamos antigenu). Regkirona sukurtas taip, kad jungtųsi prie SARS-CoV-2 spyglio baltymo. Kai regdanvimabas prisijungia prie spyglio baltymo, virusas negali patekti į organizmo ląsteles.

Kokia Regkirona nauda nustatyta tyrimų metu?

Atlikus pagrindinį tyrimą su 1 315 COVID-19 sergančių pacientų, nustatyta, kad, palyginti su placebu (preparatu be veikliosios medžiagos), vartojant Regkirona, pacientų, kuriuos reikėjo hospitalizuoti arba kuriems reikėjo deguonies terapijos arba kurie mirė, buvo mažiau. Tarp pacientų, kuriems buvo didesnė rizika susirgti sunkia ligos forma, per 28 gydymo dienas buvo hospitalizuoti, gavo papildomo deguonies arba mirė 3,1 proc. (14 iš 446) Regkirona ir 11,1 proc. (48 iš 434) placebu gydytų pacientų. Dauguma tyrime dalyvavusių pacientų buvo užsikrėtę nemutavusiu SARS-CoV-2 virusu arba alfa atmaina; šiuo metu duomenų apie Regkirona veiksmingumą prieš kai kurias cirkuliuojančias SARSCoV-2 atmainas yra nedaug.

Kokia rizika susijusi su Regkirona vartojimu?

Sušvirkštus Regkirona, su infuzija susijusios reakcijos, įskaitant alergines reakcijas ir anafilaksiją, gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 žmogui iš 1 000. Išsamų visų Regkirona šalutinio poveikio reiškinių ir apribojimų sąrašą galima rasti pakuotės lapelyje.

Kodėl Regkirona buvo registruotas ES?

Nustatyta, kad Regkirona veiksmingai mažina hospitalizacijos ar mirties riziką COVID-19 sergantiems pacientams, kuriems padidėjusi sunkios formos ligos išsivystymo rizika. Regkirona saugumo charakteristikos vertinamos teigiamai. Todėl Europos vaistų agentūra nusprendė, kad Regkirona nauda yra didesnė už jo keliamą riziką ir jis gali būti registruotas vartoti ES.

Kokios priemonės taikomos siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą Regkirona vartojimą?

Į preparato charakteristikų santrauką ir pakuotės lapelį įtrauktos saugaus ir veiksmingo Regkirona vartojimo rekomendacijos ir atsargumo priemonės, kurių turi imtis sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai. Kaip ir visų vaistų, Regkirona vartojimo duomenys yra nuolatos stebimi. Įtariamas Regkirona šalutinis poveikis yra kruopščiai vertinamas ir imamasi visų reikiamų priemonių pacientams apsaugoti.

Kita informacija apie Regkirona

Regkirona buvo registruotas visoje ES 2021 m. lapkričio 12 d.
Daugiau informacijos apie Regkirona rasite Agentūros tinklalapyje.

Ši santrauka paskutinį kartą atnaujinta 2021-11.