Žmonės, kurie rūkė marihuaną ir užsikrėtė koronavirusu, sirgo rečiau, o mirtingumas buvo mažesnis nei tie, kurie nevartojo kanapių. Tai parodė naujas tyrimas, atliktas JAV.

Siekdami išsiaiškinti, kaip kanapės veikia Covid-19 eigą, mokslininkai peržiūrėjo daugiau nei 320 tūkstančių pacientų, kuriems nustatyta ši diagnozė, medicininius įrašus iš Nacionalinės stacionarinės mėginių duomenų bazės, kurioje stebimos hospitalizacijos ir gydymo rezultatai. Iš į analizę įtrauktų pacientų 2603 (mažiau nei vienas procentas) pranešė, kad rūko marihuaną.

Pakoregavę duomenis pagal amžių, etninę kilmę, lytį ir 17 kitų gretutinių ligų, įskaitant lėtines plaučių ligas, mokslininkai palygino, kaip kanapių rūkantys ir nevartoję žmonės patyrė koronaviruso infekciją.

„Remiantis vienmate analize, marihuaną rūkantiems žmonėms buvo žymiai mažesnis intubacijos (6,8 proc., palyginti su 12 proc.), ūminio kvėpavimo distreso sindromo (2,1 proc. ir 6 proc.) ir ūminio kvėpavimo nepakankamumo (25 proc. ir 52,9 proc.) dažnis ir sunkus sepsis su daugybiniu organų nepakankamumu (5,8 %, palyginti su 12 %). Be to, šiems pacientams buvo mažesnis širdies sustojimo ligoninėje dažnis (1,2 %, palyginti su 2,7 %) ir mirtingumas (2,9 %, palyginti su 13,5 %)“, – teigiama straipsnyje, paskelbtame recenzuojamame medicinos priede. CHEST Journal. Tyrimas taip pat buvo pristatytas kasmetiniame Amerikos krūtinės gydytojų koledžo (CHEST) susitikime, vykusiame spalio pradžioje Honolulu, Havajuose, JAV.

Be to, palyginus dvi pacientų grupes, paaiškėjo, kad marihuanos vartotojai buvo jaunesni ir dažniau rūko tabaką, palyginti su kanapių nevartojančiais. Tarp pastarųjų taip pat buvo daugiau žmonių, sergančių gretutinėmis ligomis, įskaitant obstrukcinę miego apnėją, nutukimą, hipertenziją ir diabetą.

Kalbėdami apie galimas teigiamo kanapių poveikio Covid-19 eigai priežastis, mokslininkai teigė, kad tai gali būti susiję su marihuanos gebėjimu neleisti virusui patekti į ląsteles ir užkirsti kelią uždegimą skatinančių citokinų išsiskyrimui. sušvelninantis citokinų išsiskyrimo sindromą.

Tačiau autoriai pridūrė, kad galimą kanapių poveikį koronavirusinės ligos baigčiai reikia toliau tirti, ir paragino atlikti didesnius tyrimus.

Nors mokslininkai į tai nekreipė dėmesio, pastebime, kad kanapės jau seniai žinomos kaip gana galingas imunitetą slopinantis preparatas. Kadangi mirtys nuo koronaviruso dažnai yra siejamos su pernelyg stipria imuninės sistemos reakcija, sunku atmesti, kad jos susilpnėjimas nuo marihuanos yra už jo poveikio mirtingumui nuo COVID-19.

Tai ne pirmas kartas, kai tokia prieštaringa tema patraukia mokslininkų dėmesį. Pavyzdžiui, 2022 m. vieno tyrimo autoriai padarė išvadą, kad marihuanos vartotojai yra mažiau jautrūs Covid-19, tačiau užsikrėtę koronavirusu jie mažiau išgyvens.

Tuo pat metu kitame praėjusių metų dokumente buvo pranešta , kad aktyvūs kanapių vartotojai, hospitalizuoti dėl Covid-19, turėjo lengvesnes ligas ir ne tokias sunkias pasekmes sveikatai.

Į tokio darbo rezultatus reikėtų žiūrėti kiek skeptiškai: iš daugelio kitų tyrimų žinoma, kad priklausomybė nuo marihuanos sukelia padažnėjusį širdies priepuolių dažnį, o pastarieji yra pagrindinė mirties priežastis žemėje.

Stokholme buvo paskelbti šių metų fiziologijos ar medicinos laureatų vardai. 2023 m. Nobelio medicinos premija buvo įteikta vengrų biochemikei Katalin Karikó ir jos kolegai JAV Drew Weissmanui už atradimus, paskatinusius sukurti mRNR vakcinas, pirmiausia nuo koronavirusinės ligos.

„Dviejų Nobelio premijos laureatų atradimai suvaidino lemiamą vaidmenį kuriant veiksmingas mRNR vakcinas nuo Covid-19 2020 m. prasidėjusios pandemijos metu. Savo novatoriškais atradimais, kurie iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie tai, kaip pasiuntinio ribonukleino rūgštis sąveikauja su mūsų imunine sistema, laureatai prisidėjo prie precedento neturinčio vakcinos kūrimo tempo per vieną didžiausių mūsų laikų grėsmių žmonių sveikatai“, – sakė Nobelio asamblėja. Karolinskos institutas paaiškino savo sprendimą Švedijoje.

Jie taip pat pažymėjo, kad įspūdingas greitis, kuriuo galima sukurti mRNR vakcinas, leidžia naudoti šią naują platformą kuriant panašius vaistus nuo kitų infekcinių ligų. Be to, ateityje ši technologija galėtų būti naudojama terapiniams baltymams tiekti ir tam tikrų rūšių vėžiui gydyti.

Šios srities premija teikiama nuo 1901 m. 2022 metais Nobelio medicinos ar fiziologijos premija buvo įteikta Švedijos biologui Svante Pääbo, Leipcige (Vokietija) esančio Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto evoliucinės genetikos katedros vedėjui. Visų pirma, jis sekvenavo neandertaliečių genomą ir kartu su savo komanda atrado anksčiau nežinomą hominidą – Denisovo žmogų.

2023 metų Nobelio savaitė prasidėjo medicinos ar fiziologijos premija. Antradienį, spalio 3 d., Nobelio komitetas įvardins fizikos, spalio 4 d. – chemijos, spalio 5 d. – literatūros premijos laureatus.

Penktadienį, 6 d., Norvegijos Nobelio komitetas Osle paskelbs, kam atiteks taikos premija. Galiausiai pirmadienį, spalio 9 d., paaiškės nugalėtojas ekonomikos srityje – šią nominaciją 1968 metais įsteigė Švedijos valstybinis bankas.

Apdovanojimų ceremonija, kaip visada, vyks gruodžio 10-ąją – švedų inžinieriaus, chemiko, dinamito išradėjo, verslininko Alfredo Bernhardo Nobelio mirties dieną. Būtent jis 1895 m. lapkritį savo vardu pasirašė testamentą, kuriuo įsteigiama premija.

Koronavirusinė infekcija Covid-19 ir neurodegeneracinės ligos yra dvi pasaulinės sveikatos problemos. Iš naujojo straipsnio matyti, kad juos taip pat vienija atskiri vystymosi mechanizmai, įskaitant per didelį fosforo likučių prisijungimą prie tau baltymo, kuris ardo neuronų citoskeletą.

2020 m. kovo mėn. pasaulis įžengė į „po Covido erą“, nes Covid-19 pandemija amžiams pakeitė mediciną ir daugelį viešojo gyvenimo aspektų. Nuo pirmojo SARS-CoV-2, viruso, sukeliančio pandemiją, aprašymo, jį tyrinėjo įvairūs mokslininkai. Netrukus tapo žinoma, kad koronavirusas prasiskverbia į ląsteles dėl jų paviršiuje esančio baltymo ACE2 – angiotenziną konvertuojančio fermento 2.

Iki to laiko atitinkamas genas ir baltymas jau buvo aktyviai tiriami, nes tai yra vienas iš pagrindinių Alzheimerio ligos, labiausiai paplitusios neurodegeneracijos, patogenezės dalyvių. Pati Alzheimerio liga sukėlė savotišką pandemiją, kuri dabar tik įgauna pagreitį.

Tarp įvairių Covid-19 simptomų – ​​iš pažiūros kvėpavimo takų infekcijos – ypatingą vietą užima neurologiniai. Be ūmių nervų sistemos komplikacijų (uoslės ir skonio praradimo), buvo aprašytas silpnumas, galvos skausmas ir pažinimo sutrikimas (vadinamasis smegenų rūkas), kurie kartu kartais vadinami „neurokovidu“. Šie simptomai atitinka tai, kas jau žinoma apie SARS-CoV-2 patekimą į smegenis ir pažeidžiantį neuronus.

Tuo pat metu dar anksti kalbėti apie ilgalaikes pasekmes tiems, kurie pasveiko nuo COVID-19 (įskaitant jų smegenis). Apie juos sužinosime tik lygiai po metų, nes jie atsiranda ne iš karto.

Svarbi nauja detalė apie SARS-CoV-2 veikimo mechanizmą neuronams aprašyta žurnalo PNAS Nexus straipsnyje. Jo autoriai atliko eksperimentus su pelėmis ir ląstelių kultūromis, kurios buvo užkrėstos koronavirusu arba buvo paveiktos daugybe jo baltymų, įskaitant smaigalio S baltymą. Tai leido nustatyti tau baltymo, kuris yra neuronų citoskeleto pagrindas, pokyčius, ty jų „vidinį sustiprinimą“.

Paaiškėjo, kad koronavirusas sukelia tau baltymo hiperfosforilinimą, jam būdingus patologinius pokyčius. Esmė ta, kad tam tikrose vietose prie baltymo molekulės yra prijungta daugybė fosforo rūgšties likučių. Šis tau baltymo modifikavimas sukelia neuronų citoskeleto sunaikinimą ir šių ląstelių funkcijų sutrikimą. Daugelis mano, kad būtent šis procesas sukelia Alzheimerio ligos patogenezę.

Mokslinio darbo autorių teigimu, įvairius ir ilgalaikius neurocovid simptomus sukelia būtent tau baltymo „skilimas“ . Jų rezultatas verčia mus labiau atkreipti dėmesį į neurologines COVID-19 pasekmes, kurios dar nėra visiškai suprantamos.

Atrodytų, kad žmonės mėgstantys bendrauti, turėtų būti labiau linkę skiepytis per Covid-19 pandemiją. Juk skiepai leido grįžti prie kontaktų su kitais, ko ekstravertams taip trūko karantino ir socialinių apribojimų laikotarpiu. Tačiau iš tikrųjų ekstravertai buvo labiau linkę į antivakcinaciją, nustatė mokslininkai.

Tyrimą, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale Frontiers in Psychology, atliko specialistų komanda iš Teksaso universiteto El Pase (JAV) ir Toronto universiteto (Kanada). Nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. liepos mėn., kai visame pasaulyje siautėjo koronavirusas, mokslininkai apklausė daugiau nei 40 tūkstančių Kanados suaugusiųjų, siekdami suprasti, kokios asmenybės savybės gali būti susijusios su atsisakymu skiepytis.

Tyrimai dėl skiepų skepticizmo psichologinio pagrindo buvo atlikti dar prieš Covid-19 pandemiją. Jie parodė, kad konservatoriai labiau priešinosi skiepams nei liberalai. Matyt, toks požiūris matyti ir žmonių politinėje orientacijoje bei partijoje. Viename tyrime mokslininkai padarė išvadą, kad Jungtinėse Valstijose respublikonai rečiau nei demokratai turi teisingų įsitikinimų apie vakcinaciją. Respublikonų ir demokratų partijos yra dvi pagrindinės politinės partijos Jungtinėse Valstijose, turinčios atitinkamai dešiniųjų konservatorių ir kairiųjų centro liberalų ideologijas.

Tyrinėdami tą patį klausimą Covid metais, amerikiečių ekspertai dažnai sutelkdavo dėmesį į žmonių politines pažiūras, kad paaiškintų, kodėl kai kurie skeptiškai žiūrėjo į vakcinaciją. Šie tyrimai taip pat nustatė ryšį tarp konservatyvumo ir atsparumo vakcinoms, taip pat su kitomis medicininėmis rekomendacijomis, tokiomis kaip kaukių dėvėjimas ir socialinio atstumo palaikymas.

El Paso ir Toronto mokslininkai pasirinko skirtingą kelią.

„Nusprendėme į vakcinų skepticizmą pažvelgti iš kitos perspektyvos. Žinoma, iš dalies tai gali paaiškinti politinės pažiūros, tačiau žmonės turi individualių skirtumų. Tai atvedė mus prie asmenybės aspekto“, – sakė Melissa Baker, Teksaso universiteto El Paso docentė ir pagrindinė tyrimo autorė.

Internetinėse apklausose tyrėjai įvertino kiekvieno dalyvio asmenybę pagal modelį, psichologijoje žinomą kaip Didysis penketas. Tai rodo, kad žmogaus asmenybė apima penkis bruožus: atvirumą patirčiai, sąžiningumą (arba sąžiningumą), ekstraversiją, malonumą (draugiškumą, malonumą) ir neigiamą emocionalumą (arba neurotiškumą – emocinio stabilumo priešingybę).

Be to, žmonių buvo klausiama apie jų požiūrį į vakcinaciją. Pavyzdžiui, vienas klausimas buvo užduotas: „Ar būsite paskiepyti, kad išvengtumėte koronavirusinės infekcijos, kai bus prieinama vakcina? Reikėjo atsakyti „taip“, „ne“, „nežinau“, o šalyje prasidėjus skiepijimo kampanijai mokslininkai įtraukė variantą „Aš jau paskiepytas“.

Ekspertai manė, kad žmonės, kurie yra draugiški, sąžiningi ir atviri naujai patirčiai, būtų labiau linkę skiepytis. Kita vertus, dalyviams, kurių emocinis stabilumas buvo mažas, tai yra padidėjęs neurotiškumas, dažniau susidurdavo su neigiamu požiūriu į vakcinaciją.

Dauguma mokslininkų spėjimų pasitvirtino, tačiau ekstravertų rezultatas nustebino. Nustatyta, kad ekstravertai žmonės 18 procentų dažniau atsisakė skiepų.

Nors nuo 2023 m. gegužės mėn. PSO oficialiai nustojo vertinti koronaviruso pandemiją kaip ekstremalią situaciją, mokslininkai yra įsitikinę, kad jų tyrimai yra svarbūs ateičiai. Visų pirma, šie rezultatai gali būti naudingi kuriant argumentus kampanijoms, kuriomis siekiama įtikinti žmones pasiskiepyti. Juk skepticizmas skiepų atžvilgiu gali paskatinti pavojingų ligų plitimą ir kelti grėsmę visuomenės sveikatai.

„Jei žinome, kad turime pasiekti tam tikro tipo asmenį, galime sukurti patrauklumą, kuris pasieks tą asmenį ir įtikins jį“, – sakė Melissa Baker.

Austrijos mokslininkai atliko tyrimą, kuris parodė neįprastą išvadą dėl vaizdo skambučių poveikio žmonių psichologinei sveikatai pandemijos metu. Tyrimas nustatė, kad vaizdo skambučiai nebuvo tokie naudingi kaip asmeniniai susitikimai ir komunikacija per pokalbių programėles, elektroninį paštą ir SMS žinutes.

Pandemijos metu buvo skatinama atsiriboti nuo asmeninio bendravimo ir perėjusi prie nuotolinio ryšio. Darbdaviai, šeimos nariai, draugai, studentai ir mokytojai vis dažniau bendravo naudodami vaizdo skambučius ir internetines konferencijas. Tai atrodo logiška, nes vaizdo komunikacija leidžia matyti pašnekovų veidus ir gestus, kurie gali pridėti asmeniškumo į bendravimą.

Karlo Landsteinerio medicinos mokslų universiteto tyrėjai iš Austrijos nusprendė išsiaiškinti, kaip toks ryšys veikia žmonių psichinę savijautą. Jie pateikė savo išvadas žurnale „Scientific Reports„.

Tyrimo dalyviai buvo 411 žmonių iš vokiškai kalbančių šalių, kurie reguliariai užpildydavo klausimynus apie savo psichologinę gerovę. Tyrėjai taip pat rinkosi informaciją apie tai, kaip žmonės praleido karantino laikotarpį, įskaitant fizinį aktyvumą, lytį, amžių, tautybę ir jų santykius su romantiškais partneriais.

Iš viso buvo surinkti beveik 10 000 duomenų rinkinių, kurie buvo analizuoti naudojant sudėtingas statistines metodus. Rezultatai parodė, kad tiesioginis asmeninis bendravimas karantino metu buvo lemiamas veiksnys psichinės sveikatos požiūriu. Netgi fizinis aktyvumas ir pasivaikščiojimai lauke negalėjo prilygti poveikio lygmeniu.

Bet tyrimo komanda pastebėjo neįprastą rezultatą: momentiniai pasiuntiniai, elektroninis paštas ir SMS bendravimas turėjo daug teigiamų poveikių psichologinei savijautai nei vaizdo skambučiai ir internetinės konferencijos. Pastaraisiais beveik nebuvo jokio reikšmingo poveikio psichinei būsenai, tuo tarpu tekstinis bendravimas, nors ir ne toks geras kaip asmeninis bendravimas, buvo labai naudingas.

Mokslininkai spekuliuoja dėl galimų priežasčių. Jie mano, kad tai gali būti dėl to, kad daug žmonių jaučia nepasitenkinimą savo išvaizda (nes vaizdo skambučio metu jie mato ne tik kitų, bet ir savo išvaizdą), ilgo akių kontakto, padidinto vaizdo poveikio, taip pat techninių problemų, kurias sukelia garsui ir vaizdui perduoti techniniai sutrikimai.

Naudodami magnetinio rezonanso tomografijos tipą – pagal magnetinio jautrumo svertinį vaizdą – mokslininkai nustatė Covid-19 užsikrėtusių žmonių smegenų struktūros anomalijas. Dauguma pakitimų pastebėti priekinėje skiltyje ir smegenų kamiene. Jie išliko šešis mėnesius po pasveikimo.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, maždaug vienam iš penkių suaugusiųjų po koronavirusinės infekcijos išsivysto ilgalaikės pasekmės. Tai apima neurologinius simptomus, tokius kaip mąstymo ir susikaupimo sunkumai, galvos skausmas, miego sutrikimas, galvos svaigimas, kvapo ar skonio pokyčiai, depresija ir nerimas. Tačiau tyrimai parodė, kad Covid-19 gali sukelti organų pokyčius net ir besimptomiams pacientams.

Dabar amerikiečių mokslininkai atliko ilgalaikį koronavirusinės ligos poveikio smegenims tyrimą. Tam buvo panaudotas jautrumo svertinis vaizdas – tai venografinis MRT tyrimas. Šis metodas leidžia nustatyti, kiek kraujas bus įmagnetintas taikomame magnetiniame lauke, o tai leidžia nustatyti įvairias neurologines būkles, įskaitant mikrokraujavimą, kraujagyslių apsigimimus, smegenų auglius ir insultus.

Smegenų sričių jautrumo magnetiniam laukui pokyčiai gali rodyti vietinius sutrikimus. Pavyzdžiui, apie nenormalų paramagnetinių junginių kiekį arba, priešingai, kalcio ar geležies trūkumą. Darbo rezultatus autoriai pristatys kasmetiniame Šiaurės Amerikos radiologijos draugijos (RSNA) susirinkime.

Mokslininkai ištyrė 46 Covid-19 išgyvenusių žmonių ir 30 sveikų kontrolinių asmenų smegenų vaizdus. Vaizdas buvo atliktas per šešis mėnesius po pasveikimo. Dažniausi ilgalaikiai simptomai tarp išgyvenusiųjų buvo nuovargis, taip pat miego, koncentracijos ir atminties problemos.

Darbo rezultatai parodė, kad pacientams, sergantiems koronavirusine infekcija, buvo žymiai didesnis priekinės skilties ir smegenų kamieno jautrumas, palyginti su kontrolinės grupės žmonėmis. Priekinėje skiltyje trikdžiai buvo pastebėti pirmiausia baltosios medžiagos struktūroje.

Jie buvo ypač ryškūs apatinės priekinės girnos orbitinėje dalyje, kuri dalyvauja kalbos veikloje ir yra susijusi su įvairiomis pažinimo funkcijomis, įskaitant dėmesį, vaizduotę ir socialinius pažinimo procesus.

Tyrėjai taip pat nustatė reikšmingą reagavimo skirtumą smegenų kamieno srityje, susijusią su daugeliu svarbių kūno funkcijų, įskaitant endokrininės sistemos koordinavimą, jutimo ir motorinių signalų perdavimą į smegenų žievę ir cirkadinio ritmo reguliavimą.

Kai kuriems pacientams šie pokyčiai išliko net šešis mėnesius po pasveikimo. Taigi dabar mokslininkai planuoja iš naujo ištirti šiuos žmones ir išsiaiškinti, ar šios anomalijos išlieka dar ilgesnį laiką.

Kinijos mokslininkai išbandė nosiaryklės vėžio imunoterapijos suderinamumą su Covid-19 vakcina SinoVac. Jų nuostabai, vaistas nesumažino terapijos efektyvumo, o priešingai: paskiepyti pacientai daug geriau reagavo į gydymą ir mažiau skundėsi nepageidaujamu šalutiniu poveikiu.

Paprastai pacientams, sergantiems nosiaryklės vėžiu, taikoma imunoterapija. Iki šiol buvo susirūpinta, kad vakcinacija nuo koronaviruso gali sumažinti šio gydymo veiksmingumą arba sukelti rimtų šalutinių poveikių. Tačiau naujas Bonos (Vokietija) ir Šansi universitetų (KLR) mokslininkų tyrimas išsklaidė šias abejones. Remiantis žurnale „Annals of Oncology“ paskelbtu straipsniu, vaistai nuo vėžio veikė geriau po vakcinacijos Kinijos vaistu „SinoVac“, nei be jo.

Daugelis vėžio ląstelių gali slopinti organizmo imuninį atsaką. Jie dažnai tai daro veikdami PD1 (programuotos ląstelės mirties) receptorių – membraninį baltymą, kuris vaidina svarbų vaidmenį imuninių ląstelių diferenciacijoje. Vėžio ląstelės prisijungia prie imuninių ląstelių, naudodamos šį receptorių ir blokuoja jų funkcijas, išjungdamos endogenines organizmo apsaugos sistemas. Kai kurios vėžio rūšys gydomos imunoterapija, kurios metu vaistas blokuoja PD-1 receptorių ir neleidžia vėžio ląstelėms jį pasiekti.

Kinijos Covid-19 vakcina SinoVac taip pat stimuliuoja imuninį atsaką, kuriame dalyvauja PD-1 receptoriai, todėl buvo susirūpinta, kad vakcina nebus suderinama su vėžio imunoterapija. Ši rizika ypač aktuali sergant nosiaryklės vėžiu, kuris, kaip ir SARS CoV-2, pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus.

Mokslininkai patikrino, ar šis susirūpinimas pagrįstas, ir atliko išsamų tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 1500 pacientų, gydytų 23 ligoninėse iš visos Kinijos. Iš jų 373 buvo paskiepyti SinoVac. Keista, bet paaiškėjo, kad būtent šie pacientai žymiai geriau reagavo į gydymą anti-PD-1 nei neskiepyti. Be to, pastebimai mažiau tikėtina, kad jie patirs rimtų šalutinių poveikių.

Kol kas mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kodėl gydymas po vakcinacijos buvo sėkmingesnis. Jie teigia, kad vakcinacija suaktyvino tam tikras imunines ląsteles, kurios vėliau užpuolė naviką. Ateityje mokslininkai planuoja išsamiau ištirti savo hipotezę.

Skoltech ir McGill universiteto mokslininkai ir jų kolegos išmokė dirbtinį intelektą, kad galėtų numatyti Covid-19 pacientų, paguldytų į intensyviąją terapiją, išgyvenamumą. Mašininio mokymosi algoritmas sugebėjo teisingai numatyti paciento išgyvenimą su 92 procentų tikimybe, remiantis 15 biomolekulių (10 baltymų ir penkių metabolitų) koncentracijos kraujo plazmoje matavimu naudojant tikslinę masės spektrometriją. Tyrimo rezultatai svarbūs pacientų suskirstymui esant nepakankamam medicinos personalui ir įrangai, kai gydytojai priversti spręsti, kuris iš vienu metu priimtų pacientų gaus pirmenybę reanimacijoje.

Darbas buvo paskelbtas žurnale Molecular & Cellular Proteomics ir įtrauktas į įdomius redaktorių tyrimus. „Kai ligoninės infrastruktūra yra perkrauta, gydytojams reikalingi metodai, leidžiantys toliau įvertinti paciento būklės sunkumą ir numatyti galimas komplikacijas. Turėdamas šią papildomą informaciją, pvz., omikos duomenis, gydytojas gali optimizuoti priežiūros strategiją ir laiku atlikti būtiną gaivinimą didžiausios rizikos pacientams.

Būtent tam ir yra sukurtas mūsų sprendimas: dirbtinis intelektas padeda įvertinti paciento sunkumą remiantis omikos duomenimis iš kraujo mėginių ir numatyti galimas komplikacijas iki mirties“, – sako profesorius Jevgenijus Nikolajevas iš Molekulinės ir ląstelių biologijos centro.

Nikolajevas ir jo kolegos ištyrė kelių šimtų pacientų, kurių rezultatai buvo žinomi ir kurių kraujo mėginiai buvo paimti patekus į intensyviosios terapijos skyrių, taip pat antrą ir septintą dienas, kelių mišinių duomenis. Dėl to kiekvienam pacientui buvo išmatuotas jo išsamus proteominis ir metabolominis profilis, ty galimų biomarkerių lygis kraujo plazmoje.

„Mes taip pat pažvelgėme į metabolitų lygį – šios mažos molekulės, medžiagų apykaitos produktai taip pat turi nuspėjamąją galią. Dėl to buvo parinktas 10 baltymų ir penkių metabolitų rinkinys, pagal kurį dirbtinio intelekto algoritmas gali labai tiksliai numatyti paciento išgyvenamumą jau patekus į reanimaciją“, – komentuoja Nikolajevas ir priduria, kad tokia prognozė. visiškai neatmeta subjektyvaus gydytojo sprendimo galimybės.

„Skoltech“ vyresnysis mokslo darbuotojas Aleksejus Kononikhinas sako: „Mūsų nustatytas žymenų baltymų rinkinys buvo patvirtintas nepriklausomais duomenimis iš Europos Charité ir Insbruko klinikų, o šiame pavyzdyje mūsų modelis taip pat parodė gerą tikslumą (daugiau nei 80 procentų) numatant paciento mirtis.”

Masių spektrometrijos laboratorija, kuriai vadovauja Nikolajevas, kuria masių spektrometrijos įrangą ir metodus, taikomus įvairiose mokslo srityse, pirmiausia biologijoje ir medicinoje. Anksčiau laboratorijos komanda siūlė masių spektrometrinį metodą greitam ir patikimam koronaviruso aptikimui. Be Skoltech ir McGill universiteto mokslininkų, darbe dalyvavo mokslininkai iš Leideno universiteto ir MRM Proteomics Inc.

Net ir po ilgos bendravimo su kaukėmis apsirengusiais žmonėmis mums nepadėjo geriau atpažinti jų veidų. Galbūt šie suaugusiųjų gebėjimai nebegali tobulėti.

Naujoji koronaviruso pandemija tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, o žmonės visame pasaulyje karts nuo karto priversti dėvėti kaukes, kad apribotų infekcijos plitimą. Per šį laiką neuroniniai tinklai žengė didžiulį žingsnį į priekį ir dabar atpažįsta žmogaus veidą, net jei jo veidas yra padengtas medicinine kauke. Natūralu manyti, kad mūsų pačių natūralūs neuroniniai tinklai, atpažįstantys kaukuotus žmones, taip pat pagerėjo. Tačiau tai neįvyko, kaip rodo naujasis JK ir Izraelio psichologų darbas. Jų darbas buvo paskelbtas žurnale Psychological Science .

Profesorius Erezas Freudas iš Jorko universiteto kartu su kolegomis atliko eksperimentų seriją su apie 2000 suaugusiųjų savanorių. Jų gebėjimai buvo vertinami naudojant Glasgow Face Match (GFMT) ir Cambridge Face Memory (CFMT) testus. Dalyviai turėjo atpažinti bei palyginti veidus, įskaitant natūralius ir iškreiptus, pvz., apverstus aukštyn kojomis arba su medicininėmis kaukėmis. Tiriamieji buvo ištirti šešiais skirtingais laiko momentais pandemijos metu. Be to, grupė buvo išbandyta prieš pačią pandemijos pradžią ir praėjus metams.

Nė viename variante dalyviai neparodė jokio pripažinimo pagerėjimo. Ankstesni CFMT testai parodė, kad kaukė veido atpažinimo tikslumą sumažina vidutiniškai 15 procentų – lygiai toks pat vaizdas buvo stebimas ir po metų pandemijos. „Nei laikas, nei bendravimo su kaukėmis patirtis nepakeitė ir nesusilpnino jų įtakos (suvokimui – red.), – sako Erezas Freudas. „Tai rodo, kad suaugusiųjų smegenys negali pasikeisti veido atpažinimo gebėjimų atžvilgiu.

Mažyliams šie gebėjimai vystosi labai greitai ir labai priklauso nuo patirties bei dažno kitų žmonių veidų stebėjimo. Šiuo atžvilgiu profesorius Freudas priduria, kad būtų ypač įdomu sužinoti, kaip pandemija paveikė šį vaikų procesą, kaip ji paveikė gebėjimo atpažinti veidus su kaukėmis ir be jų formavimąsi. Bet tai bus atskiro darbo tema ateityje.

36 metų italui po penkių dienų kelionės į Ispaniją iš karto buvo diagnozuoti visi trys virusai. Katanijos universiteto, P. Giaccone universitetinės ligoninės Palerme ir Rodolico San Marco poliklinikos gydytojai pranešė apie pirmąjį žinomą atvejį, kai pacientui vienu metu buvo diagnozuota koronavirusinė liga, beždžionių raupai ir ŽIV infekcija. Aprašymas apie tai paskelbtas žurnale „ Journal of Infection“.

Pacientas yra 36 metų italas, sergantis bipoliniu sutrikimu. Praėjus devynioms dienoms po trumpos kelionės į Ispaniją, kur jis turėjo neapsaugotų lytinių santykių su vyrais, jam pasireiškė įvairūs Covid-19 simptomai, įskaitant nuovargį, 39 laipsnių karščiavimą, karščiavimą ir gerklės skausmą. Diagnozė nustatyta liepos 2 d. (2021 m. pacientas buvo paskiepytas nuo koronaviruso dviem Pfizer ir BioNTech vakcinos dozėmis, o 2022 m. sausį pasveiko).

Netrukus ant apatinių galūnių, veido, sėdmenų susidarė mažos skausmingos pūslelės, kurias supo bėrimas, kuris buvo ir perianalinėje srityje. Dar po kelių dienų atsirado daugiau odos pažeidimų, pūslelės virto pustulėmis – ant odos esantys nedideli gumbai su pūlingu turiniu. Tik tada vyras kreipėsi į vieną iš medicinos įstaigų Palermo mieste, kur jam buvo atliktas beždžionių raupų tyrimas. Rezultatas buvo teigiamas.

Tada pacientas nusprendė išsitirti dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų (LPI). Virusinio hepatito, paprastosios pūslelinės, gonorėjos, chlamidijos ir venerinės limfogranulomos tyrimų rezultatai buvo neigiami, priešingai nei ŽIV infekcijos testas. Kadangi viruso kiekis buvo lygus 234 tūkstančiams kopijų viename mililitre kraujo, mokslininkai darė prielaidą, kad infekcija įvyko palyginti neseniai (2021 m. rugsėjį vyras buvo patikrintas dėl ŽIV, tada buvo sveikas).

„Penktą dieną, iki liepos 9 d., praeina beveik visi konstituciniai simptomai (atspindi patologinio proceso aktyvumą. – Apytiksliai red.) . Šeštą dieną SARS-CoV-2 ir beždžionių raupų viruso nosiaryklės tamponai vis dar buvo teigiami, nepaisant jokių naujų odos pažeidimų. Kadangi simptomai išnyko, pacientas buvo išrašytas ir išsiųstas į izoliaciją namuose. Liepos 19 d. jis grįžo paimti naują burnos ir ryklės tepinėlį dėl beždžionių raupų viruso. Jis buvo vis dar teigiamas. Pluta beveik visiškai sugijo, paliko nedidelį randelį. ŽIV gydymui buvo paskirtas dolutegraviro, abakaviro ir lamivudino derinys“, – teigė ataskaitos autoriai.

Pasak mokslininkų, aprašytas atvejis rodo, kad koinfekcijos atveju, norint nustatyti teisingą diagnozę, itin svarbi pilna anamnezė, atsižvelgiant į paciento seksualinį gyvenimą. Įtarus beždžionių raupus, gydytojai rekomendavo paimti tepinėlį iš burnos ir ryklės, net jei ant odos nėra ryškių požymių, nes jau gali būti pažeista burnos ir tiesiosios žarnos gleivinė. Tada reikia atlikti visą LPI patikrinimą.

Norint suprasti trigubos infekcijos pasekmes, reikia daugiau tyrimų. Pagrindinis koziris gydant tokius pacientus – savalaikė diagnostika, padarė išvadą mokslininkai.