Artėjant rudeniui, kai padaugėja susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino COVID-19 ligos testavimo tvarką ir epidemijų skelbimo kriterijus. Šie pakeitimai padės užtikrinti sklandų gydymo įstaigų darbą ir suteiks savivaldybėms įrankius augant sergamumui operatyviai reaguoti ir kontroliuoti situaciją.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, šiemet mūsų laukia įprasta mokslo metų pradžia. Tai reiškia, kad karantinas šiuo metu neplanuojamas, atsižvelgiant į aukštą visuomenės imunizacijos lygį (daugiau nei 80 proc.) ir šiuo metu vyraujančios koronaviruso atmainos ypatumus.

„Rudenį gyventojai grįš į darbus, mokiniai grįš į mokyklas, į uždaras erdves, todėl natūralu, kad susirgimų skaičius gali didėti. Tačiau šiandien tikrai nėra jokio pagrindo kalbėti apie ekstremaliosios situacijos arba nacionalinio karantino įvedimą. Sergamumo statistika rodo, kad situacija yra nauja, virusas tapo „lengvesnis“. Todėl rudeniui parengėme naujus įrankius, kurie suteiks mums lankstumo ir leis efektyviai valdyti viruso plitimą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Šiuo metu vyraujanti koronaviruso atmaina pasižymi lengvesniais simptomais, todėl daugelis COVID-19 pacientų serga namuose. Kitaip nei ankstesnių pandemijos bangų metu, dabar pagrindinis krūvis tenka ne ligoninėms ir reanimacijos skyriams, o poliklinikoms bei šeimos gydytojams.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gyventojas, jaučiantis nesunkius COVID-19 ligai būdingus simptomus ir norintis patvirtinti šios ligos diagnozę, turi kreiptis į šeimos gydytoją, atvykti į gydymo įstaigą, kur jam paskiriamas ir atliekamas greitasis antigeno testas.

Vis dėlto, išaugus nesunkiai sergančių pacientų skaičiui, siekiama apsaugoti gydytojus ir kitus poliklinikų pacientus, bei įteisinti COVID-19 ligos diagnozavimą, vadovaujantis klinikiniais ir epidemiologiniais kriterijais. Tai reiškia, kad jeigu susirgusio žmogaus artimoje aplinkoje yra patvirtintas COVID-19 ligos atvejis arba jeigu asmuo gauna teigiamą parduotuvėje arba vaistinėje įsigyto savikontrolės greitojo antigeno testo rezultatą, šeimos gydytojas galės patvirtinti COVID-19 ligos diagnozę, nekviesdamas paciento atvykti į polikliniką. Tokiu atveju gydytojas galės susiekti su pacientu ryšio priemonėmis ir įvertinęs jo sveikatos būklę nuotoliniu būdu. Ši tvarka įsigalios nuo rugpjūčio 16 dienos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savikontrolės greitojo antigeno testo pagrindu negalės būti išduodamas ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas. Norėdami gauti šį dokumentą, gyventojai turės gauti gydytojo siuntimą ir atvykti ištyrimui į gydymo įstaigą.

Primename, kad pajutus COVID-19 ligai būdingus simptomus gyventojai gali kreiptis į artimiausią sutartį su teritorine ligonių kasa turinčią šeimos medicinos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, net jeigu nėra prie jos prisirašę. Jeigu asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, mokėti už gydytojo konsultacija ir tyrimą nereikės. Tai gali būti aktualu atostogaujantiems ir dėl kitų priežasčių iš gyvenamosios vietos išvykusiems žmonėms.

Dar vienas svarbus pokytis yra tai, kad COVID-19 ligą integravus į bendrą per orą plintančių užkrečiamųjų ligų valdymo sistemą, šios ligos rodikliai buvo įtraukti į epidemijų skelbimo kriterijus, o savivaldybėms suteikta galimybė operatyviai ir lanksčiai reaguoti į epidemiologinę situaciją.

Savivaldybės, pasiekusios nustatytą suminį gripo, COVID-19 ligos ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo rodiklį (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę), galės paskelbti epidemiją savo teritorijoje ir imtis infekcijų plitimą ribojančių priemonių: laikinai riboti masinius renginius (juos atšaukti arba riboti dalyvių skaičių), organizuoti nuotolinį ugdymą klasei, srautui arba visai mokyklai, jeigu joje stebimas intensyvus COVID-19 ligos, gripo ar kitų  ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų plitimas, rekomenduoti nuotolinį darbą viešajam ir privačiam sektoriui, stiprinti infekcijos plitimo valdymą gydymo ir socialinės globos įstaigose, stiprinti rekomendacijas dėl bendrųjų, jau visiems žinomų infekcijos plitimo priemonių taikymo ir kt.

Visoje šalyje stipriai išaugus sergamumui ar ligonių lovų užimtumui ir pasiekus nustatytus rių rodiklių kriterijus epidemija galės būti skelbiama visoje Lietuvos teritorijoje – tokį sprendimą gali priimti sveikatos apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo.

Artėjant rudeniui ir naujiesiems mokslo metams, gyventojams rekomenduojame pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jeigu to dar nėra padarę, ir laiku pasirūpinti sustiprinančiąja vakcinos doze. Informacija apie vakcinaciją skelbiama ČIA.

Primename, kad apsaugoti save ir artimuosius nuo COVID-19 ligos taip pat efektyviai padeda bendrosios prevencijos priemonės: kaukių dėvėjimas ir atstumo laikymasis žmonių susibūrimo vietose, asmeninė higiena, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas, ir kt. Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas dėl COVID-19 ligos prevencijos rasite ČIA.

Spaudos konferencijos transliaciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos apie COVID-19 valdymo priemones, artėjant rudeniui, žiūrėkite ČIA.

Dandongo miesto, esančio kitoje upėje nuo Šiaurės Korėjos Sinuijus, gyventojai buvo raginami neatidaryti langų, kad sustabdytų epidemiją.

Kinijos Dandongo miesto, esančio prie pat pietvakarinės sienos su Šiaurės Korėja (skirtą Jalu upės ir Kinijos ir Korėjos draugystės tilto), valdžia pripažino, kad kaimynai kalti dėl įtartinai išaugusio naujų koronavirusinės infekcijos atvejų. O tiksliau – vėjas, pučiantis iš KLDR, rašo „Bloomberg“ .

Miestas buvo uždarytas nuo balandžio pabaigos, tačiau žmonės ir toliau užsikrečia. Be to, vietinio Ligų kontrolės centro duomenimis, dauguma praėjusią savaitę nustatytų pacientų neišėjo iš savo namų likus mažiausiai keturioms dienoms iki jiems buvo diagnozuotas Covid-19.

Dėl to patogeno perdavimo grandinės nustatyti neįmanoma, pažymi žiniasklaida. O valdžia nerado nieko geresnio, kaip rekomenduoti prie krantinės gyvenantiems žmonėms dažniau pasitikrinti ir neatidaryti langų, kad vėjas neužneštų infekcijos.

Koronaviruso plitimo Šiaurės Korėjoje istorija taip pat nuostabi. Kol pasaulis pustrečių metų kovojo su pandemija, kūrė vakcinas, kelis kartus įvedė ir panaikino apribojimus, buvo revakcinuotas, Šiaurės Korėja teigė neserganti COVID-19. O apie „nežinomos karštinės“ protrūkį pirmą kartą pranešta gegužės viduryje.

Pacientų skaičius jau viršijo keturis milijonus, šalies ir partijos lyderio Kim Jong-uno įsakymu visuose šalies miestuose ir rajonuose įvestas karantinas ir „aukščiausio lygio ekstremalioji antiepideminė sistema“. respublika.

Kinija savo ruožtu išgyvena dar vieną koronaviruso bangą. Ten vis dar galioja antiepidemiologinis protokolas, o tokių didelių miestų kaip Šanchajus ištisų rajonų gyventojai laikomi karantine ( nuo kovo pabaigos visam didmiesčiui taikoma griežta saviizoliacija).

Tačiau nėra įrodymų, kad SARS-CoV-2 galėtų plisti oro lašeliais tokiu dideliu atstumu, kuris skiria Kinijos Dandongą ir Šiaurės Korėjos pasienio miestą Sinuiju. Be to, virusai ne itin gerai išgyvena saulės šviesoje ir lauke, o žmonės dažniau užsikrečia kontaktuodami su kaimynais, namų ūkiais ir vėdinant patalpas .

Todėl Dandongo valdžios rekomendacija visai neatidarinėti langų gali būti žalinga: kaip anksčiau pranešė mokslininkai , patalpų vėdinimas, priešingai, padeda sumažinti koronavirusinės ligos riziką.

Prancūzų mokslininkai padarė išvadą, kad apskritai žmonės pradėjo daugiau laiko skirti kūrybinei veiklai, kai buvo užblokuota pirmoji COVID-19 pandemijos banga. Tuo pačiu metu mažiau streso ir nerimo paveikti žmonės pasirodė kūrybiškesni.

COVID-19 pandemija ir po jos kilęs karantinas privertė žmones visame pasaulyje pakeisti savo įpročius ir prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo. Paryžiaus smegenų instituto (Prancūzija) mokslininkai įvertino, kaip per šį laikotarpį pasikeitė kūrybiškumas ir kokie veiksniai jam turėjo įtakos. Tyrėjai padarė išvadą, kad apskritai karantinas padarė žmones kūrybiškesnius, bet tik tada, kai jie nepatiria didelio streso. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale Frontiers in Psychology.

Kūrybiškumas yra viena iš kognityvinių smegenų funkcijų, leidžiančių naujose situacijose rasti originalių sprendimų. Siekdami įvertinti karantino priemonių poveikį kūrybiškumui, 2020 m. kovo–balandžio mėn. mokslininkai atliko internetinę apklausą. Anketa susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoji dalis buvo skirta tam, kaip žmonės pamatė situaciją, kurioje atsidūrė. Visų pirma, buvo pateikti klausimai „Ar tu vienas?“, „Ar turi daugiau laisvo laiko?“. Apskritai pagal šios anketos pirmosios dalies klausimus buvo vertinama psichologinė būsena, nuotaika, streso lygis ir motyvacija. Antrąją dalį sudarė klausimai, susiję su kūrybine veikla karantino metu: jos sritis (pavyzdžiui, maisto gaminimas, piešimas, siuvimas, sodininkystė, dekoravimas, muzika), dažnumas, sėkmė, vertė, taip pat priežastys.

Išanalizavę daugiau nei 400 atsakymų, mokslininkai padarė išvadą, kad izoliacija daugeliui tyrimo dalyvių sukėlė psichologinį stresą, tačiau padarė juos kūrybiškesnius. Be to, kuo geriau žmonės jautėsi, tuo kūrybiškesni jie laikė save. Sunkumų buvimas nebuvo susijęs su kūrybiškumo pasireiškimu. Daugelis žmonių susidūrė su sunkumais savo kasdienėje veikloje ir buvo priversti būti kūrybingi, kad juos įveiktų. Kiti, priešingai, negalėjo išlikti kūrybingi po daugelio problemų jungu.

Dažniausiai karantine esantys žmonės vertėsi maisto gaminimu, šoko ir sodininkyste. Apie 40% dalyvių, kurie per penkerius metus iki pandemijos užsiėmė kūrybine veikla, žymiai padidino jai skirtą laiką. Bendras kūrybiškumo padidėjimas karantino metu gali būti susijęs su laisvo laiko atsiradimu, padidėjusia motyvacija, poreikiu spręsti problemas ir prisitaikyti prie naujos situacijos. Kai kurių tiriamųjų pastebėtą kūrybiškumo sumažėjimą daugiausia lėmė stiprios neigiamos emocijos, stresas, nerimas, materialinių išteklių ar galimybių trūkumas.

Apie nuotaikos ir kūrybiškumo ryšį mokslininkai diskutavo labai ilgai. Yra įrodymų, kad žmogus, norėdamas būti kūrybingas, turi jaustis gerai, o kita vertus, kūrybinė veikla pati savaime gerina nuotaiką.

Kardifo universiteto mokslininkai pateikė ataskaitą, kad Anglijoje ir Velse panaikinus dalį apribojimų dėl COVID-19, sunkaus smurto atvejų padaugėjo beveik ketvirtadaliu.

Tyrimo autoriai – universitetinė grupė, tirianti smurtą (Vilence Research Group, arba VRG). Jie skaičiuoja, kad 2021 metais dėl smurto sužalojimų greitosios medicinos pagalbos skyriuje apsilankė 146 856 žmonės. Tai 23% daugiau nei 2020 m. Pagal 21-ąją VRG metinę ataskaitą smurtas pasiekė aukščiausią tašką 2021 m. rugpjūtį ir pasiekė priešpandeminį lygį.

Šis skaičius yra didžiausias metinis padidėjimas nuo registracijos pradžios 2001 m. Bendri rimto smurto rodikliai 2021 m. buvo mažesni nei metais prieš koronaviruso pandemiją. Ilgalaikės tendencijos rodo nuolatinį mažėjimą.

Nepaisant susirūpinimo, kad koronaviruso apribojimai galėjo padidinti rimto smurto moterims ir merginoms riziką, tyrėjai nerado to įrodymų.

Ataskaitos autoriai taip pat pirmą kartą pažvelgė į smurtą Škotijoje – 2021 metais skubios pagalbos dėl sužalojimų kreipėsi 8549 žmonės.

„Po karantino koronaviruso apribojimų palengvinimas Anglijoje ir Velse koreliuoja su didžiausiu rimto smurto padidėjimu per vienerius metus nuo tada, kai prieš 21 metus prasidėjo mūsų įrašai“, – sakė profesorius Jonathanas Shepherdas, ataskaitos bendraautorius. „Mūsų duomenys yra vienintelis bendras didelio smurto pandemijos metu rodiklis. Jie parodo, kaip apribojimai paveikė smurto lygį per šį laikotarpį. Rezultatai taip pat rodo, kur yra smurto židiniai, kuriems teikiama pirmenybė prevencijai. Pavyzdžiui, šiuose taškuose galima tiksliau nukreipti policijos išteklius. <…> Neturėdama tokios išsamios informacijos, policija nežino, kada ir kur įvyksta pusė šių rimto smurto atvejų.

VRG išanalizavo duomenis iš 74 skubios pagalbos skyrių Anglijoje ir Velse. Jie nustatė, kad nuo 2021 metų sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos ten dėl sužalojimų kreipėsi 146 856 žmonės. 2020 m. per tą patį laikotarpį smurto aukomis buvo 27 745 mažiau.

Nustatyta, kad aukų padaugėjo visose amžiaus grupėse. Tarp 0-10 metų vaikų jis buvo + 42%, tarp 11-17 metų paauglių – + 20%, tarp 18-30 metų jaunuolių – + 29%, tarp 31-50 metų amžiaus – + 20% , tarp vyresnių 50 metų žmonių – +16%.

Didžiausias aukų procentas nustatytas tarp vyrų (3,38/1000 gyventojų), tai yra beveik dvigubai daugiau nei nukentėjusių moterų. Be to, 18-30 metų amžiaus grupėje aukų skaičius siekė šešis tūkstančiui gyventojų.

Nepaisant padidėjimo, palyginti su uždarymo laikotarpiu, bendri rimto smurto rodikliai 2021 m. buvo mažesni nei prieš pandemiją. Pavyzdžiui, 2021 m. skaičiai buvo 24 % mažesni nei 2017 m. ir 49 % mažesni nei 2011 m.

Pasak profesoriaus Shepardo, remiantis 2019 metų Vyriausybės visuomenės sveikatos indėlio į smurto prevenciją vertinimu, net jei tik 5% viešojo saugumo partnerysčių naudotųsi tam tikrais skubios pagalbos skyriuose surinktais duomenimis, per 10 metų būtų sutaupyta beveik milijardas svarų. Šių duomenų naudojimas darbui kurti yra pasiteisinusi strategija, žinoma kaip Kardifo modelis. „Rimto smurto galima išvengti, jis nėra neišvengiamas“, – apibendrino Shepardas.

Mokslininkų skaičiavimais, užraktas per pirmąją koronaviruso bangą Europoje pagerino oro sąlygas. Taip išvengta daugiau nei 800 su tarša susijusių mirčių 47 miestuose.

Daugelyje Europos miestų 2020 m. vasario–liepos mėnesiais galiojo griežti su Covid-19 pandemija susiję apribojimai: viešųjų vietų uždarymas, perėjimas prie nuotolinio darbo, viešų renginių atšaukimas, izoliacijos reikalavimai ir kt. Nepaisant daugybės socialinių ir sveikatos problemų, karantinas padėjo išnagrinėti galimas miesto taršos mažinimo strategijas.

Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos mokslininkai įvertino, kaip ribojančios priemonės paveikė oro taršą 47 Europos miestuose. Tyrėjai naudojo Copernicus atmosferos stebėjimo tarnybos (CAMS) surinktus duomenis, kurie nuo 2014 m. nuolat stebi Europos miestų atmosferos sudėtį. Tyrimo, paskelbto žurnale „Scientific Reports“, rezultatai parodė, kad smarkiai sumažėjo azoto oksido IV (NO ₂ ), mažesnių nei 2,5 ir 10 mikrometrų skersmens kietųjų dalelių (PM2,5 ir PM10) ir kitų teršalų.

Labiausiai sumažėjo NO ₂ , nes šios medžiagos išmetamosiose dujose yra dideli kiekiai, o eismas karantino metu buvo labai apribotas. _{Taigi Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos miestuose NO 2} emisija sumažėjo 50-60%, lyginant su praėjusiais metais.

Mokslininkai taip pat palygino du taršos scenarijus, iš kurių vienas atitiko normalias sąlygas, o antrasis – pirmosios pandemijos bangos laikotarpį. Jų skaičiavimais, taikytos priemonės užkirto kelią 485 mirtims dėl NO ₂ taršos . Apskritai, uždarius buvo išvengta daugiau nei 800 mirčių, kurias sukėlė visų tipų oro teršalai, kurių dauguma būtų įvykę didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Paryžius, Londonas, Barselona ir Milanas.

Nepaisant smarkiai sušvelnintų ribojamųjų priemonių 2020 m. kovo ir balandžio mėn., per visą stebėjimo laikotarpį teršalų lygis išliko mažesnis nei įprasta scenarijuje. Tyrėjai taip pat parodė, kad vietinių ir tarptautinių kelionių apribojimai turėjo mažai įtakos vietos taršos lygiui.

Šis ir kiti panašūs tyrimai ne tik pabrėžia miestų oro kokybės svarbą gyventojų sveikatai, bet ir gali būti naudingi kuriant visuomenės sveikatos politiką, mažinančią miestų taršą. Užrakinimas parodė, kaip oro kokybę galima pagerinti taikant drastiškas priemones, kurias buvo sunku išbandyti įprastomis sąlygomis.

Lietuvoje daugėjant koronaviruso ligos atvejų, suplanuotos priemonės, padėsiančios verslui ir gyventojams įveikti laikinus finansinius sunkumus, jeigu dėl staiga kritiškai pablogėjusios epidemiologinės situacijos šalies teritorijoje tektų paskelbti karantiną. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlytiems Užimtumo įstatymo pakeitimams.

SUBSIDIJOS PER PRASTOVAS. Jei šalyje tektų paskelbti karantiną, darbdaviai darbuotojams galėtų skelbti prastovas, jeigu negalėtų suteikti darbo. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma.

Siūloma subsidijas darbo užmokesčiui už prastovose esančius darbuotojus mokėti ekstremaliosios situacijos ir karantino metu. Būtų kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Maksimalus kompensuojamas dydis siektų 1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 1095 eurus „ant popieriaus“.

DARBDAVIO ĮSIPAREIGOJIMAI. Skelbdamas prastovą darbuotojui darbdavys turi informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Toks reikalavimas taikomas, kad nesusiklostytų situacija, jog darbuotojui paskelbiama prastova, gaunama valstybės parama jo darbo užmokesčiui, bet iš jo reikalaujama atvykti į darbą. Jei paaiškėtų tokia situacija, subsidija darbdaviui būtų nutraukiama, o jau išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą darbdavys turėtų grąžinti per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Darbdavys taip pat praranda teisę dalyvauti 12 mėn. remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo ar pritaikymo subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse.

IŠMOKA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI. Fiksuoto dydžio išmoką siūloma mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nukentėjo nuo pandemijos, kai jų vykdoma ūkinė veikla buvo apribota, o pajamos paskutinį mokestinį ataskaitinį  laikotarpį lyginant su priešpaskutiniu mokestiniu ataskaitiniu laikotarpiu sumažėjo 30 proc. ar net daugiau.
Į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą patekę savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turėtų atitikti ir šias sąlygas:

• Savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos.
• Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 730 eurų „ant popieriaus“.
• Priešpaskutinio mokestinio ataskaitinio laikotarpio savarankiškai dirbančio asmens pajamos turi būti didesnės nei 12 einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžių (2022 m. minimalių vartojimo poreikių dydis yra 267 Eur).
• Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

267 eurų dydžio išmoka dirbantiems savarankiškai dar būtų mokama ekstremalios situacijos ir karantino metu, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas. Išmokos būtų mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, kurį dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino buvo nustatyti ūkinės veiklos apribojimai.

Vyriausybės sprendimu, nuo kovo 6 d. leidžiama sporto, laisvalaikio ir pramogų paslaugas atvirose erdvėse vienu metu teikti ne daugiau kaip 5 asmenims, išskyrus dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narius.

Šiandien Vyriausybė taip pat pritarė siūlymui leisti neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus atvirose erdvėse, kai juose dalyvauja ne daugiau kaip 5 vaikai.

Nuo kovo 10-osios bus atnaujinti transporto priemonių vairavimo praktiniai mokymai ir egzaminai, neformaliojo suaugusiųjų švietimo užsiėmimai atvirose erdvėse, kai dalyvauja ne daugiau kaip 5 asmenys.

Teikiant minėtąsias paslaugas, organizuojant neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo veiklas privaloma užtikrinti Operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Vasario 10 d. Vyriausybė patvirtino karantino režimo ribojimų keitimo planą, kuriame numatyta ribojimus lengvinti atsižvelgiant į susirgimų skaičių bei teigiamų testų dalį. Su karantino režimo ribojimų keitimo planu galite susipažinti čia.

Karantinas šalyje pratęstas iki kovo 31 d.

​Padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti už gruodžio mėnesį ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė 17,3 mln. eurų. Lėšos skirtos iš 2021 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), kuriame atlyginimų padidinimui dėl COVID-19 kompensuoti numatyta 45,6 mln. eurų.

Prašymus ir paraiškas kompensuoti PSDF lėšomis gruodžio mėnesio sąnaudas, susidariusias dėl darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo, teritorinėms ligonių kasoms pateikė 252 Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), padidintus atlyginimus gaus 25,5 tūkst. medicinos darbuotojų.

Ligonių kasos jau netrukus pradės vertinti ir ASPĮ pateiktas paraiškas padidintam darbo užmokesčiui kompensuoti už sausio mėnesį.

Priminsime, kad  darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, papildomai nuo 60 iki 100 procentų didesnės mėnesio algos mokamos vadovaujantis Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymu. Šiam tikslui 2020 metais buvo naudojamos PSDF rezervo pagrindinės dalies lėšos.

Kompensuodamos spalio mėnesio medicinos darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo išlaidas, ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė 3,3 mln. eurų. Tuomet papildomos lėšos buvo skirtos tik tų savivaldybių medikams, kuriose jau spalį buvo įvestas karantinas. Lėšų poreikis kompensuoti lapkričio mėnesio medicinos darbuotojų darbo užmokesčio padidinimą už darbą su Covid iš viso sudarė 13,7 mln. eurų.

Visoje Lietuvoje karantinas buvo įvestas lapkričio 7 dieną.

Pirmojo karantino metu kovo-birželio mėnesiais kompensuojant  gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo sąnaudas, iš PSDF rezervo sveikatos apsaugos ministro įsakymais iš viso buvo skirta 24,5 mln. eurų arba vidutiniškai po 7,6 mln. eurų kas mėnesį. Taigi mėnesio lėšų poreikis šiam tikslui  išaugęs daugiau nei dvigubai.

VLK informacija

Praeitų metų gruodį sudaryta darbo grupė klausimams, susijusiems su pagalbos COVID-19 ligos sukeltos pandemijos paveiktoms asmenų grupėms teikimu, koordinuoti ir spręsti per pastarąsias savaites jau inicijavo ir įgyvendino šiuos darbus:

• Veikia bendras savanorių koordinavimas su COVID-19 kovojančiose šalies ligoninėse ir slaugos įstaigose. Dalyvauja: Nacionalinis savanorių pagalbos koordinavimo centras „Stiprūs kartu“, Lietuvos Caritas, Maltos ordino pagalbos tarnyba „Maltiečiai“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Lietuvos šaulių sąjunga. Savanorių registracijos anketa.
• Nacionalinis savanorių pagalbos koordinavimo centras „Stiprūs kartu“, bendradarbiaudamas su Sveikatos apsaugos ministerija ir su COVID-19 kovojančiomis šalies ligoninėmis, sukūrė gyvybiškai svarbios medicinos įrangos sąrašą (https://stipruskartu.lt/gelbeti-gyvybe). Kiekvienas Jūsų nupirktas ir tiesiogiai ligoninei padovanotas aparatas nedelsiant bus panaudotas gyvybėms gelbėti.
• Artimiausiu metu prasidės psichologinės emocinės pagalbos linijų vaikams, paaugliams ir senjorams viešinimo kampanija, skatinanti nedelsiant kreiptis pagalbos. Kampanija apims socialinius tinklus, portalus, regioninę spaudą ir televiziją.
• Visuomeninės organizacijos inicijavo ir kitas viešinimo kampanijas, raginančias likti namie, tapti savanoriais, trijų buvusių valstybės vadovų kreipimąsi į Lietuvos žmones ir kt.

Taip pat diskutuojama šiomis temomis:

• Vaikų ir paauglių, iškritusių iš mokymosi sistemos karantino metu, įtraukimas į švietimą, tuščių mokyklų panaudojimas sunkiau gyvenančių šeimų vaikų nuotoliniam ugdymui.
• Dienos centrų veiklos užtikrinimas karantino metu, siekiant, kad kiek įmanoma daugiau dienos centrų paslaugas teiktų tiesiogiai.
• Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, bendradarbiaudamas su mokyklomis, inicijuoja karšto maisto gaminimą ekonominių problemų patiriantiems asmenims.  Šiuo metu mokyklų, perėjusių į bekontaktį darbą, valgyklos galėtų veikti ir toliau tiekti maistą ne tik vaikams, bet ir visoms šeimoms, kurios patiria sunkumų.

Daugiau informacijos – Edmundas Jakilaitis, tel. 868788868

NVO ekspertų grupė informuoja Vyriausybę apie esamas visuomenines iniciatyvas, susijusias su pandemijos neigiamų padarinių šalinimu. Taip pat ji koordinuoja pagalbos teikimą pandemijos paveiktoms asmenų grupėms, siekiant mažinti neigiamus padarinius. Grupė teikia informaciją apie esamas sistemines pagalbos teikimo problemas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo ir (ar) kitų galimų šių problemų sprendimo būdų ir šalinimo priemonių.

Grupę sudaro: Tomas Baranovas – Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos vykdantysis direktorius; Ieva Brogienė – Lietuvos skautijos vyriausioji skautinininkė; Marius Čiuželis – M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vadovas; Rasa Dičpetrienė – visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė; Daiva Grikšienė – Lietuvos LIONS klubų asociacijos gubernatorė; Simonas Gurevičius – Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius; Edmundas Jakilaitis – Nacionalinio savanorių pagalbos koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ vadovas; Dalia Kedavičienė – Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinė sekretorė; Aušra Kurienė – viešosios įstaigos Paramos vaikams centro vadovė; Kristina Meidė – Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos vadovė; Andrius Tapinas – iniciatyvos „Laikykitės, medikai“ iniciatorius; Viktorija Trimbel – Rotary klubo Lietuvos apygardos valdytoja.